Istorija

2012-05-02

Lietuvos aklųjų bibliotekos ištakos sietinos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu, taip pat lietuviškos Brailio abėcėlės parengimu 1928 m. Šį didelės vertės darbą atliko Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoris, kovose su lenkais praradęs regėjimą, aklųjų judėjimo organizatorius, švietėjas, rašytojas Pranas Daunys. 1928 m. pabaigoje pasirodė pirmosios ranka perrašytos Brailio raštu knygos lietuvių kalba.

Pirmąsias knygas perrašė instituto mokytojai. Mokytoja Viktorija Genytė pati parengė pirmuosius elementorius Brailio raštu.

Pirmosios lietuviškos Brailio raštu knygos buvo skirtos mokiniams. Jau 1928 m. pabaigoje institute buvo ir nedidelė kolekcija tiflologinių leidinėlių reginčiųjų raštu, skirtų mokytojams. Buvo čia ir Brailio raštu abėcėlės latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. Šios negausios kolekcijos ir buvo bibliotekos pradžia. Instituto dokumentuose ši mini biblioteka buvo vadinama Knygynėliai mokytojų ir vaikų.

Pirmaisiais mokslo metais negausios knygos buvo tam skirtame kambaryje lentynose. Jas mokiniams išduodavo pats instituto vedėjas Mečislovas Kviklys. Po jo biblioteką tvarkė Viktorija Genytė.

1930 m. šiame institute išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu. 1940–1947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje. Pradinis suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas po II-ojo pasaulinio karo. Bibliotekos buvo steigiamos prie neregių darbo centrų: 1947 m. – Vilniuje, 1948 m. – Kaune, 1952 m. – Panevėžyje, 1957 m. – Šiauliuose, 1961 m. – Klaipėdoje.

1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga, priartinusi neregį žmogų prie knygos, praplėtusi jo skaitymo ir informacijos priėmimo galimybes.

1966 m. vasario 1 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, sujungusi į visumą visas minėtas bibliotekas. Bibliotekos centras įsikūrė Vilniuje, o penki jos filialai – stambiausiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) centras yra Vilniuje, o filialai – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.

Visuose rajonuose veikia paslaugų punktai viešosiose bibliotekose, prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) rajoninių organizacijų, įvairiose globos įstaigose. Ištisus metus veikia kilnojamoji bibliotekėlė Palangos „Vyturio“ sanatorijoje, vasaros metu LASS poilsiavietėse veikia sezoninės kilnojamosios bibliotekėlės.

Nuo 1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos žinion. 1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme LAB priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų. 1998 m. LAB priimta į Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimą (LMBS).

Bibliotekos darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre, dalyvauja įvairiuose seminaruose ir konferencijose.

LAB – vienintelė institucija šalyje, leidžianti garsines knygas akliesiems ir žmonėms su kita negalia.

Lietuvos aklųjų biblioteka palaiko glaudžius ryšius su Skandinavijos šalių, Latvijos, Estijos, Rusijos aklųjų bibliotekomis. Nuo 1999 m. pradžios biblioteka siunčia savo išleistą garsinę lietuvių literatūrą į JAV Kongreso biblioteką, kad ja galėtų pasinaudoti JAV gyvenantys mūsų tautiečiai.

BUVĘ LAB DARUOTOJAI

Jadvyga Kuolienė

Jadvyga KuolienėIlgametė Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė.
Gimė 1936 m. gegužės 7 d. Ukmergės raj. Sližių kaime.
1954-1959 m. studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo mokslinio bibliotekininko specialybę.
Dar studijuodama, 1959 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti Aklųjų draugijos gamybinio mokymo kombinato bibliotekos vedėja.
Nuo 1966 m. vasario 1 d. - LAD centrinės bibliotekos metodinio skyriaus vedėja.
Nuo 1971 m. balandžio 1 d. – LAD centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 2007 m. birželio 11 d. – Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė. Dirbo bibliotekoje 48 metus...

1997 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanota Gedimino ordino 1 laipsnio medaliu.
Ilgus metus dirbant vienoje sistemoje, aktyviai prisidėjo prie teorinių nacionalinės tiflobibliotekininkystės pamatų, bibliotekos struktūros kūrimo ir tobulinimo, šalies ir tarptautinių bibliotekos ryšių plėtimo.

Skaityti pranešimai:

1. Knygos ir bibliotekos vieta neregio žmogaus gyvenime. Tarptautinė konferencija Vilniuje 1997 m. rugsėjo 24-26 d.

2. Lietuviškosios Brailio raštu literatūros leidyba. Tarptautinė konferencija Vilniuje, 2000 m. spalio 12-14 d.

3. Skaitmeniniai dokumentai – neregių integracijos į žinių visuomenę veiksnys. Tarptautinė konferencija „Skaitmeninė knyga ir neregių integracija į žinių visuomenę“ Vilniuje 2004 m. kovo 18-19 d.

4. Tiflografika Lietuvoje. Tarptautinis Tactus ir Lietuvos aklųjų bibliotekos seminaras „Tiflografika aklųjų bibliotekose“ Vilniuje 2006 m. balandžio 25 d.

5. Lietuviškos knygos akliesiems kelias. Tarptautinė konferencija „Lietuvos bibliotekos fondų istorija“. Vilnius, 2003 m

6. Lietuvos aklųjų aptarnavimas ir specialioji biblioteka. Tarptautinis seminaras „Baltijos šalių aklųjų organizacinė ir kultūrinė veikla“. Danija, 1992 m.

7. Lietuvos aklųjų bibliotekinis aptarnavimas. Tarptautinės bibliotekininkų organizacijos IFLA konferencija. Maskva, 1991 m.

8. Naujos informacinės technologijos akliesiems, jų panaudojimas bibliotekos ir trečiojo sektoriaus ryšių kontekste.  Konferencija „Aklųjų bibliotekos socialinė partnerystė“. Novosibirskas, 2002 m.

9. Bibliografinė informacija neregiams Lietuvoje. Tarptautinė Krymo konferencija, 1997 m.

Dalyvauta tarptautinėse konferencijose:

1. Rygoje 1966 m.
2. Leipcige (Vokietija), stažuotė ir konferencija.
3. Kopenhagoje (Danija), 1992 m.
4. Varšuvoje (Lenkija), 1996 m.
5. Sankt Peterburge (Rusija), 1991 m.
6. IFLA konferencija Amsterdame (Olandija), 1997 m.
7. IFLA konferencija Vienoje (Austrija), 2004 m.
8. IFLA konferencija Marburge (Vokietija), 2004 m.

Publikacijos:

1. Jadvyga Kuolienė. Lietuvos aklųjų biblioteka. V.: Lietuvos aklųjų biblioteka, 1997. - 40 p.
2. Jadvyga Kuolienė. Lietuviškosios knygos akliesiems kelias: 1928-1993 // Lietuvos bibliotekų fondų istorija XX amžiuje: teminis mokslo darbų rinkinys. V., 1994, p. 105-111.
3. Dainomis sugrįžtanti: dainininkei Kristinai Skrebutėnienei 150 metų / sudarė Jadvyga Kuolienė. - V.: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2005. - 80 p.
4. Jadvyga Kuolienė, Rasa Januševičienė. Lietuvos aklųjų biblioteka. – 2-asis papild. leid. – V.: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2006.

Tarptautinėse konferencijose skaityti pranešimai publikuoti tų konferencijų dokumentų rinkiniuose.