Istorija

2012-05-02

Lietuvos aklųjų bibliotekos ištakos sietinos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu, taip pat lietuviškos Brailio abėcėlės parengimu 1928 m. Šį didelės vertės darbą atliko Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, kovose su lenkais praradęs regą, aklųjų judėjimo organizatorius, švietėjas, rašytojas Pranas Daunys. 1928 m. pabaigoje pasirodė pirmosios ranka perrašytos Brailio raštu knygos lietuvių kalba.

Pirmąsias knygas perrašė instituto mokytojai. Mokytoja Viktorija Genytė pati parengė pirmuosius elementorius Brailio raštu.

Pirmosios lietuviškos knygos Brailio raštu buvo skirtos mokiniams. Jau 1928 m. pabaigoje institute buvo ir nedidelė kolekcija tiflologinių leidinėlių reginčiųjų raštu, skirtų mokytojams. Buvo čia ir abėcėlės Brailio raštu latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. Šios negausios kolekcijos ir buvo bibliotekos pradžia. Instituto dokumentuose ši mini biblioteka buvo vadinama „Knygynėliais mokytojų ir vaikų“.

Pirmaisiais mokslo metais negausus kiekis knygų buvo sudėtas į lentynas tam skirtame kambaryje. Jas mokiniams išduodavo pats instituto vedėjas Mečislovas Kviklys. Po jo biblioteką tvarkė Viktorija Genytė.

1930 m. šiame institute išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu. 1940–1947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje. Pirmasis suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas po II-ojo pasaulinio karo. Bibliotekos buvo steigiamos prie neregių darbo centrų: 1947 m. Vilniuje, 1948 m. Kaune, 1952 m. Panevėžyje, 1957 m. Šiauliuose, 1961 m. Klaipėdoje.

1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga: neregiams buvo lengviau gauti literatūros, pagerėjo jų skaitymo ir informacijos priėmimo galimybės.

1966 m. vasario 1 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, į vieną sujungus visas anksčiau minėtas bibliotekas. Bibliotekos centras įsikūrė Vilniuje, o penki jos filialai – kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) centras yra Vilniuje, o padaliniai – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.

Visuose rajonuose veikia paslaugų punktai viešosiose bibliotekose, prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) rajoninių organizacijų, įvairiose globos įstaigose. Ištisus metus veikia kilnojamoji bibliotekėlė Palangos „Vyturio“ sanatorijoje, vasaros metu LASS poilsiavietėse veikia sezoninės kilnojamosios bibliotekėlės.

Nuo 1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos žinion. 1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme LAB priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų. 1998 m. LAB priimta į Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimą (LMBS).

Bibliotekos darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre, dalyvauja įvairiuose seminaruose ir konferencijose.

LAB – vienintelė institucija šalyje, leidžianti garsines knygas akliesiems ir kitų negalių turintiems žmonėms.

Lietuvos aklųjų biblioteka palaiko glaudžius ryšius su Skandinavijos šalių, Latvijos, Estijos, Rusijos aklųjų bibliotekomis. Nuo 1999 m. pradžios biblioteka siunčia savo išleistą garsinę lietuvių literatūrą į JAV Kongreso biblioteką, kad ja galėtų pasinaudoti JAV gyvenantys mūsų tautiečiai.

BUVĘ LAB DARUOTOJAI

Jadvyga Kuolienė

Jadvyga KuolienėIlgametė Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė.
Gimė 1936 m. gegužės 7 d. Ukmergės raj. Sližių kaime.
1954–1959 m. studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo mokslinio bibliotekininko specialybę.
Dar studijuodama, 1959 m. vasario 1 d. pradėjo dirbti Aklųjų draugijos gamybinio mokymo kombinato bibliotekos vedėja.
Nuo 1966 m. vasario 1 d. – LAD centrinės bibliotekos metodinio skyriaus vedėja.
Nuo 1971 m. balandžio 1 d. – LAD centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 2007 m. birželio 11 d. – Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė. Bibliotekoje dirbo 48 metus.

1997 m. vasario 16 d. už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanota Gedimino ordino 1 laipsnio medaliu.
Ilgus metus dirbdama vienoje sistemoje, aktyviai prisidėjo prie teorinių nacionalinės tiflobibliotekininkystės pamatų, bibliotekos struktūros kūrimo ir tobulinimo, šalies ir tarptautinių bibliotekos ryšių plėtimo.

Skaityti pranešimai:

1. Knygos ir bibliotekos vieta neregio žmogaus gyvenime. Tarptautinė konferencija Vilniuje 1997 m. rugsėjo 24–26 d.

2. Lietuviškosios Brailio raštu literatūros leidyba. Tarptautinė konferencija Vilniuje 2000 m. spalio 12–14 d.

3. Skaitmeniniai dokumentai – neregių integracijos į žinių visuomenę veiksnys. Tarptautinė konferencija „Skaitmeninė knyga ir neregių integracija į žinių visuomenę“ Vilniuje 2004 m. kovo 18–19 d.

4. Tiflografika Lietuvoje. Tarptautinis „Tactus“ ir Lietuvos aklųjų bibliotekos seminaras „Tiflografika aklųjų bibliotekose“ Vilniuje 2006 m. balandžio 25 d.

5. Lietuviškos knygos akliesiems kelias. Tarptautinė konferencija „Lietuvos bibliotekos fondų istorija“ Vilniuje 2003 m.

6. Lietuvos aklųjų aptarnavimas ir specialioji biblioteka. Tarptautinis seminaras „Baltijos šalių aklųjų organizacinė ir kultūrinė veikla“ Danijoje 1992 m.

7. Lietuvos aklųjų bibliotekinis aptarnavimas. Tarptautinės bibliotekininkų organizacijos IFLA konferencija Maskvoje 1991 m.

8. Naujos informacinės technologijos akliesiems, jų panaudojimas bibliotekos ir trečiojo sektoriaus ryšių kontekste.  Konferencija „Aklųjų bibliotekos socialinė partnerystė“ Novosibirske 2002 m.

9. Bibliografinė informacija neregiams Lietuvoje. Tarptautinė Krymo konferencija, 1997 m.

Dalyvauta tarptautinėse konferencijose:

1. Rygoje 1966 m.
2. Leipcige (Vokietija), stažuotė ir konferencija.
3. Kopenhagoje (Danija), 1992 m.
4. Varšuvoje (Lenkija), 1996 m.
5. Sankt Peterburge (Rusija), 1991 m.
6. IFLA konferencija Amsterdame (Olandija), 1997 m.
7. IFLA konferencija Vienoje (Austrija), 2004 m.
8. IFLA konferencija Marburge (Vokietija), 2004 m.

Publikacijos:

1. Jadvyga Kuolienė. Lietuvos aklųjų biblioteka. V.: Lietuvos aklųjų biblioteka, 1997. - 40 p.
2. Jadvyga Kuolienė. Lietuviškosios knygos akliesiems kelias: 1928-1993 // Lietuvos bibliotekų fondų istorija XX amžiuje: teminis mokslo darbų rinkinys. V., 1994, p. 105-111.
3. Dainomis sugrįžtanti: dainininkei Kristinai Skrebutėnienei 150 metų / sudarė Jadvyga Kuolienė. - V.: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2005. - 80 p.
4. Jadvyga Kuolienė, Rasa Januševičienė. Lietuvos aklųjų biblioteka. – 2-asis papild. leid. – V.: Lietuvos aklųjų biblioteka, 2006.

Tarptautinėse konferencijose skaityti pranešimai publikuoti tų konferencijų dokumentų rinkiniuose.