Danutė Cidzikienė „Pluoštelis prisiminimų apie Jadvygą Kuolienę“

Dėkinga likimui, kuris man lėmė dar profesinės veiklos pradžioje (1972 m.) sutikti kompetentingą tiflobibliotekininkystės pagrindų kūrėją, tuometinės Lietuvos aklųjų draugijos centrinės bibliotekos direktoriaus pavaduotoją Jadvygą Kuolienę. Tai buvo puiki, jau turinti patirties specialistė, miela kolegė ir bičiulė. Tai žmogus, kuris su didele meile man pristatė aklųjų ir silpnaregių bendruomenę, mokė pažinti neregių pasaulį, jų poreikius, skatino domėtis aklųjų gyvenimo ir švietimo istorija bei gilintis į bibliotekos darbo specifiką. Tai buvo be galo vertinga patirtis, apie kurią tais laikais jokiuose universitetuose net nebuvo kalbama. Pavaduotojos skatinami, mes, visi nauji darbuotojai, aktyviai studijavome tiflologinę literatūrą, suteikusią ne tik daug žinių, vertingos informacijos, bet ir padėjusią profesiškai tobulėti.

Bibliotekai persikėlus iš Vilniaus aklųjų įmonės į naujas, Skroblų g. 29, patalpas, man buvo patikėtos Metodikos skyriaus vedėjos pareigos ir numatyta darbo vieta kartu su Jadvyga tame pačiame kabinete, administracijos patalpose. Labai tuo džiaugiausi, nes tarp mūsų tvyrojo nuoširdi ir dalykiška bendradarbiavimo atmosfera, noras vienas kitą išklausyti, suprasti, įvertinti ir padėti. Per 22 mano darbo bibliotekoje metus drauge su Jadvyga dažnai vykdavome į komandiruotes, lankydavome bibliotekos filialus, rajonų bibliotekėles, tikrindavome jų darbą, stengėmės padėti ir spręsti vietoje įvairias veiklos problemas. Visada žinojau, kad galiu pasikliauti Jadvygos nuoširdumu, profesionalumu ir patirtimi.

Mus siejo ne tik tarnybinė, profesinė, bet ir dvasinė bendrystė. Jadvyga aktyviai dalyvavo įvairioje visuomeninėje veikloje ir skatino į šią veiklą įsitraukti kitus. Abi dalyvavome tuometinių Tarprajoninių kultūros namų folkloro ansamblyje „Versmė“, daug keliaudavome, koncertuodavome įvairiuose renginiuose.

Giliai išgyvenome pirmuosius Atgimimo metus, kai su Sąjūdžiu prasidėjo naujos Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpis. Jadvyga Kuolienė buvo daugelio renginių iniciatorė ir dalyvė, aktyvi Sąjūdžio veikėja.

Ypač įsimintini 1991-ieji. Palankiai susiklosčius tuometinei situacijai, mes su Jadvyga dalyvavome 1991 m. rugpjūčio mėn. Maskvoje vykusioje 57-ojoje IFLA generalinėje konferencijoje. Šiame forume pavaduotoja turėjo skaityti pranešimą. Tačiau jau pačią pirmąją dieną Maskvos centre pasirodę tankai įnešė sumaišties ir į konferencijos darbą. Mes, neseniai Lietuvoje išgyvenę istorinius įvykius, labai jautriai reagavome į vykdomą perversmą (pučą) Maskvoje. Konferencijos darbas po poros dienų buvo nutrauktas. Kartu su kitais Lietuvos delegacijos nariais (K. Sinkevičiumi, P. Saudargu, V. Rimša) nerimaudami ir susirūpinę išvykome į Lietuvą.

Dar viena įsimintina išvyka buvo į Vokietiją, Leipcigo aklųjų biblioteką. Juk J. Kuolienei visada rūpėjo kitų aklųjų bibliotekų europinė patirtis, naujų informacinių technologijų spartus veržimasis į gyvenimą ir į neregio pasaulį, naujos galimybės garsinių knygų leidyboje, nauji bendradarbiavimo ryšiai.

Domino ir Rytų Europos specialiųjų bibliotekų veiklos pokyčiai bei naujos tendencijos. 2002 m., remiant Atviros Lietuvos fondui, drauge su Jadvyga vykome net į Rusijos Novosibirsko srities specialiąją aklųjų ir silpnaregių biblioteką dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Bibliotekos, aptarnaujančios ribotų veiklos galimybių žmones, ir socialinis sektorius kelyje į socialinę partnerystę“. Jadvyga skaitė pranešimą apie neregiams skirtas naujas informacines technologijas , jų naudojimą kuriant ir palaikant bibliotekos ryšius su trečiuoju sektoriumi. Konferencijoje dalyvavo 17 Vakarų bei Rytų Europos šalių, taip pat Azijos ir Baltijos valstybių atstovai. Džiaugėmės, kad nesame atsilikę nuo kaimynų, o gerokai pažengę į priekį. Svarbiausia, kad tokie forumai suteikė galimybę ne tik vertinti savo bibliotekos veiklą, bet ir pažvelgti iš šalies.

Iš visos širdies esu dėkinga J. Kuolienei, savo mokytojai, nuoširdžiai bičiulei ir puikiai specialistei už man skirtas pamokas, kurios mane paskatino keturis savo darbo dešimtmečius susieti su aklųjų ir silpnaregių bendruomene bei jos žmonėmis.