Valentinas Vytautas Toločka „Pradžia buvo tokia“

Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus kombinato biblioteka prieš 57 metus buvo įsikūrusi Labdarių gatvėje nr. 7, antro aukšto kampiniame kambaryje, kuris turėjo maždaug 18-a kvadratinių metrų ploto. Jame stovėjo lentynos su Brailio rašto knygomis, rašomasis stalas, kelios kėdės, fotelis, kampe – koklinė krosnis. Be abejo, darbo sąlygos bibliotekininkei buvo prastos.

Tuo metu aš gyvenau ir dirbau Kaune. Vilniaus universitete studijavau neakivaizdiniu būdu. Į sesijas atvažiuodavau žiemą ir vasarą ar šiaip studijų reikalais kitu metu.

Mes, universiteto studentai, dažnai užsukdavome į šią biblioteką ne tik knygų, bet ir pabendrauti vieni su kitais.

Atsimenu, 1959 m. vasaros sesijos metu užėjęs į šią biblioteką, radau naują vedėją – Jadvygą Sereikaitę, baigusią bibliotekininkystę Vilniaus universitete. Jadvyga visus šiltai sutikdavo. Norisi pasakyti, kad jau tada jai tiko ir dabar tebetinka geri žodžiai: maloni, nuoširdi, draugiška, rūpestinga.

Mano bičiulis Napoleonas Kuolys, baigęs Kauno aklųjų mokyklą, įsidarbino Vilniaus kombinate, buvo aktyvus ir sumanus ne tik mūsų draugijos, bet ir kombinato veikėjas. Lankydamasis bibliotekoje susidomėjo jaunąja bibliotekininke. Vienas kitam patiko. Susidraugavo. Netrukus ir susituokė. Aš buvau irgi labai patenkintas, kad mano draugas su tokia nuostabia moterimi sukūrė šeimą.

Bibliotekoje glaudėsi ir kombinato meno saviveiklininkai. Jadvyga buvo suorganizavusi dramos mėgėjų ir literatų būrelius, su universiteto studentu Vytautu Stanaičiu parengė suaugusių aklųjų mokymo programą, žodžiu – ji padėjo sukti kultūros ratą tarp kombinato darbuotojų.

Kai 1966 m. pradžioje pradėjo veikti Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, tuomet Jadvyga ir aš – naujos bibliotekos direktorius – tapome bendradarbiais. Visais bibliotekininkystės darbų klausimais ji buvo geriausia patarėja. Ieškojome darbo patirties, sukauptos už Lietuvos ribų, važiavome susipažinti su veikiančiomis valstybinėmis centralizuotomis aklųjų bibliotekomis. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį su Jadvyga Kuoliene nuvykome į Rygą apžiūrėti, kaip tvarkosi Latvijos respublikinė aklųjų biblioteka.

Tuometinis bibliotekos direktorius Stanislavas Miklaševičius mudviem parodė biblioteką, papasakojo jos istoriją, supažindino su knygų fondais, bibliotekos struktūra, skyrių darbais. Aš užmezgiau asmeninius kontaktus su kai kuriais bibliotekos darbuotojais. Ypač mano dėmesį patraukė gražiai lietuviškai kalbantis regintis darbuotojas Edgaras Zilbaluodis. Direktorius Miklaševičius mudviem su Jadvyga įdomiai papasakojo apie savo apsilankymą Leipcigo aklųjų bibliotekoje, sužinojome, kaip tvarkosi vokiečiai. Namo grįžome įgiję nemažai reikalingų žinių.

Po dviejų savaičių abu pirmą kartą išvykome į Maskvą. Čia susipažinome su Respublikine centrine Maskvos aklųjų biblioteka. Buvome geranoriškai priimti. Darbuotojai papasakojo ir parodė, kaip jie dirba. Susipažinome su neregiu bibliotekininku, bibliografu Maratu Biriučkovu, su kuriuo vėliau dar ilgai bendravau. Iš pradžių sutarėme susirašinėti, keistis tiflologine literatūra. Bibliotekininkai mudviem davė įvairios metodinės literatūros.

Nuvažiavome į specializuotą knygyną „Rassvet“, iš kurio pokario metais pirkdavo grožinę, mokslinę literatūrą, vadovėlius, natas mūsų bibliotekoms.

Mudu su Jadvyga buvome apgyvendinti centriniame viešbutyje Maksimo Gorkio gatvėje. Vieta puiki – pats Maskvos centras. Vaikščiojome po Kremlių. Labai įdomu! Paskui – ekskursijos po parduotuves.

Rugsėjo 28 d. į Vilnių išvažiavome „Lietuvos“ traukiniu.