Juozas Valentukevičius „Talpaus gėrio asmenybė“

Mielą ir nuoširdžią moterį Jadvygą Zinaidą Sereikaitę-Kuolienę teko garbė pažinti nuo 1975 m. rudens, kai persikėliau gyventi į Vilnių ir pradėjau studijuoti Vilniaus valstybiniame universitete. Dažnai lankydavausi bibliotekoje. Pamačiusi naują skaitytoją, prisistatė, susipažinome. Sužinojusi, kad studijuoju istoriją, iškart pasiūlė įvairios literatūros, supažindino su studijas jau baigusiais žmonėmis. Taip prasidėjo daug metų trunkantis bendravimas ir bendradarbiavimas. Gražių, prasmingų prisiminimų daug, bet nuoširdžiausi liko iš to laikotarpio, kai Lietuvoje prasidėjo permainos ir gimė Persitvarkymo Sąjūdis.

Atgimimo metais dirbau Lietuvos aklųjų draugijos Garso įrašų namuose, o Jadvyga jau daug metų buvo aklųjų bibliotekos direktoriaus pavaduotoja. Dažnai tekdavo susitikti, planuoti darbus, aptarti, kokias knygas ir leidinius reikia įgarsinti ir perduoti bibliotekos skaitytojams. 1988 m. vasaros pradžioje susikūrus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, pajutome turintys daug bendrų interesų. Tvyranti permainų viltis teikė daug optimizmo mūsų šaliai ir žmonėms. Norėjome, kad ir neregiai kuo operatyviau gautų tų dienų aktualią informaciją, aktyviai įsijungtų į šalies gyvenimą. Jadvygos iniciatyva Lietuvos aklųjų draugijos kultūros įstaigos Vilniuje įsteigė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Jos sudėtyje buvo aktyviausi žmonės iš bibliotekos, „Versmės“ leidyklos, Garso įrašų namų, muzikinio kolektyvo. Grupės vadove ir nepavargstančia iniciatore tapo būtent Jadvyga Kuolienė. Dirbo daug ir nuoširdžiai, į laikrodžio rodykles nežiūrėjo. Jos paraginti rinkdavomės į pasitarimus, keitėmės naujienomis ir informacija, nes tuo metu visagalio interneto dar nebuvo. Jadvyga glaudžiai bendravo su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žmonėmis, tad informaciją gaudavome iš pirmų lūpų.

Artėjant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajam suvažiavimui, vykusiam Vilniaus sporto rūmuose 1988 metų spalio 22˜–23 d., iš anksto buvau susitikęs su profesoriumi Romualdu Ozolu ir suderinęs, kad darysime suvažiavimo garso įrašą. Apie tai sužinojusi Jadvyga nudžiugo. Pasiūlė padaryti įrašą ir rusų kalba, kad kopijas galėtume perduoti kitų šalių aklųjų bibliotekoms, ir žmonės sužinotų, kas vyksta Lietuvoje, o tiražą padidinti tiek, kad užtektų visiems. Praėjus daugeliui metų tą garsinį įrašą prisimena ne tik mūsų krašto, bet ir kaimyninių šalių žmonės.

Yra ir dar vienas malonus to laikotarpio prisiminimas. 1989 m. pradžioje Jadvygai Kuolienei ir bendraminčiams kilo mintis pradėti leisti garsinį žurnalą apie permainas Lietuvoje. Norėta, kad ir neregiai gautų kuo išsamesnę informaciją apie situaciją Lietuvoje. Jame turėjo būti atrinkti ir įgarsinti įdomiausi ir aktualiausi tų dienų straipsniai iš šalies periodinių leidinių, daugiausia iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio nepriklausomos spaudos. Šio žurnalo sudarytoja ir redaktore tapo gerb. Jadvyga. Ji ir pavadinimą sugalvojo – „Laisvas žodis“.

Jadvyga Kuolienė Lietuvos aklųjų bibliotekoje dirbo beveik 50 metų. Pradėjusi dirbti kuklioje aklųjų bibliotekėlėje Vilniuje, buvo gerų ir reikalingų permainų iniciatorė. Pažangūs ir novatoriški sprendimai stiprino biblioteką, jos kolektyvą, būrė akluosius ir silpnaregius skaitytojus, knygos mylėtojus. Daug prisidėjo prie šalies aklųjų bibliotekėlių centralizavimo ir darbo metodikos kūrimo. Jos dėka aklųjų biblioteka tapo žinoma šalies visuomenei. Puikiai pažino neregių gyvenimą ir žinojo jų kultūrinius poreikius bei lūkesčius. Prie jos gimė puikios ir prasmingos tradicijos: Skaitovų Brailio raštu konkursas, Neregių ir silpnaregių literatų kūrybos konkursas, literatų bei muzikos kūrėjų seminaras „Žodžių menas ir muzika“, kuris kas antri metai vyksta prie Zelvos ežero, UAB „Liregus“ poilsiavietėje „Zelva“. Dabartiniai Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai džiaugiasi, kad gali tęsti pradėtus darbus, prasmingų renginių tradiciją.

Šią moterį visą gyvenimą lydėjo ir tebelydi didelė meilė knygai, žmonėms, šeimai ir gimtajai šaliai. Tą puikiai jaučia ir žino visi ją pažįstantys.

Didžiuojuosi, kad teko sutikti ir pažinti šią puikią moterį, kad turėjau progą daug metų dirbti kartu. Ačiū Jums. Nuoširdžiausiai linkiu pačių geriausių ir ilgiausių metų!