K. Verbliugevičius

Karolis Verbliugevičius

1996 m. netekęs regos autoavarijoje

Vitas buvo tikra asmenybė. Tai žmogus, kuris per savo gyvenimą nuveikė tiek daug, kad apie jį pasakyti kažką trumpai yra labai sunku.

Jis man iki šiol yra vienas svarbiausių žmonių gyvenime.

Vitas nuoširdžiai dalinosi patirtimi, negailėjo nei jėgų, nei energijos. Jam svarbiausia buvo padėti žmonėms.

Vitas buvo mano mokytojas, kuris, man praradus regą, mane iš naujo išmokė rašyti ir skaityti su kompiuteriu.

Pirmas mano darbas netekus regos buvo Vito įkurtame ir jo vadovaujamame kompiuterių centre.

Kartą Vitas mane pasiėmė į tarptautinę konferenciją, joje supažindino su įvairiais aklųjų ir silpnaregių srityje dirbančiais žmonėmis iš viso pasaulio, įskaitant ir įmonės, gaminančios JAWS programą, viceprezidentą Tobias Wins.

Trumpai sakant, jis man praradus regą ne tik atvėrė akis į pasaulį, bet ir suteikė vilties gyventi. Jo patirtis, jo pasakojimai iš įvairiausių susitikimų ir kelionių po visą pasaulį mane įkvėpė siekti pačių aukščiausių tikslų.

Būtent Vitas labai smarkiai prisidėjo prie to, kad šiandien aš esu savarankiškas, pasitikintis savimi ir laimingas žmogus.

Žinau ir tai, kad daugelis žmonių iš Vito juokdavosi, su pašaipa žiūrėdavo į jo mintis bei idėjas. Tačiau neretai jam ir pavydėdavo. Nieko naujo žmonijos istorijoje, kažkada žmonės juokėsi ir iš automobilių, lėktuvų kūrėjų…

Tai tiesiog parodo, kad Vitas buvo kitoks nei dauguma, numatydavo ir nujausdavo daugiau nei kiti.

Vitas man yra žmogus pavyzdys. Jo šiandien trūksta ne tik man, ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Sakau tai užtikrintai, nes žinau, bendrauju su įvairiais Vitą pažinojusiais žmonėmis iš viso pasaulio ir jie iki šiol negali patikėti, kad Vito nėra, nuolat prisimena Vitą ir mini jį pačiais geriausiais žodžiais.

Kviečiu visus ir toliau tęsti Vito pradėtus darbus bei kurti mūsų visų gerovę.

Vilnius, 2018-06-14.