S. Purlienė

Labas rytas…

Juk taip pradėdavom kiekvieną naują dieną ir išeidavom kiekvienas į savo darbus.

Praėjus kelioms valandoms, sulaukdavau Tavo skambučio: „… Na kaip gyveni? Ar daug darbo?“

Tu taip pat turėjai daugybę darbų, ateities planų, svajonių.

Grįžęs į namus būtinai turėdavai papasakoti apie praėjusios dienos darbus ir kiek daug dar jų laukia.

Ir taip greitai prabėgo 32-eji kartu pragyventi metai. Jau 7-eri metai išeinu į darbą viena, ir kiekvieną rytą sveikinuosi su Tavimi žiūrėdama į nuotrauką.

Švelnus, šiltas ir ramus Tavo žvilgsnis padeda man gyventi vienai.

Tavęs nėra šalia, tačiau esi mūsų širdyse kiekvieną akimirką. Ir be jaudulio kalbėti apie Tave dar labai sunku.

Stasė ir Martynas

(Žmona ir sūnus)

VILNIUS, 2018 m. gegužės 29 d.