A. Gendvilienė

TARPTAUTINĖ VITO PURLIO VEIKLA

Tarptautiniai projektai, kuriuose noriai dalyvavo Vitas Purlys, buvo susiję su kompiuterinėmis technologijomis, skirtomis akliesiems ir silpnaregiams, ir su tiflografika. Daug dėmesio buvo skirta kompiuterinėms tiflografikos gamybos priemonėms, nes ši sritis V.Purlį, matematiką ir tiflopedagogą, itin domino, jis suprato jos naudą mokant sutrikusios regos vaikus ir ugdant suaugusiuosius. Tiflografikos sąvoka apima reljefinius piešinius, planus, geografinius žemėlapius. Apžvelgsime keletą svarbesnių programų, kuriose dalyvavo Vitas Purlys ir (arba) jo vadovaujamas LASUC Kompiuterinės technikos taikymo skyrius – tai stažuotė JAV Overbruko aklųjų mokykloje, EENAT programa ir programos „Comenium socrates“ projektas „Naujų technologijų diegimas ugdant vaikus su negalia“.

Overbruko aklųjų mokykla

Vitas Purlys tarptautinių programų keliu pasuko 1991 m. rudenį, išvykdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų Overbruko aklųjų mokyklą kartu su dviem LASUC mokiniais – Sergejumi Mechu ir Remigijumi Audiejaičiu. Išvyko nepaisydamas to, kad beveik nemokėjo anglų kalbos, ją geriau pramoko tik Amerikoje. Nuo 1991 m. rugsėjo 20 d. iki 1992 m. birželio 12 d. dalyvavo Overbruko aklųjų mokyklos mokytojų kvalifikacijos kėlimo programoje, studijavo aklųjų ir silpnaregių mokymą dirbti su kompiuterine įranga. Išmoko dirbti su „Wordstar“ ir „Word Perfect“ programine įranga, instaliuoti šią įrangą, tvarkyti duomenų bazes („dBase III+“), įgijo skaičiuoklės programavimo pagrindų („Lotus 1-2-3“), išklausė kursą apie elektroninius ryšius, įgijo pagrindinių žinių apie į diską įkeliamas operacines sistemas bei programavimo „Pascal“ kalba pagrindus. Be to, lankė anglų kalbos gramatikos, viešojo kalbėjimo ir debatų pamokas, dalyvavo specialiame lėšų telkimo projekte. Įgijo orientacijos ir mobilumo instruktoriaus įgūdžių, tarp kurių buvo reginčiųjų mokymas lydėti aklus žmones, likusių pojūčių panaudojimas orientuojantis, orientavimosi mieste bei reljefinių planų gamybos žinios. Ten būdamas susipažino su Amerikos lietuviais, kurie nuoširdžiai domėjosi Lietuvos laisvės keliu ir kiek galėdami stengėsi padėti Tėvynei ir jos žmonėms. Amerikos lietuvis Juozas Majauskas (Joseph Majauskas) 1992 m. birželio 15 d. laiške pranešė, kad „Tycoindustries“ – įmonė, kurioje jis dirbo produkcijos planavimo vadovu – užmezgė bendradarbiavimą su Vilniaus aklųjų ir silpnaregių internatine mokykla, kuriai su malonumu dovanoja du personalinius kompiuterius. Tai buvo pirmieji kompiuteriai, kuriais galėjo naudotis Vilniaus aklųjų mokyklos mokiniai. To laikotarpio archyvinius dokumentus – laiškus ir Overbruko aklųjų mokyklos išduotus pažymėjimus – saugo LAB Tiflotyros skaitykla.

Grįžęs iš JAV, 1992 m. rugpjūčio mėnesį Vitas Purlys pradėjo dirbti   Vilniaus aklųjų ir silpnaregių  mokykloje įkurto Kompiuterinės technikos taikymo centro, vėliau pavadinto skyriumi (KTTS) vedėju, dėstyti informatiką vyresnių klasių moksleiviams. Nuo 1994 m. sausio 1 d. ši mokykla buvo reorganizuota ir pavadinta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru (LASUC), todėl šiame straipsnyje vartojamas labiau įprastas terminas LASUC. Tų metų rudenį centras surengė pirmuosius kompiuterijos kursus akliesiems ir silpnaregiams. 1994 m. Vitui Purliui buvo suteikta informatikos ir kompiuterinės technikos mokytojo eksperto kvalifikacinė kategorija. Pirmieji Vito Purlio mokiniai prisimena, kad kadaise Kompiuterinės technikos taikymo skyriuje buvo tik vienas kalbos sintezatorius – minėto Amerikos lietuvio dovana. Šis skyrius rengė profesionalius teksto kompiuteriais rinkėjus, rengė kompiuterinio raštingumo kursus LASUC  mokiniams ir suaugusiems regos netekusiems žmonėms, išbandydavo naują kompiuterinę techniką, ar ji tinka akliesiems ir silpnaregiams. KTTS buvo EENAT projekto „Prieinamumą akliesiems ir silpnaregiams užtikrinančių technologijų plėtotės Rytų Europos šalyse tinklas“ – The Eastern European Network on Access Technologies for Blind and Visually Impaired Persons)  koordinatorius Baltijos šalims.

2002 m. pavasarį Vito Purlio pastangos populiarinti informacines technologijas tarp Lietuvos aklųjų ir silpnaregių buvo įvertintos:jam skirtas nešiojamasis kompiuteris. Tokie kompiuteriai tada buvo brangūs, įkandami ne kiekvienam. Kompiuterį jis gavoUAB „IBM Lietuva“, LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Švietimo informacinių technologijų centro surengtame konkurse „Nešiojami kompiuteriai Lietuvos mokytojams“, kurio metu buvo vertinta mokytojų trejų metų veikla, plėtojant informacines technologijas. Iš beveik dviejų šimtų konkurso dalyvių nešiojamaisiais kompiuteriais buvo apdovanoti trisdešimt mokytojų, tarp kurių buvo ir Vitas Purlys.

EENAT

2002 m. lapkričio mėn. Slovakijoje, Košicės mieste, surengtame EENAT („Prieinamumą akliesiems ir silpnaregiams užtikrinančių technologijų plėtotės Rytų Europos šalyse tinklas“) projekto seminare „Taktilinė grafika akliesiems“ Vitas Purlys pristatė prietaisą „IntelliKeys“, kuriam programą parašė LASUC Kompiuterių taikymo centro darbuotojas Gintaras Norkus, buvęs Vito Purlio mokinys. Prietaisas susieja grafiką su paaiškinimais balsu. Liečiant tam tikrą žemėlapio vietą, išgirstamas paaiškinimas apie geografinę paliesto taško ar objekto padėtį, aukštį virš jūros lygio, gyventojų skaičių ir t. t. Kita programa, kurią pristatė Vitas Purlys, vadinosi „BrlPaint“. Ją sukūrė UAB „Brailio spauda“ kompiuterių specialistas Sergejus Mechas – vienas iš mokinių, kurie kartu su Vitu Purliu 1991–1992 m. stažavosi Overbruko aklųjų mokykloje. Programa skirta kurti reljefiniams piešiniams Brailio spausdintuvu. 2008–2013 m. su šia programa buvo nupieštos ir reljefiškai atspausdintos iliustracijos 14 taktilinių knygučių, kurias sukūrė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai ikispaustuvinių darbų praktikos metu. Šios knygos saugomos Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

Vienas iš daugelio Vitą Purlį dominusių dalykų buvo bareljefinė grafika, gaminama naudojant gipsą ir silikoną. Jo iniciatyva LASUC įsigijo šiai grafikai gaminti skirtą prietaisą „Termoform“. Vitas buvo įsitikinęs, kad taktilinė grafika regos negalią turinčių vaikų ugdymo procesui yra labai reikalinga, todėl jai reikia skirti daugiau dėmesio. 2003 m. sausio mėn. Vitas pasidalijo patirtimi Estijoje Tartu aklųjų mokykloje surengtame seminare „Taktilinė grafika Baltijos šalims“.

2003 m. rugsėjo mėn. Bratislavoje (Slovakija) vyko konferencija „Elektroninės informacijos prieinamumas negalią turintiems žmonėms“. Konferenciją organizavo Slovakijos vyriausybė, Slovakijos aklųjų sąjunga ir projekto EENAT partneriai. Konferencijoje dalyvavo atstovai iš dvidešimties Europos valstybių. Lietuvai atstovavo LASUC Kompiuterinės technikos taikymo centro vadovas Vitas Purlys ir regos negalią turintys informacinių technologijų specialistai Sergejus Mechas bei Karolis Verbliugevičius, kartu vyko Valstybinio informacinių technologijų instituto specialistė Evelina Jasiulevičiūtė. Konferencijoje Sergejus Mechas pristatė savo sukurtą tiflografikos spausdinimo programą „BrlPaint“.

2004 m. balandžio mėn. Estijos Kuresarės mieste vyko Baltijos šalių regos negalią turinčio jaunimo lyderių mokymai pagal EENAT programą. Mokymuose dalyvavo 24 jaunuoliai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos – abiturientai ir studentai. Lietuvai mokymuose atstovavo aštuoni jaunuoliai: keturi LASUC mokiniai ir keturi studentai. Projekto rėmėjai – Estijos atviros visuomenės fondo programa „Rytai – Rytai“ ir Lorensas Kempbelas  – buvęs tarptautinių programų administratorius iš Overbruko aklųjų mokyklos, organizacijos ICEVI pirmininkas. Seminarą organizavo EENAT projekto Baltijos šalyse koordinatorius Vitas Purlys ir Estijos Tartu aklųjų mokykla.

„Socrates Comenius“

2004 m. birželio mėn. Ispanijoje, Gvadalacharos mieste, vyko pagal „Socrates Comenius“ programą finansuoto projekto „Naujųjų technologijų diegimas ugdant negalią turinčius vaikus“ dalyvių susitikimas ir rezultatų aptarimas. Projekte dalyvavo keturių valstybių – Ispanijos, Italijos, Lietuvos ir Estijos – mokyklos. Dvi mokyklos buvo aklųjų – LASUC ir Tartu aklųjų mokykla, taip pat ir dvi bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose kartu su reginčiaisiais integruotai mokėsi ir regos negalią turintys vaikai. Vitas Purlys koordinavo trejus metus trukusį šį projektą Lietuvoje. Duodamas interviu žurnalui „Mūsų žodis“, jis paminėjo (žr. „Nuo Estijos iki Ispanijos“, Mūsų žodis, 2004, Nr. 7), kad aklieji sėkmingai išmoksta dirbti su kompiuteriais, tačiau neturi regimųjų vaizdinių ir todėl dažnai neatskiria popieriuje reljefiškai nupiešto kačiuko nuo šuniuko. Vito Purlio nuomone, akluosius reikia mokyti suprasti piešinius, tad minėtame projekte daug dėmesio ir buvo skirta tiflografikai. Buvo sukurtas metodas, kaip gaminti reljefinius piešinius naudojant Brailio spausdintuvą ir silikoną, nupirktas prietaisas taktilinei grafikai gaminti termoformavimo būdu.

ICEVI

Vitas Purlys aktyviai įsitraukė į Tarptautinės regos negalią turinčių žmonių švietimo tarybos (ICEVI) veiklą. 2002 m. vasarą dalyvavo XXI ICEVI tarptautinėje konferencijoje Olandijoje. Kartu vyko grupė ir kitų Lietuvos atstovų: LR švietimo ir mokslo ministerijos darbuotoja Regina Labinienė, Kauno silpnaregių internatinės mokyklos direktorė Janina Stuopelienė ir direktorės pavaduotoja Genutė Vaitkuvienė. Konferencijoje tiflopedagogai aptarė Brailio rašto, regos likučio lavinimo temas, ten buvo pristatyta naujausia kompiuterinė technika, taip pat ir nešiojamasis akliesiems skirtas kompiuteris su Brailio klaviatūra. Toje konferencijoje Lietuvos atstovai pirmą kartą išgirdo terminą „inkliuzija“.

2006 m. liepą Vitas Purlys dalyvavo pasaulio aklųjų ir silpnaregių švietimo tarybos (ICEVI) konferencijoje Malaizijoje. Jis vadovavo vienai darbo grupei, pristatė tris akliesiems ir silpnaregiams lietuvių specialistų sukurtas kompiuterines programas. Konferencijoje buvo kalbėta apie aklų vaikų aprūpinimo informacinėmis technologijomis skirtumus išsivysčiusiose ir trečiojo pasaulio šalyse. Pranešėjai pabrėžė, kad išsivysčiusiose šalyse akli vaikai naudojasi pažangiausiomis technologijomis, o Afrikos ir Azijos vaikams trūksta netgi vitaminų ir vaistų. Pateikti nerimą keliantys skaičiai, kad švietimas neprieinamas 7 milijonams aklų ir silpnaregių vaikų. Vitui Purliui didelį įspūdį paliko ir pati konferencija, skaityti pranešimai, ir šalis, jos žmonės, gamta, nematyti vaisiai.

Straipsnio pabaigoje norime paminėti Lietuvos Respublikos Prezidentę. 2009 m. gruodį Kalėdų proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi LASUC. Jai pristatyta ir pademonstruota akliesiems pritaikyta kompiuterinė technika. Svečių knygoje ji įrašė: „Graži ir gera kaip namai mokykla. Linkiu vilties kolektyvui mylėti savo darbą – kaip mylite, mylėti vaikus – kaip mylite. Tegul bus visiems ateinanti šventė laiminga. Dėkoju už Jūsų pasišventimą.“ Tie nuoširdūs žodžiai buvo skirti ir Vitui Purliui bei jo mokiniams.

Audronė Gendvilienė

 

Šaltiniai:

Graži ir gera. Mūsų žodis, 2010 Nr. 1 [interaktyvus]; prieiga per: http://www.musuzodis.lt/mz/201001/str01.htm [žiūrėta 2018-06-21];

ICEVI Educator, Volume XXXI, Nr. 2, January 2018, p. 12 [interaktyvus]. Prieiga per: http://icevi.org/wp-content/uploads/2018/06/The-Educator-January-2018.pdf [žiūrėta 2018-06-21]

Nuo Estijos iki Ispanijos. Mūsų žodis, 2004 Nr. 7. [interaktyvus]; prieiga per:http://www.musuzodis.lt/mz/200407/str02.htm [žiūrėta 2018-06-21]