Istorija
- Lietuvos audiosensorinės bibliotekos ištakos sietinos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu, taip pat lietuviškos Brailio abėcėlės parengimu 1928 m. Šiuos darbus atliko Lietuvos nepriklausomybės kovose regėjimo netekęs švietėjas, aklųjų judėjimo organizatorius, rašytojas Pranas Daunys.
- Pirmosios rankraštinės knygos Brailio raštu lietuvių kalba buvo skirtos Kauno aklųjų instituto mokiniams ir pasirodė 1928 m. pabaigoje. Įprasto spausdinto teksto knygas mokiniams Brailio raštu perrašė nstituto mokytojai.
- Jau 1928 m. pabaigoje Kauno aklųjų institute buvo ir nedidelė kolekcija tiflologinių leidinių reginčiųjų raštu, skirtų mokytojams, taip pat abėcėlės Brailio raštu latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. Šios negausios kolekcijos ir buvo bibliotekos pradžia.
- 1930 m. Kauno aklųjų institute išspausdinta pirmoji knyga Brailio raštu lietuvių kalba. 1940–1947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje.
- Pirmasis suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas po II-ojo pasaulinio karo. Bibliotekos buvo steigiamos prie neregių darbo centrų: 1947 m. Vilniuje, 1948 m. Kaune, 1952 m. Panevėžyje, 1957 m. Šiauliuose, 1961 m. Klaipėdoje.
- 1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga.
- 1966 m. vasario 1 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, į vieną sujungus visas anksčiau minėtas bibliotekas. Bibliotekos centras įsikūrė Vilniuje, o penki jos filialai – kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
- Nuo 1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos žinion (tuo metu – Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerija).
- 1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme LAB priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų.
- Plečiantis vartotojų auditorijoms, biblioteka pakeitė pavadinimą ir nuo 2023 m. tapo Lietuvos audiosensorine biblioteka.
- Šiandien Lietuvos audiosensorinė biblioteka veikia centre Vilniuje ir 5 teritoriniuose padaliniuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje. Bibliotekos vartotojai leidinius gali gauti ne tik atvykę į cetrinę biblioteką ar vieną iš teritorinių padalinių, bet taip pat į vieną iš 120 paslaugų punktų, kurie veikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos filialuose, viešosiose bibliotekose, senelių globos namuose ir kitose įstaigose ar organizacijose visoje Lietuvoje. Garsinius ir kitus elektroninio formato leidinius vartotojai gali atsisiųsti iš virtualios bibliotekos ELVIS, o dėl judėjimo, turimos fizinės negalios negalintys atvykti į biblioteką žmonės aptarnaujami namuose. Nuo 2016 m. Lietuvos audiosensorinė biblioteka pageidaujantiems garsinius leidinius išduoda su klausymosi įranga (mp3, CD grotuvais).
S.67