Peršokti į pagrindinį turinį

Istorija

Lietuvos aklųjų bibliotekos pastato Vilniuje nuotraukaLietuvos aklųjų bibliotekos ištakos sietinos su 1927 m. įkurtu Kauno aklųjų institutu, taip pat lietuviškos Brailio abėcėlės parengimu 1928 m. Šį didelės vertės darbą atliko Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoris, kovose su lenkais praradęs regą, aklųjų judėjimo organizatorius, švietėjas, rašytojas Pranas Daunys. 1928 m. pabaigoje pasirodė pirmosios ranka perrašytos Brailio raštu knygos lietuvių kalba.
Pirmąsias knygas perrašė instituto mokytojai. Mokytoja Viktorija Genytė pati parengė pirmuosius elementorius Brailio raštu.
Pirmosios lietuviškos knygos Brailio raštu buvo skirtos mokiniams. Jau 1928 m. pabaigoje institute buvo ir nedidelė kolekcija tiflologinių leidinėlių reginčiųjų raštu, skirtų mokytojams. Buvo čia ir abėcėlės Brailio raštu latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. Šios negausios kolekcijos ir buvo bibliotekos pradžia. Instituto dokumentuose ši mini biblioteka buvo vadinama „Knygynėliais mokytojų ir vaikų“.
Pirmaisiais mokslo metais negausus kiekis knygų buvo sudėtas į lentynas tam skirtame kambaryje. Jas mokiniams išduodavo pats instituto vedėjas Mečislovas Kviklys. Po jo biblioteką tvarkė Viktorija Genytė.
1930 m. šiame institute išspausdinta pirmoji lietuviška knyga Brailio raštu. 1940–1947 m. Kauno aklųjų instituto biblioteka buvo vienintelė aklųjų biblioteka Lietuvoje. Pirmasis suaugusių aklųjų bibliotekų tinklas sukurtas po II-ojo pasaulinio karo. Bibliotekos buvo steigiamos prie neregių darbo centrų: 1947 m. Vilniuje, 1948 m. Kaune, 1952 m. Panevėžyje, 1957 m. Šiauliuose, 1961 m. Klaipėdoje.
1962 m. pabaigoje pasirodė pirmoji lietuviška garsinė knyga: neregiams buvo lengviau gauti literatūros, pagerėjo jų skaitymo ir informacijos priėmimo galimybės.
1966 m. vasario 1 d. savo veiklą pradėjo Lietuvos aklųjų draugijos centrinė biblioteka, į vieną sujungus visas anksčiau minėtas bibliotekas. Bibliotekos centras įsikūrė Vilniuje, o penki jos filialai – kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) centras yra Vilniuje, o padaliniai – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Ukmergėje.
Visuose rajonuose veikia paslaugų punktai viešosiose bibliotekose, prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) rajoninių organizacijų, įvairiose globos įstaigose. Ištisus metus veikia kilnojamoji bibliotekėlė Palangos „Vyturio“ sanatorijoje, vasaros metu LASS poilsiavietėse veikia sezoninės kilnojamosios bibliotekėlės.
Nuo 1992 m. Lietuvos aklųjų biblioteka perėjo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos žinion. 1995 m. Lietuvos bibliotekų įstatyme LAB priskirta prie valstybinės reikšmės bibliotekų. 1998 m. LAB priimta į Lietuvos mokslinių bibliotekų susivienijimą (LMBS).
Bibliotekos darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre, dalyvauja įvairiuose seminaruose ir konferencijose.
LAB – vienintelė institucija šalyje, leidžianti garsines knygas akliesiems ir kitų negalių turintiems žmonėms.
Lietuvos aklųjų biblioteka palaiko glaudžius ryšius su Skandinavijos šalių, Latvijos, Estijos, Rusijos aklųjų bibliotekomis. Nuo 1999 m. pradžios biblioteka siunčia savo išleistą garsinę lietuvių literatūrą į JAV Kongreso biblioteką, kad ja galėtų pasinaudoti JAV gyvenantys mūsų tautiečiai.