Pereinamasis laikotarpis, atvedantis į suaugusiųjų gyvenimą, apima įvairias sritis. Šio numerio straipsniai sudomins ir specialistus, ir šeimos narius, ir pačius mokinius, nes aprėpia įvairius sutrikusios regos jaunuolių pereinamojo laikotarpio aspektus – pasirengimą stoti į koledžą, studijų metus, buitį, darbo paieškas.
Regėjimo negalią turinčio mokinio sklandus perėjimas į suaugusiųjų gyvenimą nebūtinai turi baigtis aukštojo mokslo diplomo įgijimu, savarankišku gyvenimu, nuolatinio, gerai apmokamo darbo suradimu ir išlaikymu. Daugelyje išsivysčiusių šalių minėti pasiekimai dažnai laikomi įrodymu, kad žmogus sėkmingai įžengė į suaugusiųjų pasaulį. Bet tiflopedagogams ir reabilitacijos specialistams nevalia pamiršti, kad daugiau nei pusė regos negalią turinčių mokinių turi papildomų negalių. Jei visiems regėjimo negalią turintiems mokiniams būtų keliamas tas pats tikslas – įgyti universitetinį išsilavinimą ir įsidarbinti gerai apmokamame darbe – daugelis to nepasiektų.
Todėl tėvai, tiflopedagogai, kiti specialistai turi padėti mokiniams dar gerokai iki pilnametystės išsikelti realius tikslus ir išsiugdyti įgūdžius, kurie bus reikalingi gyvenime baigus mokyklą. Asmens, turinčio didelę negalią, sėkmingą perėjimą į suaugusiųjų gyvenimą gali liudyti jo gebėjimas pasirūpinti savimi, pačiam nuspręsti, ką veikti laisvalaikiu, ir apie savo pageidavimus pranešti kitiems. Tiems, kurie mokosi pagal adaptuotą mokymo programą, sėkmingas perėjimas į suaugusiųjų gyvenimą gali reikšti, kad asmuo gyvena pritaikytoje gyvenamojoje aplinkoje, pasigamina maistą sau ir kitiems, sugeba viešuoju transportu nuvykti į žinomas vietas arba dirbti nesudėtingą darbą.
Baigusiems vidurinę mokyklą jaunuoliams tenka daug ko išmokti. Reikia išmokti ne tik pasišildyti maistą mikrobangų krosnelėje, bet ir jį pasigaminti, taip pat reikia išmokti atlikti paprastus namų ūkio remonto darbus, sudaryti biudžetą, pasirūpinti sveikata, palaikyti asmeninius ir profesinius santykius – tai tik dalis įgūdžių, kuriuos turime išsiugdyti nuo paauglystės iki maždaug 20-ies metų amžiaus. Šiuos įgūdžius turi turėti visi suaugę žmonės, nepaisant to, ar jie turi regėjimo sutrikimų, ar ne. Apie tai skaitykite Allison C. Nannemann straipsnyje „Sutrikusios regos studentų savarankiško gyvenimo strategija“, o apie darbo paieškas – Jennifer L. Cmar ir Anne Steverson publikacijoje „Pereinamojo amžiaus sutrikusios regos jaunuolių darbo paieškos būdai, kliūtys ir darbo patirtis“.
Straipsnio „Mentorystės svarba regėjimo negalią turinčiam asmeniui siekiant STEM mokytojo karjeros“ autorė Maureen Hayden, remdamasi savo patirtimi, rašo apie mentoriaus svarbą neregio gyvenime. M. Hayden dirba STEM (mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) mokytoja. Jos tėvai Arizonos universitete dažnai dalyvaudavo paskaitose, skirtose įvadiniam regėjimo sutrikimų kursui, ir pasakodavo studentams apie savo dukrą Maureen, kuri gimė per anksti ir turi neišnešiotų naujagimių retinopatiją. Vidurinėje mokykloje ji mokėsi labai gerais pažymiais. Dabar jau suaugusi Maureen Hayden pabrėžia, jog pereinamuoju laikotarpiu sutrikusios regos jaunuoliams svarbu turėti mentorių. Neregiai turi atsiminti, kad kažkada patys savo patirtimi dalinsis su tais, kurie žengs į suaugusiųjų pasaulį.
Šiame numeryje yra du L. Penny Rosenblum straipsniai, kuriuos ji parašė kartu su dr. Beal, Zebehazy ir Gage. Juose aprašoma, kokiais būdais įmanoma pagerinti regos negalią turinčių vidurinės mokyklos mokinių grafinio raštingumo įgūdžius. Straipsniuose aptariama mokymo priemonė neregiams padeda suprasti grafinę informaciją, sužinoti tikslius duomenis iš stulpelinių diagramų, grafikų, žemėlapių, taip pat padeda susipažinti su aplinkotyros mokslu. Tikimasi, kad daugiau jaunuolių, turinčių regėjimo negalią, susidomės STEM dalykais.
Tiek tėvams, tiek specialistams naudinga žinoti, kuo gyvena šeimos, kuriose auga regos negalią turintys vaikai. Daktarė Missy Garber straipsnyje „Kelias į pilnametystę: tėvų požiūris“ aprašo, kaip ji augino neregę dukrą Madeline, kuri šiandien yra sėkminga suaugusi moteris visomis žodžio „sėkmė“ prasmėmis. Dr. Garber pamini daugybę mokymo ir laisvalaikio užsiėmimų, kuriuose jos dukra dalyvavo vaikystėje. Tarp jų – vasaros stovyklos, parengiamųjų studijų, darbo patirties įgijimo, sporto programos ir kitos veiklos. Dr. Missy Garber mintims pritaria L. Penny Rosenblum ir Leslie Thatcher straipsnyje „Perkinso aklųjų mokyklos patirtis. Sėkmingą mokymąsi koledže užtikrinančios mokymo programos, skirtos pereinamojo amžiaus sutrikusios regos jaunuoliams“, kur rašoma apie pasirengimo koledžui programos naudą joje dalyvavusiems. Apie išplėtotas mokymo programas silpnaregiams ir pagalbą įsidarbinant bei reabilitaciją skaitykite Emily Vasile, Kerry S. Lueders, Chad Killen, Erin Kenny straipsnyje. Sutrikusios regos jaunuolių tėvai turėtų atkreipti dėmesį į straipsnį „Pereinamojo laikotarpio programos, skirtos sutrikusios regos 4–24 metų amžiaus mokinių tėvams“, jo autorės Karla Antonelli, Jennifer L. Cmar, Anne Steverson.
Brooke Barnhill savo straipsnyje „Kurčneregių mokinių lūkesčių didinimas ir pereinamojo laikotarpio rezultatų gerinimas“ pateikia istorinių duomenų apie kurčneregystę ir pabrėžia, į ką turėtų atkreipti dėmesį švietimo darbuotojai, kad kurčneregiai sėkmingai įžengtų į suaugusiųjų pasaulį. Ji rašo apie pedagogų nenorą bendradarbiauti, galimybių nesudarymą kurčneregiams įgyti reikiamų įgūdžių. Pastebi, kad tai lemia menkus pačių mokinių lūkesčius. Galutinis rezultatas – mokiniai „perauga“ ir iškrinta iš švietimo sistemos, bet nebūna pasirengę suaugusiųjų gyvenimui. M. Barnhill aprašytas kurčneregių mokymo modelis, naudojamas Jutos valstijoje, vertas platesnio dėmesio.
Specialistai ir šeimos nariai gali išmokyti regos negalią turinčius jaunus žmones daugelio jiems reikalingų įgūdžių, tačiau ir patys jaunuoliai turi būti motyvuoti. Tad šio žurnalo numerio straipsniai tinka visiems – tėvams, specialistams ir patiems mokiniams.
Elektroninį arba popierinį žurnalą „Journal of Visual Impairment and Blindness“ (2021 Vol. 115 Nr. 6) skaitykite atvykę į Lietuvos aklųjų biblioteką Vilniuje.
Parengė Audronė Gendvilienė
Komentarai