Peršokti į pagrindinį turinį

„Journal of Visual Impairment and Blindness“ 2022 m. 6-ojo numerio apžvalga

„Journal of Visual Impairment and Blindness“ 2022 m. 6-ojo numerio apžvalga

Paskutiniame 2022 m. numeryje publikuojami straipsniai apie COVID-19 pandemijos ir stichinių nelaimių įtaką pasaulio neregių bendruomenėms. Aprašyta neregių ir jų artimųjų patirtis padės pasirengti sunkumams, jei jie kada nors vėl ištiktų.

Iš Lindos Groszew and Elsos Zavoda straipsnio sužinosite, kaip pandemijos metu viena neregių reabilitacijos agentūra persiorientavo ir ėmė teikti būtiniausias paslaugas nuotoliu. Reabilitacijos organizacija tuojau pat sureagavo į pasikeitusią situaciją, prasidėjus COVID-19 pandemijai, ir pakeitė darbo stilių – ėmė teikti reabilitacijos programas nuotoliu per „Zoom“ platformą, mokė neseniai regos netekusius žmones ir jų šeimos narius.

Suzanne Phibbs straipsnis skirtas neįgalių žmonių savijautai per stichines nelaimes. Atlikta apklausa, kurios metu surinkti suaugusiųjų, turinčių regos sutrikimų, prisiminimai, kaip jie jautėsi iškart po 2010–2011 m. žemės drebėjimų Naujosios Zelandijos Kenterberio provincijoje. Dalyviai paminėjo bendravimo sunkumus įvykus žemės drebėjimui, izoliaciją, nesaugumo jausmą, sumažėjusį savarankiškumą ir sunkumus orientuojantis aplinkoje. Tačiau sutrikusios regos asmenys stengėsi išlikti savarankiški. Keletas apklausos dalyvių rūpinosi pagyvenusiais šeimos nariais, dalyvavo savanoriškoje veikloje – sudarinėjo telefonų sąrašus, ieškojo regos neįgaliesiems prieinamos su nelaimėmis susijusios informacijos ir ja dalijosi.

Anshul Chauhan ir jos kolegų straipsnyje nagrinėjama elektros energijos tiekimo kokybės reikšmė diabetinės retinopatijos tyrimams Indijoje. 2021 m. liepą Pendžabo pirminės sveikatos priežiūros centre vyko diabetinės retinopatijos patikros programa. Buvo apžiūrimos cukriniu diabetu sergančių pacientų tinklainės, daromos nuotraukos su skaitmenine akių dugno apžiūros kamera nedilatacinėmis sąlygomis. Elektros tiekimas kartais nutrūkdavo, medikai patyrė techninių sunkumų. Autoriai pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą ir pastovią įtampą. Elektros tiekimas svarbus ir dar ir todėl, kad kai neveikia oro kondicionieriai, patalpoje tampa pernelyg karšta. Todėl daroma išvada, kad ligoninei reikia turėti atsarginį elektros energijos šaltinį.

Gretchen A. Good ir bendraautorių straipsnis – apie gydymo ir socialinių paslaugų prieinamumą Naujosios Zelandijos sutrikusios regos gyventojams COVID-19 pandemijos metu 2020–2022 m. Autoriai konstatuoja, kad COVID-19 pandemija sutrikdė sveikatos priežiūros įstaigų ir socialinių įstaigų darbą visame pasaulyje. Nors atliekami tyrimai, susiję su paslaugų prieinamumu pandemijos metu bendrosios populiacijos gyventojams, trūksta informacijos apie pandemijos poveikį neįgaliesiems Naujojoje Zelandijoje. Buvo apklausti 62 neįgalieji, tarp jų – 10 sutrikusios regos asmenų. Iš atsakymų išryškėjo penkios pagrindinės temos: transporto sunkumai pandemijos metu, psichologiniai išgyvenimai, nutrūkę ryšiai su pažįstamais, neliko fizinio kontakto, socialinės paramos. Ir socialinė, ir sveikatos priežiūros sistema buvo nepasirengusios atremti pandemijos iššūkių. Apklaustieji nurodė, kad tekdavo ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją. Nepaisant gerų pandemijos valdymo rezultatų, mažumos, tokios kaip regos neįgalieji, buvo pamirštos, nustumtos į užribį, nes tapo svarbiau suvaldyti COVID-19 plitimą. Daroma išvada, kad reabilitacijos specialistai turi būti geriau pasirengę, turi žinoti apie pandemijų ir stichinių nelaimių poveikį regos sutrikimų turintiems žmonėms.

Apie COVID-19 pandemijos įtaką Turkijos universitetų studentams, turintiems regos sutrikimų, rašo Ayşe Dolunay Sarica, Elif Ulu-Ercan ir Umutas Haydaras Coşkunas. Jie atliko tyrimą, siekdami įvertinti COVID-19 poveikį sutrikusios regos studentams, jų akademinei pažangai, psichologiniam klimatui, socialiniams ryšiams, fizinei sveikatai. Anketą užpildė 19 dalyvių iš 10 Turkijos universitetų, esančių septyniuose miestuose, 2021 m. sausį. Atsakymai išanalizuoti, atsižvelgiant į keturias iš anksto numatytas temas: akademinis gyvenimas, fizinė sveikata, psichologinė gerovė ir socialiniai ryšiai. Atsakymai atskleidė neigiamą karantino poveikį kasdieniam gyvenimui universitetų miesteliuose. Dauguma dalyvių teigė dėl tam tikrų akademinių, psichologinių ir socialinių sunkumų pirmenybę teikiantys tradiciniam, o ne internetiniam mokymuisi, taip pat teigė, kad gyvenimas studentų miestelyje turi daug akademinių ir socialinių privalumų, palyginti su nuotoliniu mokymusi. Studentai paminėjo apie sveikatos problemas, atsiradusias dėl negalėjimo naudotis medicininėmis paslaugomis ir judėjimo trūkumo. Įdomu pastebėti, kad nepaisant to, jog interviu metu daugiausia dėmesio buvo skiriama kasdieniam gyvenimui, studentai daug dažniau, nei tikėtasi, pateikė nuomonę apie tradicinio švietimo privalumus ir apie tai, kaip ir kodėl universitetai turėtų tenkinti jų individualius poreikius. Daroma išvada, kad regos sutrikimų turinčių studentų akademiniam pažangumui turi įtakos fizinis lankymasis universitete ir kad aukštųjų mokyklų neįgaliųjų tarnybos bei universitetų konsultaciniai centrai turėtų patenkinti specifinius šios studentų grupės poreikius, studijuojant tiek internetu, tiek tradiciniu būdais.

Toliau skaitykite apie ankstyvosios intervencijos paslaugų vaikams su regos sutrikimais per COVID-19 pandemiją tyrimą. Mokslininkės Tiffany A. Wild, Tina S. Herzberg, Michelle A. C. Hicksas užsibrėžė ištirti COVID-19 poveikį ankstyvosios intervencijos paslaugoms (t. y. vaikų darželiams), teikiamoms regos sutrikimų turintiems mažiems vaikams ir jų šeimoms Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2020 m. pavasario, kai prasidėjo pasaulinė pandemija. Straipsnyje yra duomenų apie pirmuosius JAV vaikų darželius neregiams vaikams – pirmasis įkurtas 1893 m. Hatforde, Konektikuto Valstijoje, antrasis 1901 m. Bostone. Sutrikusios regos vaikų (nuo gimimo iki 3 metų amžiaus) tėvams buvo užduoti klausimai, o į juos atsakius, išryškėjo trys pagrindinės temos: (1) pokyčiai namuose, (2) nutrūko ankstyvosios intervencijos įstaigų veikla ir (3) sutriko perėjimo į priešmokyklinio ugdymo įstaigas planavimas. Dėl priverstinio užsidarymo namuose įvykę vaikų ugdymo pokyčiai tėvams kėlė didelę įtampą. Tėvus gniuždė staigūs, dramatiški kasdienio gyvenimo pasikeitimai, rūpestis, kaip padėti vaikams ugdyti reikalingus įgūdžius, tuo pat metu dirbant iš namų, prižiūrint kitus vaikus ir atliekant vaikų ugdytojų, o kartais ir neformalių psichoterapeutų vaidmenį. Apklausa atskleidė, kad daugelis ankstyvosios intervencijos įstaigų pandemijos metu dirbo nuotoliu. Siūloma ieškoti būdų, kaip būsimų karantinų metu palaikyti sutrikusios regos vaikus auginančių šeimų socialinę ir emocinę gerovę.

Apie orientavimosi ir mobilumo mokymą COVID-19 pandemijos metu ir tokio mokymo psichosocialinę reikšmę skaitykite Justino T. Kaiserio, Danene Fast ir Stephanie Welch-Grenier straipsnyje. Jie apklausė orientacijos ir mobilumo instruktorius, paprašę nurodyti, kokią patirtį įgijo per pandemiją 2020 m. rudenį, gyvai ir internetu mokydami neregius orientuotis aplinkoje ir judėti, ir apibūdinti bendravimą su mokiniais ir jų tėvais. Apklausa vyko internetu, gauti atviri 166 atsakymai. Atsakymai parodė, kad regos sutrikimų turintys vaikai ilgainiui užsidarė namuose, tapo mažiau fiziškai aktyvūs. Specialistai susidūrė su iššūkiu: mokyti nuotoliu. Specialistai, mokiniai ir tėvai nesiskundė, suprasdami, kad O ir M paslaugų pokyčiai yra laikina priemonė. Tyrėjai suabejojo virtualaus orientacijos ir mobilumo mokymo veiksmingumu, bet pasibaigus karantinui, paslaugos vėl teikiamos gyvai. Įgyti įgūdžiai pagerino ugdytinių gyvenimo kokybę.

Yra dar vienas straipsnis apie nuotoliniu būdu teikiamas orientavimosi ir mobilumo paslaugas COVID-19 pandemijos metu. Mokslininkės Tessa McCarthy, Nora Griffin-Shirley, Eileen Siffermann užsibrėžė nustatyti, ar plačiai buvo paplitęs nuotolinis būdas (straipsnyje vadinamas telepraktika) mokyti orientavimosi ir mobilumo 2020 m., siaučiant COVID-19 pandemijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apklausa atlikta internetu, ją užpildė 66 orientacijos ir mobilumo instruktoriai, kurie taikė telepraktiką. Paaiškėjo, kad net 90,77 proc. apklaustųjų taikė nuotolinį mokymą, tai buvo tiesioginis pandemijos padarinys. Daugumos specialistų darbo krūviai išliko panašūs į buvusius prieš pandemiją (69,70 proc.), mokymas buvo teikiamas individualiai (90,77 proc.). Dažniausiai specialistai, naudodami vaizdo konferencijų programinę įrangą, mokė konceptualių žinių, o ne realių kelionės įgūdžių. Dauguma dalyvių buvo priversti pradėti taikyti telepraktiką ir tik nedaugeliui jų buvo surengti mokymai apie paskaitų skaitymą nuotoliu. 81,25 proc. instruktorių nurodė, kad iki pandemijos jie nemokėjo teikti savo paslaugų nuotoliu. Trečdalis instruktorių teigė, kad po pandemijos tikriausiai ir toliau naudosis telepraktika.

Arielle Silverman rašo apie COVID-19 pandemijos poveikio akliems ar silpnaregiams žmonėms duomenų rinkimą straipsnyje „Žvilgsnis į praeitį ir gyvenimas toliau, naudojantis rekomendacijomis, kaip elgtis ištikus nelaimėms.“ Pandemija ypač daug sunkumų sukėlė sutrikusios regos žmonėms. Pavyzdžiui, COVID-19 testai buvo ir tebėra netinkami naudoti, kai sergantis neregys nori pasidaryti testą be pagalbos. Daugeliui iš atminties dar neišdilo 2020 m. kovas, pandemijos pradžia: paskutinė išvyka į kavinę pavalgyti, paskutinė diena biure ar mokykloje prieš prasidedant karantinui. Visi prisimena netikrumo jausmą dėl ateities, tualetinio popieriaus bei valymo priemonių trūkumą parduotuvėse. 2022 m. pabaigoje dauguma JAV gyventojų grįžo prie įprasto gyvenimo būdo. Mokyklos vėl atidarytos, daugelis darbuotojų grįžo į biurus, atkurtos tualetinio popieriaus atsargos. Kompiuteriai ir išmanieji telefonai, pandemijos metu tapę itin reikalingi, toliau vaidina svarbų vaidmenį aklųjų ar silpnaregių gyvenime. Kol dar neišdilo prisiminimai, Amerikos aklųjų fondo (AFB) Viešosios politikos ir tyrimų instituto (PPRI) mokslininkai atliko keletą apklausų, kuriose domėjosi aklųjų ar silpnaregių amerikiečių gyvenimu pandemijos metu. Du tyrimai buvo atlikti 2020 m. pavasarį: apklausa „Flatten Inaccessibility“ apie suaugusiųjų, turinčių regos sutrikimų, patirtį, ir apklausa „Access and Engagement“, kurioje domėjosi sutrikusios regos vaikų tėvų ir mokytojų nuomone apie ugdymo procesą pandemijos metu. Dar paminėtinas AFB tyrimas apie kompiuterinės technikos naudojimą, neregiams pradėjus dirbti nuotoliu.

Clare Strongman ir Dano Gordono straipsnis skaitytojus perkels į Jungtinę Karalystę – skaitykite apie regos sutrikimų turinčių žmonių socialinį atitolimą ir sumažėjusį fizinį aktyvumą COVID-19 pandemijos metu. Rašoma, kad šalyje įvedus karantiną, gyvenimo būdas tapo uždaras, formavosi socialinis atotrūkis, buvo mažiau galimybių užsiimti fizine veikla, žmonės ėmė daugiau sėdėti. Finansiškai remiant organizacijai „Britanijos aklųjų sportas“, buvo atliktas tyrimas, padėjęs nustatyti karantino poveikį regėjimo negalią turintiems suaugusiems Jungtinės Karalystės gyventojams. Internetinę apklausą, parengtą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo klausimyną, užpildė 73 žmonės (vidutinis amžius 35–44 metai, 59 proc. sudarė moterys). Paaiškėjo, kad daugelis tyrimo dalyvių ir toliau mankštinosi, tačiau pasikeitė mankštos pobūdis – padažnėjo mankštinimasis namuose vieniems, be draugijos. Sumažėjo fizinės veiklos trukmė, reikšmingai pasikeitė intensyvios kasdienės veiklos, sumažėjo išvykų pėsčiomis ar dviračiu ir intensyvios rekreacinės veiklos trukmė. Sėdimo darbo trukmė vidutiniškai pailgėjo 21 proc., ypač tarp moterų. Dėl karantino sumažėjęs regos sutrikimų turinčių asmenų fizinis aktyvumas, ilgesnis sėdėjimas – tai Jungtinėje Karalystėje įvesto karantino pasekmės. Ypatingą susirūpinimą kelia tokio gyvenimo būdo poveikis neregių ir silpnaregių sveikatai. Primygtinai rekomenduojama ieškoti naujų būdų, kaip įtraukti šias gyventojų grupes į fiziškai aktyvias veiklas.

Kitame straipsnyje Kim T. Zebehazy su kolegomis gilinasi į sutrikusios regos suaugusiųjų naudojimąsi transportu per COVID-19 pandemiją.

Daugeliui regėjimo negalią turinčių asmenų visuomet sudėtinga rasti patogias, nebrangias transporto paslaugas visada, o ne tik per pandemiją. 2020 m. pavasarį dėl COVID-19 pandemijos žaibiškai pasikeitė viešojo transporto priemonių prieinamumas. Autorės atliko tyrimą, pasinaudodamos ankstesnio tyrimo „Flatten inaxessibility” („Išnaikinti nelygybę”) dalyvių užpildytomis anketomis. Išryškėjo svarbiausios neregių gyvenime per pandemiją sritys: gebėti pasinaudoti technologijomis, viešuoju transportu, dirbti, mokytis, rūpintis mokyklinio amžiaus vaikais, bendrauti, apsirūpinti maistu ir buitinėmis priemonėmis, turėti galimybę balsuoti. Sunkumų mastas skyrėsi priklausomai nuo respondentams padedančių žmonių skaičiaus, transporto prieinamumo ir finansinių aplinkybių.

Pandemijos metu išmaniosios technologijos suteikė galimybę susirasti informaciją, užsisakyti prekių į namus, susitarti dėl prekių atsiėmimo ant šaligatvio, sužinoti apie pasikeitusius transporto tvarkaraščius. Bet gauti informaciją sudėtinga asmenims, neturintiems reikiamų technologijų arba jei interneto svetainės ir programėlės neprieinamos neregiams, arba tiems, kas nemoka naudotis technologijomis, neseniai prarado regėjimą ir dar neišmoko naudotis prieigos priemonėmis, pavyzdžiui, ekrano skaitytuvais.

Straipsnio autoriai siūlo autobusų vairuotojams, dispečeriams, pavežėjams, taksistams, tiesiogiai kontaktuojantiems su neregiais keleiviais, dalyvauti mokymuose apie regėjimo negalią turinčiųjų aptarnavimą. Svarbu, kad vairuotojai suprastų prasto regėjimo problemas, išmoktų palydėti neregius, žinotų apie tvarką, reglamentuojančią naudojimąsi šunimis vedliais. O socialiniai darbuotojai regos sutrikimų turintiems asmenims turėtų padėti susidaryti planus, kad žinotų, ką daryti, jei nebegalima naudotis įprastomis transporto priemonėmis ar maršrutais. Įmonės ir valdžios institucijos ne tik privalo užtikrinti savo svetainių ir programėlių prieinamumą, bet ir turi pasiūlyti alternatyvas žmonėms, kurie negali pasiekti informacijos telefonus ar kompiuteriu.

Verčiantis susimąstyti straipsnis apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą sutrikusios regos senjorams per COVID-19 pandemiją. Margaret E. Cleary rašo, jog ją sukrėtė dviejų draugių, sergančių demencija ir gyvenusių ilgalaikės priežiūros įstaigose, mirtis pandemijos metu. Daugelis savarankiškų veiklų tuose namuose tapo nepageidautinos. Kai slaugytojos liepė vienai draugei nustoti klajoti po pastatą ir nebeiti iš palatos, ji atsisakė valgyti, nebesikėlė iš lovos. Netrukus mirė. Kita draugė, slaugoma „atminties priežiūros skyriuje“, palengva užgeso dėl vienatvės, nes nemokėjo naudotis telefonu ar kompiuteriu, tad nebegalėjo bendrauti su vaikais ir anūkais. Skaudžios netektys straipsnio autorę paskatino susimąstyti, kaip senjorams, turintiems regos sutrikimų ir sveikatos problemų, išsaugoti gyvenimo kokybę pandemijų metu. Ar neregiams ir silpnaregiams skiriamas dėmesys ligoninėse, slaugos namuose per karantiną? Autorė yra sertifikuota regos reabilitologė, perkopusi aštuoniasdešimt, pati turi daugybę sveikatos problemų, sensorinių sutrikimų. Neseniai gulėjo ligoninėje. Ten patyrė, kas yra izoliacija, privalomas kaukių dėvėjimas, judėjimo ribojimas, darbuotojų trūkumas, stebėjo pavargusias slaugytojas. Autorė klausinėjo personalą, ar ligoninė turi kokių nors regos kompensacinių priemonių. Vyriausioji slaugytoja atsakė, kad ligoninėse gydomi pacientai, kuriems reikia skubaus terapinio ar chirurginio gydymo, apie kompensacines priemones ji nežino. Tačiau ji pateikė pavyzdį, kad sergantieji COVID-19 kartais būna susijaudinę, mosikuoja rankomis. Tam skirta patraukli įvairiaspalvė liemenė su kaspinu, dideliais užtrauktukais ir sagomis, skirta užimti neramius pirštus, ji padeda nusiraminti. Sandėlininkė parodė įspūdingą spintą, pilną dideliu šriftu išspausdintų lapų apie dietas, pagalbinių vaikščiojimo priemonių. Į klausimą apie regos kompensacines priemones darbuotojos atsakė: „nežinojau, kad tokių yra“; „dėl daugybės sunkiai sergančių pacientų neturiu laiko domėtis“; „esu per daug pavargusi, kad mokyčiausi naujų gudrybių“.

„Journal of Visual Impairment and Blindness“ 2022 m. 6-ojo numerio apžvalgą parengė

Audronė Gendvilienė

2018 © Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"