Designing for Older Adults: Principles and Creative Human Factors Approaches, Third Edition
(„Dizainas vyresnio amžiaus žmonėms: principai ir kūrybiškas požiūris į žmogiškus veiksnius”, trečiasis leidimas)
Knygos autoriai: Dr. Sara J. Čaja (Sara J. Czaja), Dr. Volteris R. Būtas (Walter R. Boot) ,Dr. Neilas Čarnesas (Neil Charness), Dr. Vendė A. Rodžers (Wendy A. Rogers)
Knygos autoriai
Dr. Sara J. Čaja (Sara J. Czaja) yra Veilo Kornelio medicinos instituto Niujorke Geriatrijos ir paliatyviosios medicinos skyriaus Senėjimo ir elgsenos tyrimų centro direktorė. Ji taip pat yra Majamio universiteto Milerio medicinos mokyklos psichiatrijos ir elgesio mokslų profesorė emeritė, Senėjimo ir technologijų tobulinimo mokslinių tyrimų ir švietimo centro (CREATE) direktorė. 1980 m. Bafalo universitete (Niujorkas) įgijo pramonės inžinerijos daktarės laipsnį.
Dr. Volteris R. Būtas (Walter R. Boot) yra Floridos valstijos universiteto psichologijos docentas bei Dėmesio ir mokymo laboratorijos direktorius. 2007 m. Ilinojaus universitete jis įgijo daktaro laipsnį vizualinio pažinimo ir žmogaus veiklos srityje. Jo mokslinių tyrimų interesai – kaip žmonės atlieka ir išmoksta įveikti sudėtingas užduotis (ypač tas, kurios turi reikšmingų pasekmių saugumui), kaip amžius veikia suvokimo ir kognityvinius gebėjimus, būtinus šioms užduotims atlikti, ir kaip technologinės pagalbos priemonės gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gerovę ir kognityvines funkcijas.
Dr. Neilas Čarnesas (Neil Charness) yra psichologijos profesorius, Floridos valstijos universiteto Sėkmingo ilgaamžiškumo instituto direktorius ir Transporto centro asocijuotas direktorius. 1969 m. McGill universitete įgijo psichologijos bakalauro laipsnį, 1971 m. ir 1974 m. Carnegie Mellon universitete – psichologijos magistro ir daktaro laipsnius. Šiuo metu atlieka mokslinius tyrimus, susijusius su technologijų naudojimu, intervencijomis, skatinančiomis geresnį pažinimą, ir senstančių vairuotojų bei pėsčiųjų sauga.
Dr. Vendė A. Rodžers (Wendy A. Rogers) yra Ilinojaus universiteto Urbanoje-Šampeinėje taikomųjų sveikatos mokslų profesorė. Ji įgijo bakalauro laipsnį Masačusetso universitete Dartmute, o magistro (1989 m.) ir daktaro (1991 m.) laipsnius – Džordžijos technologijos institute. Ji yra sertifikuota žmogaus veiksnių specialistė. Jos mokslinių interesų sritys – senėjimui pritaikytas dizainas, žmogaus ir technologijų sąveika, žmonių su negalia senėjimas, įgūdžių įgijimas ir mokymas.
Knygos sandara
Leidinį sudaro 4 dalys. Knyga parašyta aiškiai ir struktūruotai. Kiekvieną skyrių galima skaityti ir atskirai; svarbiausi dalykai pakartojami arba pateikiamos nuorodos į kitus skyrius ar leidinius, kur apie atitinkamą problemą galima paskaityti plačiau. Žemiau aptarsime knygoje pateikiamą turinį.
Pradedama nuo vyresnio amžiaus žmonių skirtumų ir panašumų
1 knygos dalis vadinasi „Pagrindiniai senėjimo ir technologijų aspektai“. Ji prasideda 1 skyriumi „Įvadas ir konceptualus pagrindas“. Šio skyriaus tikslas – pagrįsti, kodėl vyresnio amžiaus suaugusiesiems skirtas dizainas tampa vis svarbesne tema. Jame pateikiama pagrindinė demografinė informacija apie vyresnio amžiaus žmones. Šiais technologijų laikais vyresnio amžiaus žmonės yra sveikesni už ankstesnes to paties amžiaus kartas ir vis dažniau dalyvauja įvairiose veiklose. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat yra įvairesni savo pasirinkimais ir demografija, labiau išsilavinę ir ilgiau dirbantys nei anksčiau gyvenę senjorai. Nors dauguma jų savo sveikatą vertina gerai arba puikiai, dauguma vyrenių žmonių turi bent vieną lėtinę ligą, pavyzdžiui, artritą ar širdies ligą, o nemažai jų serga ir keliomis ligomis.
2 skyriuje „Vyresnio amžiaus žmonių charakteristikos“ pateikiama daugiau informacijos apie senyvo amžiaus žmonių ypatybes. Šiame skyriuje trumpai apžvelgiamos psichologinės, kognityvinės ir fizinės vyresnio amžiaus žmonių savybės, į kurias svarbu atsižvelgti produkto projektavimo metu. Psichologiniai kintamieji mažiau keičiasi su amžiumi, asmenybės savybės senstant yra gana stabilios. Tačiau daugelio žmonių percepcija (regėjimas, klausa, uoslė, kinestetika, skonis, kvapas) ir kognityviniai gebėjimai (informacijos apdorojimo greitis, dėmesys, atmintis, erdvinis suvokimas, vykdomosios funkcijos) su amžiumi pastebimai silpnėja.
3 skyriuje „Individualūs skirtumai“ daugiausia dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonių populiacijos heterogeniškumui ir aptariami šio heterogeniškumo šaltiniai. Optimalus produkto projektavimo metodas – pažinti naudotojus, atpažinti jų panašumus ir reikšmingus skirtumus bei įtraukti juos į kūrimo procesą. Be to, svarbu kritiškai įvertinti produkto tikslą ir panaudojimo kontekstą. Toks vertinimas padės užtikrinti, kad gaminiai, aplinka ir mokymo programos atitiktų įvairių vyresnio amžiaus naudotojų pageidavimus, poreikius ir gebėjimus.
Dizainas vyresnio amžiaus žmonėms ir jo testavimas
4 skyriuje apžvelgiamos „Esamos ir naujos technologijų tendencijos“. Atrodo, kad technologijų naudojimą ir diegimą daugiausia lemia du veiksniai: kaip vyresnio amžiaus žmonės suvokia technologijų naudą ir ar lengva jomis naudotis. Pagal technologijų patogumą ir asmens pažintinius gebėjimus nesudėtinga prognozuoti, ar technologijomis bus naudojamasi.
2 knygos dalis „Dizaino pagrindai“ prasideda 5 skyriumi „Pagrindiniai dizaino principai“. Jame pristatomi pagrindiniai produkto projektavimo principai. Aptariami įvairūs kūrybiniai metodai, pvz., dirbtinių istorijų, atspindinčių tikslinius vartotojus, sukūrimas ir jų nauda. Taip pat apžvelgiamos duomenų rinkimo ir produkto testavimo (heuristinė analizė, pažintinis ėjimas į priekį ir kt.) metodikos. Tai – puikus įrankis analizuojant potencialių vyresnio amžiaus vartotojų poreikius ir kuriamo produkto galimybes.
6 skyrius „Vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į mokslinių tyrimų planavimą“ aktualus ruošiantis bet kokiems su vyresnio amžiaus žmonėmis atiekamiems tyrimams, kuriais siekiama nustatyti, ar asmens poreikiai ir galimybės iš tikrųjų atitinka siūlomą produktą, aplinką ar mokymą. Autoriai nurodo, kad svarbu, jog tyrimo aplinka nekeltų streso ir kuo labiau padėtų atsipalaiduoti, taip pat reikia skirti šiek tiek laiko, kad žmonės galėtų priprasti prie aplinkos. Dar siūloma vyresnio amžiaus dalyvius kviesti atskirai, nes kartu su jaunesniais žmonėmis dėl galimų pažintinių, motorinių ir percepcinių gebėjimų skirtumų jie gali jaustis nepatogiai.
Kaip kurti patogią naudojimo sąsają ir mokymus?
7 skyrius „Vartotojo patirtis ir sąsajos dizainas“ pradedamas nuo mąstymo modelių, kuriuos vyresnio amžiaus naudotojai pasitelkia atlikdami veiksmus, ir dažniausiai pasitaikančių problemų pavyzdžių aptarimo. Toliau dėmesys sutelkiamas į dizaino ypatybes, galinčias sumažinti tokias problemas, ypač į funkcijas, skatinančias išvengti klaidų ir atstatyti jų padarinius; aptariamas estetikos vaidmuo naudotojo patirčiai. Autoriai pateikia patarimus, kaip pasirinkti grafinės naudotojo sąsajos įvesties ir išvesties elementus, aptaria šių funkcijų privalumus ir trūkumus. Skyriaus pabaigoje pateikiamos apibendrinamosios gairės.
8 skyriuje „Mokymo dizainas“ pateikiamos gairės rengiant mokymo ir instruktavimo programas vyresnio amžiaus žmonėms. Jos gali apimti tokią medžiagą, kaip instrukcijos, internetiniai vadovai, vaizdo įrašai ir trumpi gidai. Teigiama, kad veiksmingos mokymo programos turėtų atspindėti tokias užduotis, su kuriomis vyresnio amžiaus mokiniai susiduria savo kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, mokytis naudotis išmaniuoju telefonu ar sveikatos priežiūros prietaisu. Akcentuojama, kad geras mokymo dizainas vyresnio amžiaus žmonėms paprastai yra geras mokymo dizainas visiems.
Pritaikymo pavyzdžiai ir ateitis
3 knygos dalį „Taikymo sritys“ sudaro penki skyriai apie dizaino senyvo amžiaus žmonėms principų taikymą: transportas (9 skyrius), sveikatos priežiūros technologijos (10 skyrius), gyvenamoji aplinka (11 skyrius), darbas ir savanoriška veikla (12 skyrius), bendravimas ir socialinė veikla (13 skyrius), laisvalaikis (14 skyrius). Juose pateikiama pavyzdžių, kaip dizaino rekomendacijos kuriant senyvo amžiaus žmonėms pritaikomos praktiškai.
Knygos paskutinę, ketvirtąją dalį, sudaro 15 skyrius „Ateities dizaino iššūkiai“. Jame trumpai apibendrinamas knygos turinys. Taip pat bandoma numatyti ateities tendencijas. Pasak autorių, pasaulis, kuriame gyvename, sparčiai keičiasi, todėl kiek įmanoma turime pasirengti pokyčiams, kurie, tikėtina, įvyks artimiausiais dešimtmečiais.
Apibendrinimas
Knygos tikslas – paversti mokslines žinias informacija, kurią galima išplėtoti į geriausią praktiką. Leidinyje ypatingas dėmesys skiriamas dizainui vyresnio amžiaus žmonėms, pristatomi naujausi mokslo pasiekimai, kurie lengvai prieinami praktikuojantiems specialistams ir studentams; pateikiama daug kasdienės veiklos pavyzdžių ir kontekstų. Leidinys gali tapti naudingu vadovu kūrėjams ir rekomendacijų šaltiniu socialiniams darbuotojams.
Šį leidinį galite rasti Lietuvos aklųjų bibliotekos Vilniaus skyriuje. Visi 2021 m. bibliotekos fondus papildę tiflotyros leidiniai: https://labiblioteka.lt/data/public/uploads/2021/05/tiflotyros-katalogas-6.pdf
Parengė vyriausioji metodininkė Vykinta Parčiauskaitė, el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Pildydama tiflotyros leidinių fondą, šią knygą neseniai įsigijo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Knyga išduodama LAB Vilniaus padalinyje.
Naujų tiflotyros knygų katalogas
Knygų apžvalgos:
Palgrave audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo vadovas
Neatitikimas, arba Kaip įtrauktis formuoja dizainą
Daugiau nei iš pirmo žvilgsnio: ką aklumas suteikia menui
Ką kiekvienas neregys žmogus nori, kad žinotumėte
Nuotraukos paimtos iš pexels.com, licenzija CC-BY.
Komentarai