Knygos apžvalga: Mismatch, How Inclusion Shapes Design
(Neatitikimas, arba Kaip įtrauktis formuoja dizainą)
Kat Holmes (Ket Holms)
Leidimo metai 2018 m., 156 psl.
ISBN 9780262539487
Šiemet Lietuvos aklųjų biblioteka pasipildė savo fondus nauja tiflotyrine literatūra. Kartu su šia kolekcija įsigytos ir kelios knygos apie universalų dizainą. Viena jų – Kat Holmes knyga „Mismatch, How Inclusion Shapes Design“ (liet. „Neatitikimas, arba Kaip įtrauktis formuoja dizainą“). Kat Holmes, patyrusi įtraukaus dizaino ekspertė, buvusi Microsoft Įtraukaus dizaino padalinio direktorė, 2017 m. įtraukta į kūrybingiausių žmonių versle sąrašą („Fast Company's Most Creative People in Business“). Šiuo metu Kat Holmes teikia konsultacijas kompanijoms ir dirba Google.
Kat Holmes „Mismatch, How Inclusion Shapes Design“ knygoje išdėstyti pagrindai, kodėl projektavimas, dizaino kūrimas kartu su atskirtų asmenų bendruomenėmis yra svarbesnis nei bet kada anksčiau ir kaip šis procesas padeda rasti geresnius sprendimus visiems. Knygą sudaro 9 skyriai.
Dizaino neatitikimai – barjerai žmogui
|
Pirmajame, įvadiniame, knygos skyriuje („Welcome“, liet. „Sveiki atvykę“) autorė pateikia apibendrintą įtraukiojo dizaino apžvalgą, analizuoja, kodėl šis reiškinys yra svarbus. Teigiama, kad daiktai, esantys aplinkoje, lemia asmens galimybę dalyvauti, veikti, o tam tikri dizaino ir asmens poreikio neatitikimai (angl. mismatches), kuriems analizuoti ir skirta ši knyga, yra barjerai asmens sąveikai su kitais asmenimis ir su supančia aplinka. Knygoje daroma išvada, kad šie barjerai yra šalutinis dizaino produktas. Autorės teigimu, dizainas gali tiek įtraukti, tiek atskirti (angl. exclude) žmones, todėl jis turi įtakos ne tik asmens galimybei sąveikauti su aplinka fiziškai, bet ir psichologinei žmogaus būsenai. Kuo daugiau neatitikimų bus pašalinta, tuo daugiau žmonių įgis galimybę prisidėti prie visuomenės tobulėjimo. Skyriaus pabaigoje autorė suformuluoja tris įtraukiojo dizaino kūrimo principus: 1) identifikuoti atskyrimą; 2) mokytis iš žmonių įvairovės; 3) koncentruotis į tai, kas universalu ir tinka visiems žmonėms.
|
 |
Mes formuojame dizainą, dizainas formuoja mus
Antrajame leidinio skyriuje, pavadintame „Shut in, shut out“ (liet. „Uždaryti viduje, uždaryti išorėje“), nurodoma, kad atskyrimas nėra statiškas reiškinys – jis yra cikliškas. Autorė teigia, jog šioje srityje galioja dėsnis „mes formuojame savo įrankius ir tuomet mūsų įrankiai formuoja mus“ – tai, ką visuomenė sukuria, turi įtakos jai pačiai, o tai atitinkamai diktuoja problemas, kurias visuomenė imasi spręsti ateityje. Tam tikras dizaino ar projektavimo sprendimas tampa barjeru tuomet, kai jis sukuriamas žmonėms, pasižymintiems tam tikromis savybėmis – tuomet jis gali būti neprieinamas kitiems asmenims, kurie tų savybių neturi.
Autorė analizuoja atskyrimo ciklus bei jų sudedamąsias dalis ir prieina išvados, kad geriausias būdas spręsti atskyrimo problemą yra suteikti įtraukumui prioritetą ir pradėti konstruoti įtraukiuosius sprendimus nuo pat produkto kūrimo pradžios. Perėjimas prie įtraukiojo dizaino reiškia poreikį nuolat ieškoti ir spręsti atitikimo problemas visose produkto kūrimo stadijose.
Dizainas turi tikti ir besikeičiančiam žmogui
Trečiajame aptariamos knygos skyriuje („The cycle of exclusion“, liet. „Atskyrimo ciklai“) išdėstyta, jog šiuo metu įprasta negalios samprata yra pernelyg siaura – Pasaulio banko duomenis, su negalia susiduria apie 15 procentų pasaulio gyventojų. Autorė pažymi, kad žmogui senstant, jis įgyja ir praranda tam tikrus gebėjimus, jie kinta dėl ligų bei traumų. Taigi žmogui senstant, jis susiduria su vis didesniu skaičiumi neatitikimų – jam netinkamų dizainų. Juk anksčiau buvę tinkami dizainai nesikeičia kartu su asmens organizmo pokyčiais. Veikale teigiama, kad atskyrimo reiškinys nėra tolygiai pasiskirstęs tarp įvairių socialinių grupių – nors tam tikruose kontekstuose atskyrimą patiria visi žmonės, tam tikros bendruomenės jį patiria labiau nei kitos. Tai lemia, kad kai kurios žmonių grupės visuomet atsiduria prioritetų sąrašo pabaigoje.
Viena iš tokių grupių yra negalią turintys asmenys. Autorė teigia, kad šių asmenų teisių ir istorijos studijos nėra įtrauktos į mokyklų programą, o įtraukumas retai yra dėstomas dizaineriams bei inžinieriams. Knygoje teigiama, kad atskyrimo apraiškų esama ir kitais pagrindais – tautybės, lyties, ekonominės padėties ir kt.
Autorė argumentuoja, kad sprendimus kuriančioms komandoms yra naudinga turėti narį, kuris pats yra susidūręs su atskyrimo problema, nes jis turi praktinių žinių, kaip spręsti atitinkamą problemą. Šiame knygos skyriuje taip pat aptariami praktiniai pavyzdžiai dėl svarstytinų klausimų kuriant dizainą, pavyzdžiui, ar jungikliai pasiekiami įvairaus ūgio žmonėms, ar automatika reaguoja į įvairių odos spalvų rankų judesius, ar erdvė tinkama tėvams ir vaikams, žmonėms su bagažu ir kt.
Aptariamame knygos skyriuje identifikuojama įtraukumo problema, susijusi su paslaugų skaitmenizavimu, kai jos yra pritaikomos ekranams. Šis aspektas gali būti nepalankus regėjimo sutrikimų turintiems asmenims. Galiausiai autorė nurodo, jog remiantis tyrimų duomenimis, žmonės skausmingai reaguoja į atskyrimą – aktyvuojasi tos pačios smegenų sritys kaip ir skausmo atveju, taip pat pažymima, kad šis pastebėjimas aktualus ir tuomet, kai atskyrimo jausmą sukelia ne žmonės, o lemia technologijų, daiktų ypatybės.
Skyrius baigiamas priežasčių, dėl kurių atsiranda atskyrimas, analize. Autorė mano, jog nors dizainą kuriantys asmenys veikia turėdami gerus ketinimus, jie gali taikyti netinkamas prezumpcijas apie kitų žmonių poreikius, taip pat vadovautis įpročiais, todėl siūloma analizuoti kaip veikia atskyrimas.
Tai - ne negalia, o dizaino neatitikimas
Ketvirtajame knygos skyriuje „Inclusive designers“ (liet. „Įtraukieji dizaineriai“) kalbama apie sėkmingų įtraukiųjų objektų dizainerių įgūdžius – identifikuoti neteisingas prezumpcijas ir neatitikimus, sukurti būdų dalyvauti tam tikroje veikloje įvairovę, projektuoti taip, kad skirtingų žmonių įgūdžiai vieni kitus papildytų. Autorė kritikuoja negalios suvokimą ir teigia, kad būtina pereiti nuo galvojimo apie negalią, kaip apie asmens sveikatos būseną, prie sąvokos, kuri akcentuoja įvairius sąveikos neatitikimus (angl. mismatched interaction). Pastaroji sąvoka geriau pabrėžia dizainerio atsakomybę.
Knygoje teigiama, kad sąveikos neatitikimai atsiranda ir tuomet, kai žmonės sukuria sprendimus, leidžiančius asmeniui dalyvauti veikloje tik vienu būdu. Pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų valdymo pultas leidžia valdyti žaidimą tik dviejų rankų pirštais. Įtraukusis dizainas, tuo tarpu, numatytų daugelį būdų dalyvauti žaidime, pavyzdžiui, skirtingiems žaidėjams atliekant skirtingas funkcijas, kurioms toks žaidimo valdymo būdas nėra būtinas. Aptariamame leidinio skyriuje analizuojamos įtraukiojo dizaino sampratos, jos lyginamos su sąvokomis „universalusis dizainas“, „prieinamumas“ (angl. accessibility).
Galiausiai aprašomos problemos, su kuriomis susiduria asmenys, pradėję gilintis į prieinamumo sritį – edukacinių resursų stygius, sudėtinga terminologija, gebėjimas atsirinkti informaciją, daug žmogiškųjų resursų reikalaujantis procesas.
Įtraukumas svarbu - sprendimai turi pasekmes
 |
Penktasis knygos skyrius („With and for“, liet. „Su ir kam“) gausus praktinių pavyzdžių apie tai, kokias realias pasekmes praeityje sukėlė vienokie ar kitokie projektavimo sprendimai, analizuojama situacija dėl kelių JAV miestų projektavimo, pasakojamos juose gyvenusių žmonių istorijos, taip pat pateikiamas interviu su architektūros dizainere Tiffany Brown (Tifani Braun). Šeštajame knygos skyriuje („Matchmaking“, liet. „Derinimas“) pateikiami patarimai vadovams. Teigiama, jog asmenys, užimantys savo organizacijose svarbiausias pozicijas, turi unikalią atsakomybę. Jie turi norėti dėti asmeninį indėlį suvokiant įtraukųjį dizainą. Knygos autorė pateikia keturis patarimus lyderiams, kurie nori pagerinti įtraukumą savo komandoje: 1) žadėti tik tai, ką gali ištesėti, 2) nustatyti lūkestį, kad įtraukumas – ilgalaikės perspektyvos uždavinys, 3) sukurti motyvacinę sistemą, skatinančią žmones kurti įtraukųjį dizainą, 4) prisitraukti žmonių, galinčių padėti. Autorė taip pat pateikia praktinių patarimų, padėsiančių pereiti prie įtraukumo. |
„Normalumo“ egzistavimas realiame gyvenime
Septintame knygos skyriuje „There's no such thing as normal“ (liet. „Nėra tokio dalyko kaip normalu“) keliamas klausimas: kaip kurti dizainą tokiai įvairiai, kompleksiškai ir besikeičiančiai visuomenei? Pirmiausia aptariamos normalumo koncepcijos atsiradimo ištakos, siekiančios 19 a. Matematikas Adolfas Kvateletas (Adolph Quatelet) išmatavo įvairius žmogaus fizinius ir psichologinius duomenis ir pagal juos pritaikė statistinius modelius, kuriuose dominavo Gauso kreivė, dar vadinama varpo kreive. Pagal tai sukurta koncepcija, kad kuo konkreti išmatuota reikšmė yra arčiau duomenų aibės centro, tuo tas dydis artimesnis reiškinio prigimčiai. A. Kvetletas padarė išvadą, kad nuo centro, kitaip sakant „normos“, nutolę duomenys turėtų reprezentuoti „nenormą“, deformaciją, sutrikimą. Žmonių įvairovė ir variacijos pradėtos interpretuoti kaip paklaidos laipsniai nuo tobulos vertės.
Šis žmonių įvairovės kategorizavimas remiantis varpo formos kreive ir jos vediniais (pvz. 80/20 taisykle) vis dar gajus, taip pat ir dizaine. Toliau pateikiami pavyzdžiai, kurie parodo, kad nėra žmogaus, kuris atitiktų tobulą vidurkį – „normą“ – visose matavimo dimensijose. Taip pat aptariama, kad žmogaus prieinamumo situacija gali pasikeisti laikinai, dėl traumos ar esamos situacijos (pvz. negirdėti dėl triukšmo aplinkoje ar neturėti laisvos rankos, nes kitoje neša rankinę), tačiau gali tikti tie patys dizaino sprendimai kaip ir žmonėms su ilgalaike negalia. Be to, taip iliustruojama, kad statiškos normalumo kreivės tiesiog negali egzistuoti, nes pačių žmonių situacijos yra nuolat besikeičiančios.
Skyriaus pabaigoje akcentuojama, kad svarbu suprasti ir atrasti, kaip pritaikyti dizainą ne tik pagal žmogaus fizines ir sensorines galimybes, bet ir pagal kognityvinius gebėjimus. Tam labai padeda empatija.
Įtraukaus dizaino produktai – individualūs ir sukuriantys saugumo jausmą
 |
Aštuntame knygos skyriuje „Love stories“ (liet. „Meilės istorijos“) aptariama, kad specializuoti produktai žmonėms su negalia neretai sukuriami su nepatraukliu dizainu, tačiau dažnai tampa mylimais ir brangiais daiktais, nes jie įgalina atlikti svarbias funkcijas. Skyriuje pateikiami įvairūs pavyzdžiai, kaip pritaikyti ir prieinamumą didinantys produktai vėliau tapo visuotinai visos populiacijos naudojamais produktais, pvz. liečiami ekranai, žvaigždžių signalų įgarsinimas ir kt. Po gerųjų praktikų aptarimo, pateikiami keli patarimai, kaip paskatinti klientus specifinius prieinamumo sprendimus naudoti kituose kontekstuose. Paskutiniame skyriuje „Inclusion is designing the future“ (liet. „Įtrauktis kuria ateities dizainą“) akcentuojama, kad įtraukus dizainas reikalingas saugumo jausmui didinti, arba ateities neapibrėžtumui mažinti. Kai daiktas, produktas tau puikiai tinka, individualiai atitinka tavo poreikius, jautiesi saugus ir užtikrintas. Diskutuojama, kad pageidaujamos kūrėjų savybės ateityje, tokios kaip problemų sprendimas, emocinis intelektas ir lankstumas, susiję su gebėjimais mažinti neapibrėžtumą įvairiose situacijose. |
Turtinga, gausi, bet lengvai suprantama knyga
Knyga parašyta lengva, spalvinga ir suprantama kalba, joje gausu praktinių pavyzdžių, situacijų, grafinių schemų. Ši knyga yra tinkama susipažinti su įtraukiojo dizaino koncepcija, poreikiu, esminiais principais, geriau suprasti, su kokiomis problemomis gali susidurti kiti žmonės. Lengvai skaitomas tekstas ir informacijos gausa lemia šios knygos patrauklumą dizainą studijuojantiems studentams, projektuojantiems specialistams, taip pat visiems kitiems, besidomintiems įtraukiojo dizaino klausimais. Knygoje pateikiamas rekomenduojamos literatūros sąrašas daro ją patrauklia tyrimų pradžiai.
Parengė LAB vyriausioji metodininkė Vykinta Parčiauskaitė, el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Pildydama tiflotyros leidinių fondą, šią knygą neseniai įsigijo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Knyga išduodama LAB Vilniaus padalinyje.
Naujų tiflotyros knygų katalogas
Knygų apžvalgos:
Palgrave audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo vadovas
Neatitikimas, arba Kaip įtrauktis formuoja dizainą
Daugiau nei iš pirmo žvilgsnio: ką aklumas suteikia menui
Ką kiekvienas neregys žmogus nori, kad žinotumėte
Nuotraukos paimtos iš pexels.com, licenzija CC-BY.
Komentarai