Neseniai Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) kompetencijų centro lentynas papildė šūsnis akademinių knygų anglų kalba. Viena iš jų – tarptautinės ekspertų, dirbančių audiovizualinio vertimo ir prieigos prie medijų srityse, komandos sudaryta knyga „The Palgrave Handbook of Audiovisual Translation and Media Accessibility“ (liet. „Palgrave audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo vadovas“). Sudarytojai Łukasz Bogucki, Mikołaj Deckert, leidimo metai 2020, 739 psl., ISBN 9783030421045. Knyga sudaryta iš penkių pagrindinių dalių ir įvadinio skyriaus, ją sudaro 33 skyriai.
Tikslai ir įvadas
Audiovizualinio vertimo ir prieigos prie medijų sritys ne atsitiktinai jau knygos pavadinime įvardijamos kaip atskiros. Vienas iš knygos tikslų, kaip teigia vienas knygos redaktorių Mikołaj Decker (Mikolaj Deker) pirmame skyriuje „Capturing AVT and MA: Rationale, Facets and Objectives“ (liet. „Audiovizualinis vertimas ir medijų prieinamumas: pagrindimas, aspektai ir tikslai“) – tai santykio tarp medijų prieinamumo bei garso ir vaizdo vertimo disciplinų aptarimas, pabrėžiant, kad tai – dvi atskiros sritys. Šis atskyrimas svarbus, nes daugelyje šalių vis dar nėra aišku, kokia mokslinė disciplina geriausiai atitinka knygoje aptariamas sritis. Disciplinos klausimas tampa aktualus, pavyzdžiui, vertinant mokslininko atlikto tyrimo rezultatus; tai gali turėti įtakos ir institucijai, kurioje mokslininkas dirba (pavyzdžiui, finansavimo aspektu). Kita vertus, kaip knygoje teigiama, vargu ar įmanoma bei ar moksline prasme produktyvu, primesti bet kokius rėmus tokiai daugialypei ir dinamiškai besiplečiančiai mokslinių tyrimų sričiai. Aptariamos knygos skyriai iliustruoja, kokia tai daugialypė tema: audiovizualinis vertimas ir medijų prieinamumas metodiškai bei tematiškai susieja įvairias disciplinas, įskaitant lingvistiką, psichologiją, kino studijas, švietimą, žiniasklaidą, istoriją, teisę, sociologiją ir filosofiją. Vis dėl to, knygoje siekiama medijų prieinamumą pozicionuoti kaip atskirą tyrimų sritį, nepriskirtiną audiovizualiniui vertimui. Redaktorius Mikołaj Decker teigia, kad kuriant knygą buvo stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą tarp knygos apimties ir analizės išsamumo. Tai puikiai pavyko: knygoje galima rasti tiek detaliai discipliną nagrinėjančių skyrių, tiek praktinių aprašomų metodų pritaikymo pavyzdžių. Tai rodo, kad audiovizualinio vertimo ir prieigos prie medijų sritys – vis dar augančios, besiplečiančios ir iki šiol ieškančios savo mokslinio identiteto. Pateikta daug tarpdisciplininių tyrimų, pavyzdžiui, tyrimai, kuriuose naudojami fiziologiniai metodai matuoti žmogaus dėmesio sutelkimą į žodinius aspektus, akių judėjimą skaitant ir kt. Leidinyje taip pat nemažai lyginama kaip audiovizualinis vertimas ir prieigos prie medijų sudarymas vyksta skirtingose kultūrinėse aplinkose: tarp skirtingų šalių, tarp profesionalų ir mėgėjų; plačiai aptariami procesai, kurie vyksta dėl skaitmeninio progreso bei globalių veiksnių. Viena iš intriguojančių temų, kurią taip pat palietė autoriai, yra intersemiotinis vertimas, ypač informacijos prasmės kitimas perduodant ją kitu sensoriniu kanalu (vaizdas į garsą, garsas į tekstą ir pan.). Kita įdomi tema – vaizdo žaidimų, mobiliųjų programėlių, gyvų pasirodymų informacinės prieigos tobulinimas.
Pirma dalis: audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo istorija ir dabartinė padėtis
Pirmą knygos dalį, „Audiovisual Translation and Media Accessibility Within and Beyond Translation Studies“ (liet. „Audiovizualinis vertimas ir medijų prieinamumas vertimo studijų viduje ir už jos ribų“) sudaro keturi skyriai. Ši dalis prasideda redaktoriaus Łukasz Bogucki (Lukaš Bogucki) interviu su audiovizualinio vertimo specialistu Jorge Diaz-Cintas (Chorchė Dias-Cintas). Diaz-Cintas dalijasi savo nuomone apie audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo dabartinę padėtį ir ją lygina su ankstesne. Beje, šis mokslininkas neseniai svečiavosi Lietuvoje ir sutiko duoti interviu savo kolegoms iš Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto (nuoroda į straipsnį: https://epublications.vu.lt/elaba:40884405). Knygos 3 skyriuje aptariama bendra audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo istorinė apžvalga bei disciplinų vystymasis atitinkamo laikmečio kultūros įvykių kontekste (audiovizualinis vertimas ne visada buvo daugiadiscipliniškas – praeityje tai buvo monodisciplinininė sritis, glaudžiai susijusi su kino industrija). 4 skyriuje aptariama, kokios yra teorinės ir pedagoginės pasekmės to, kad prieinamumo studijos vis labiau pradedamos laikyti savarankiškomis disciplinomis; sąvokų svarba. Išreiškiamas palaikymas universaliam medijų prieinamumo apibrėžimui, kuriuo teigiama, kad medijų prieinamumo tikslas naudojantis medijų suteikiamomis galimybėmis suteikti prieigą prie informacijos bet kuriam asmeniui, kuris iš dalies ar visiškai negali prieiti prie paslaugų, produktų ar informacijos jų originalia forma. Taip pat siūloma, kad frazė „Dalinis prieinamumas“ turi būti pateikta vartotojui prie produkto, kai dalyvavimas ir prieiga prie jo yra ribojami. 5 skyriuje nagrinėjamas intersemiotinis vertimas. Nagrinėjama, kurie aspektai prisideda prie kūrinio prasmės ir kaip tai veikia socialinius santykius bei vertybes. Faktas, kad reikšmės vienoje kultūroje gali skirtis nuo kitos, pabrėžia visų semiotinių išteklių svarbą. Todėl teigiama, kad profesionalūs vertėjai turėtų bandyti perteikti tiek tiesiogines, tiek paslėptas kūrinio prasmes.
Antra dalis: audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo būdų įvairovė
Antrąją leidinio dalį „Modes of Audiovisual Translation and Media Accessibility“ (liet. „Audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo būdai“) sudaro dvylika skyrių. Joje daugiausia dėmesio skiriama audiovizualinio vertimo būdų tipologijai. Garsinis vaizdavimas (angl. audio description), garsinis pasakojimas (angl. audio narration), dubliavimas (angl. dubbing), praturtinti subtitrai (angl. enriched subtitles), gestų kalbos vertimas (angl. sign language
Interpreting), subtitrai (angl. subtitles), nuorašai (angl. transcripts), įgarsinimas (angl. voice-over) – temos, kurios paliečiamos šioje dalyje. Aptariami naudojami metodai, problematika bei praktikoje sutinkami pavyzdžiai. Pastarieji skiriasi priklausomai nuo verčiamo šaltinio: ar tai gyvas operos pasirodymas, ar dokumentinis filmas, ar vaizdo žaidimas; ar vertėjas yra profesionalas, ar tarptautinė virtualiai besikooperuojanti fanų grupė. Ši dalis turėtų būti įdomi ne tik medijų specialistams, bet ir antropologams, kurie nagrinėja, kaip technologijų paplitimas ir demokratizacija palaipsniui didina bendradarbiavimą kuriant ir platinant vartotojų sukurtus artefaktus (mūsų aptariamoje knygoje tai fanų kuriami titrai, garsinis dubliavimas).
Trečia dalis: audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo tyrimų metodai
Knygos trečiąją dalį, pavadintą „Methodology of Audiovisual Translation and Media Accessibility“ (liet. „Audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo metodika“) sudaro trys skyriai. Juose daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, procedūroms ir paradigmoms, kurios naudojamos audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo tyrimuose arba potencialiai bus juose panaudotos. 18 skyriuje aptariami vertimo procesų tyrimai. Įvairūs vertimo procesų tyrimuose naudojami metodai ir priemonės – pasiskolinti iš psichologijos, mokslų apie kognityvines funkcijas ir psicholingvistikos, tačiau po truputį metodikos specializuojamos audiovizualiniam vertimui. Tobulėjant technologijoms ir metodologijoms, tyrimai iš laboratorijos persikelia į realią aplinką. Vis dėl to tyrimų trūksta – atsižvelgiant į šį trūkumą, gana išsamiai apžvelgiamos ir ateities perspektyvos. 19 skyriuje aptariama tekstynų lingvistikos (apibrėžiamos kaip mokslas apie kalbą, besiremiantis realaus gyvenimo kalbos pavyzdžiais) metodika audiovizualiniame vertime: jos pritaikymo pavyzdžiai bei potencialas. Paskutiniame – 20 skyriuje – pristatomi audiovizualinio vertimo suvokimo tyrinėjimai. Tai be galo aktualu, nes dabar labiau nei bet kada medijų industrija siekia suprasti, kas ir kodėl vartoja jos produktus. Trijų šios dalies skyrių rinkinys nepakeičiamas vadovas tiek pradedantiems, tiek patyrusiems audiovizualinio vertimo ir prieigos prie medijų tyrėjams.
Ketvirta dalis: gairės audiovizualinio vertimui ir medijų prieinamumui
Knygos ketvirtoji dalis „Audiovisual Translation and Media Accessibility Focus Areas“ (liet. „Audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo pagrindinės sritys“) apima dešimt skyrių. Šios dalies tikslas – nustatyti pagrindinius audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo aspektus bei svarbiausius reiškinius, kurie suformavo šią sritį ir turės įtakos būsimoms tyrimų kryptims. Pristatytuose tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama kokybei: audiovizualinio turinio vertimui ir medijų prieinamumo gairėms bei sprendimų priėmimo procesams. Kodėl svarbu nagrinėti šias normas ir numatyti gaires? Jomis remiantis apmokomi pradedantys specialistai; jos turi didelės reikšmės daugelyje sričių, nes audiovizualinis turinys yra paplitęs kasdienybėje visoje visuomenėje. Nors įvertinti audiovizualinio vertimo kokybę yra labai sudėtinga, tam tikri kriterijai gali būti numatyti. Jie aptariami 22 skyriuje. Be teorinių kriterijų, siekiant geriau atspindėti tikrąsias auditorijos nuostatas, verta panagrinėti ir empirinius tyrimus. 23 skyriuje pristatomas sveikatos priežiūros mobiliosios programos vaizdinio turinio prieinamumo silpnaregiams tyrimas. 24 skyriuje gilinamasi į sprendimų priėmimų procesus audiovizualiniame vertime. Ergonomika, stresas, komunikacija, technologinės priemonės – veiksnių, darančių įtaką vertėjo darbo rezultatui, yra daugybė. Kituose dviejuose skyriuose (25, 26) nagrinėjamas technologijų (pvz. mašininio mokymosi, virtualių duomenų saugyklų, programinės įrangos) poveikis audiovizualiniam vertimui. 27 skyriuje raginama atsižvelgti į medijų prieinamumą jau filmų kūrimo metu: šis požiūris gali ne tik pagerinti daugumos žiūrovų patirtį, bet ir filmų kūrėjams suteikti galimybę pamatyti savo filmus kitomis akimis. Vėliau pateikiamos gairės tyrėjams, kurie domisi audiovizualinio vertimo taikymu pedagoginiame kontekste: 28 skyriuje pabrėžiama didaktinė audiovizualinio vertimo vertė mokant užsienio kalbų, o 29 skyriuje aptariami filmo subtitravimo užduoties, kuri buvo skirta studentams atlikti bendradarbiaujant ir naudojant kompiuterius, rezultatai. Aptariama knygos dalis baigiasi 30 skyriumi, kuriame apsvarstomi pagrindiniais klausimai, susiję su cenzūra ir manipuliavimu audiovizualiniu vertimu.
Penkta dalis: audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo temos keliančios iššūkių
Paskutinę, penktąją dalį „Themes for Audiovisual Translation and Media Accessibility“ (liet. „Audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo temos“) sudaro keturi skyriai. 31 skyriuje išsakyta bene daugiausiai klausimų ir problemų iškelianti tema – kultūriniai skirtumai. Bet kokiame vertime svarbu perteikti kultūrines nuorodas aiškiai ir korektiškai. 32 skyriuje nagrinėjama dar viena problema – kokybiškas humoro audiovizualinis vertimas. Problemą sukuria disbalansas tarp didžiulio tikslinės auditorijos dydžio, palyginti su nedideliu dėmesiu humoro temai iš akademinės bendruomenės. 33 skyrius skirtas aptarti daugiakalbių filmų audiovizualiniam vertimui bei kokius vertimo būdus naudoja skirtingi vertėjai. Paskutiniame – 34 skyriuje – aptariamas muzikos prieinamumas: kūrėjai ir vertėjai skatinami priimti ryžtingesnius, kūrybiškesnius sprendimus.
Reziumė: profesionalų sudaryta knyga, tinkanti plačiai auditorijai
Knygoje „The Palgrave Handbook of Audiovisual Translation and Media Accessibility“ pateikiamos naujausios įžvalgos apie audiovizualinio vertimo bei prieigos prie medijų sričių plėtrą tiek akademinėje, tiek verslo erdvėse; leidinys reprezentuoja tiek teorinius, tiek empirinius darbus.
Autoriai kritikuoja leidėjų, medijų kūrėjų ir visuomenės abejingumą problemoms, su kuriomis susiduria įgarsintojai, dubliuotojai, perpasakotojai ir kiti medijų prieigos specialistai, ypač atsižvelgiant į tai, kad tos problemos gali būti išspręstos jau pirminio medijų produkto kūrimo procese. Viliamasi, kad progresuojant informacinėms technologijoms, pavyzdžiui, vystantis „text-to-speech“ ir teksto atpažinimo technologijoms, medijų prieiga taps aktuali ir kūrėjams; prieinamumo klausimas galbūt net bus išsamiau reglamentuojamas teisės aktų. Juk prieiga prie informacijos turi teigiamų pasekmių visiems žmonėms – informacijos perdavimo srityje informacijos aiškumas, sklandumas, patogumas vartotojui tampa vis svarbesniais kriterijais. Tai labai aiškiai pabrėžiama pačių knygos autorių, tai iliustruoja ir knygoje pateikiamas šių aspektų istorinis vystymasis – iš pradžių audiovizualinis vertimas tebuvo kino industrijos eksperimentas, o šiais laikais jau sunkiai įsivaizduojame kino filmą, kuriam nebūtų sukurta subtitrų bent viena kalba.
Kalbant apie leidinio pragmatiškumą, svarbu pastebėti, kad dėl to, jog leidinį sudarė gausus autorių kolektyvas, jo skyriai nėra susieti į vientisą pasakojimą. Viena vertus, tai patogu domintis atskira tema; kita vertus, informacija dažnai kartojasi: kai kurie skyriai prasideda tų pačių apibrėžimų ir to pačio reiškinio istorijos pristatymu. Vis dėl to, leidinio aktualumą ir kokybę pabrėžia ne tik tai, kad jį sudarė audiovizualinio vertimo specialistai, bet ir tai, kad jame pateikiami įspūdingi šaltinių ir nuorodų sąrašai. Tai yra naudinga norint išsamiau gilintis į šią sritį. Ypač todėl, kad audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo sritys dar tik augimo stadijoje, taigi ir kokybiškų šių sričių tyrimų tenka paieškoti.
Knyga skirta Europos šalių auditorijai, joje daugiausia aptariami šiame žemyne naudojami metodai ir tradicijos. „The Palgrave Handbook of Audiovisual Translation and Media Accessibility“ labiausiai tinka audiovizualinio vertimo ir medijų specialistams. Tačiau ji turėtų suteikti žinių ir antropologams, semiotikams, lingvistikams, bibliotekininkams, sveikatos specialistams, dirbantiems su sensorinių negalių turinčiais žmonėmis.
Parengė LAB vyriausioji metodininkė dokt. Vykinta Parčiauskaitė, el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Pildydama tiflotyros leidinių fondą, šią knygą neseniai įsigijo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Knyga išduodama LAB Vilniaus padalinyje.
Naujų tiflotyros knygų katalogas
Knygų apžvalgos:
Palgrave audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo vadovas
Neatitikimas, arba Kaip įtrauktis formuoja dizainą
Daugiau nei iš pirmo žvilgsnio: ką aklumas suteikia menui
Ką kiekvienas neregys žmogus nori, kad žinotumėte
Nuotraukos paimtos iš pexels.com, licenzija CC-BY.
Komentarai