User–Centered Software Development for the Blind and Visually Impaired: Emerging Research and Opportunities
(„Vartotojo poreikius atitinkančios programinės įrangos kūrimas neregiams ir silpnaregiams: nauji moksliniai tyrimai ir galimybės")
2020 m., 173 psl., ISBN 9781522585404
Teresita de Jesús Álvarez Robles, Francisco Javier Álvarez Rodríguez, Edgard Benítez–Guerrero
Pildydama tiflotyros leidinių fondą, šią knygą neseniai įsigijo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB). Knyga išduodama LAB Vilniaus padalinyje.
Žmogaus ir kompiuterio sąveikos tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip naudotojai sąveikauja su interaktyvia programinės įrangos sistema. Tačiau šie tyrimai paprastai skiriami žmonėms, neturintiems jokios negalios; tik nedaug metodų ar priemonių, skirta specialiems paslaugų gavėjų poreikiams tenkinti. Dėl to kyla klausimų dėl programinės įrangos prieinamumo ir naudingumo kai kurioms gyventojų grupėms. Prieinamos technologijos – tai tokios technologijos, kuriomis žmonės su negalia gali veiksmingai naudotis kada tik panorėję, be jokių pakeitimų ar papildymų bet kuriuo metu.
Šia knyga siekiama ištaisyti minėtą tyrimų spragą, prisidedant prie programinės įrangos, skirtos žmonėms su regos sutrikimais, tyrimų. Knyga „Vartotojo poreikius atitinkančios programinės įrangos kūrimas neregiams ir silpnaregiams“ – novatoriškų programų, skirtų programinės įrangos žmonėms su regos negalia kūrimui, rinkinys. Leidinys puikiai tinka programinės įrangos kūrėjams, kompiuterių inžinieriams, dizaineriams, mokslininkams, tyrėjams, specialistams, pedagogams ir kitiems, besidomintiems naujausiais prieinamų technologijų tyrimais.
Programėlės, gerinančios judumą orientavimąsi ir padedančios mokytis
1-as skyrius vadinasi „Dizainas naudotojams su regos negalia –– rekomendacijos, kaip kurti mobiliąsias programėles, palengvinančias regos negalią turinčių žmonių judėjimą viešuoju transportu“. Regos sutrikimų turintys žmonės susiduria su daugybe savarankiško judėjimo sunkumų. Pavyzdžiui, keliavimo ir orientavimosi viešosiose erdvėse ar naudojimosi viešuoju transportu. Tai jiems trukdo užsiimti įprasta profesine ir socialine veikla. Tai turi įtakos jų įsitraukimui į socialinius procesus ir gyvenimo kokybei apskritai. Socialinė atskirtis savo ruožtu dar labiau sustiprina negalios patirtį. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į pagalbines technologijas, kuriomis gali naudotis vartotojai, turintys regos negalią. Šiame skyriuje aptariamos gairės, kuriomis turėtų vadovautis kūrėjai, kurdami mobiliąsias programėles, padedančias regos negalią turintiems naudotojams keliauti viešuoju transportu. Jos turi daug pritaikymo galimybių, todėl yra prieinamas, daugiafunkcinis ir ekonomiškas sprendimas. Siekiant nustatyti geriausią jų kūrimo praktiką, reikėtų atkreipti dėmesį į regos negalią turinčių asmenų judėjimo, orientacijos viešajame transporte ypatumus, apribojimus ir iššūkius.
2-asis knygos skyrius „Gamtos mokslų mokymo strategijos ir technologinės priemonės neregiams ir silpnaregiams mokiniams“ akcentuojama, kad regos sutrikimų turinčių mokinių įtraukusis ugdymas, ypač gamtos mokslų, gali būti iššūkis mokytojams, dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose. Taip yra todėl, kad nepritaikytas mokymas dažniausiai remiasi vaizdiniais šaltiniais, kurie prastai matantiems mokiniams yra neprieinami. Šiuo metu mokyklose vyraujančios mokymo priemonės neregiams aklųjų ir silpnaregių moksleivių dažniausiai naudojami yra iškilūs, grafiniai vaizdai ir tekstai Brailio raštu. Šie ištekliai plačiai paplitę, nes yra nebrangūs, tačiau jų naudojimas reikalauja papildomų įgūdžių, kad besimokantysis galėtų tinkamai interpretuoti informaciją, kurią bandoma perteikti, ir jie nėra patrauklūs regintiems bendraklasiams mokiniams. Dėl šių savybių jie netinkami naudoti įtraukiosiose klasėse. Todėl svarbu kurti naujus, specialiai įtraukiam ugdymui pritaikytus išteklius, arba tobulinti jau turimą medžiagą. Aptariamame skyriuje knygos autoriai pristato į vartotoją orientuoto dizaino ir universaliojo mokymosi dizaino koncepcijų pagrindus, skirtus įtraukiosios mokymosi medžiagos kūrimui. Kaip pritaikymo pavyzdys pateikiamas taktilinių trimačių prototipų, skirtų biologijos mokymuisi, kūrimas. Leidinyje taip pat rekomenduojama ugdymo strategija, kurią gamtos mokslų mokytojai galėtų taikyti siekdami sukurti įtraukią aplinką.
Nustatant mokymosi objekto kokybę, išskiriami techniniai, pedagoginiai, turinio, estetiniai ir ergonominiai aspektai. Mokymosi objekto programinės įrangos kokybei nustatyti gali būti naudojamas ISO/IEC 9126 standartas. Šiame standarte įvardijami šeši pagrindiniai kokybės požymiai: funkcionalumas, patikimumas, naudojimo paprastumas, efektyvumas, lengva priežiūra ir perkeliamumas. Pedagoginiai aspektai –– tai visi metodai, kurie palengvina mokymo ir mokymosi procesą: pavyzdžių naudojimas, eksperimentavimas ir vertinimas. Su turiniu susiję elementai: informacijos apie temą išsamumas ir kompleksiškumas. Tad 3-iojo, skyriaus „Veiksniai, darantys įtaką regos negalią turinčių žmonių ugdymo objektų kokybei: paslaugų teikimo principų integravimas“ tikslas – pristatyti pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti kuriant mokymosi objektus žmonėms su regos sutrikimais. Vertinant mokymosi objektų kokybę, paprastai atsižvelgiama tik į ekspertų nuomonę, bet ne į naudotojų. Todėl siūloma į kokybės vertinimą įtraukti paslaugų vertinimo teorijos aspektus. Skyriuje taip pat pateikiami klausimai, kuriuos galima naudoti siūlomiems kokybės veiksniams įvertinti.
4-ajame skyriuje „Loginiai blokai –– pagalbinė priemonė regos sutrikimų turintiems mokiniams“ pateikiami įspūdžiai iš tęstinio mokymo kurso, parengto kartu su pradinio ugdymo mokytojais. Kurso tikslas buvo pritaikyti ir analizuoti žaidimo su loginiais blokais naudojimą įtraukioje pedagoginėje aplinkoje bendrojo lavinimo klasėse su regos sutrikimų turinčiais mokiniais. Tai kokybinis tyrimas, kurio duomenys gauti iš kurso metu dalyvavusių mokytojų ataskaitų ir veiklų. Mokytojams tai suteikia galimybę kritiškai apmąstyti didaktinių mokymų poreikį, kad jie galėtų klasėse efektyviai taikyti pagalbines priemones ir profesionaliai dirbti mokyklose.
Produktų kūrimas ir testavimas – įtraukūs ir efektyvūs būdai
5-asis skyrius vadinasi „Modifikuota hedoninė naudingumo skalė kaip vartotojo patirties vertinimo metodas „TalkBack“ mokymuose neregiams“. Šiame skyriuje siūloma taikyti hedoninės naudingumo skalės metodą. Kaip taikymo pavyzdys pateikiamas „Google TalkBack“ vertinimas. Penki neregiai vartotojai įvertino „TalkBack“ atlikdami penkias užduotis. Siekiant užtikrinti metodo įtraukumą, buvo galima atsakinėti žodžiu arba Brailio raštu. Rezultatai rodo, kad „TalkBack“ yra priimtinas ir naudotojų gerai įvertintas tiek hedoniniu, tiek patogumo aspektu.
Komandų kuriama programinė įranga – tai į produkto kokybę orientuota metodika. Šiame skyriuje daugiausia dėmesio skiriama komandinio programinės įrangos kūrimo proceso taikymui kuriant regos negalią turintiems žmonėms skirtą programą. Geras technologijų panaudojimas gali padėti įvairiose srityse. Viena iš jų – švietimas, nes leidžia mokyti naujoviškai ir padeda pagerinti mokinių mokymąsi atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius. Būtent todėl buvo pasirinkta kurti žaidimą, skirtą žmonėms, kurie visiškai praradę regėjimą. Jo aprašymą rasite knygos 6-ajame skyriuje „Mobiliųjų programų dizainas neregiams – istorijos atmintinė“.
7-ajame skyriuje „Brailio rašto sistema, naudojanti vartotojo sąsajos vertinimo metodiką, orientuota į neregių vartotojų naudojamus metodus“ daugiausia dėmesio skiriama priemonių, naudojamų programinės įrangos inžinerijoje ir naudotojų patirties (UX) srityje, taikymui kuriant interaktyvią programinės įrangos sistemą. Tikimasi, kad ši sistema padės regos negalią turintiems žmonėms mokytis Brailio rašto. Pastebėta, kad sistema atitinka daugumą UX veiksnių, tokių kaip naudojimo paprastumas, prieinamumas ir naudingumas.
Informacijos prieinamumo didinimas
„Skaitmeninis atotrūkis“ – galimybių naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis skirtumas, atsirandantis dėl asmenų geografinės, socialinės ar darbo aplinkos skirtinguose socialiniuose ir ekonominiuose sluoksniuose. Jei regos negalią turintis asmuo turi galimybę naudotis tinkamo formato informacijos šaltiniais, tai gali padidinti jo intelektinį, socialinį ir darbinį aktyvumą, palengvinti kai kurių jo aplinkoje esančių problemų sprendimą ir taip pagerinti jo ekonomines sąlygas. Norint regos negalią turintiems žmonėms suteikti daugiau galimybių įsitraukti į visuomenės gyvenimą, būtina atsižvelgti ne tik į jų fizinio, bet ir į intelektinio bei profesinio savarankiško mobilumo aspektus. Šiuo metu, jei nereginčiam asmeniui reikia informacijos iš tam tikro leidinio, leidinys turi būti įgarsintas arba išleistas Brailio raštu (ir žmogus turi šį raštą mokėti). Dauguma viešųjų ir privačių bibliotekų šiuo metu neturi nei garsinių knygų, nei knygų Brailio raštu, todėl neregiui gauti informaciją yra sudėtinga. Kita vertus, knygų leidyba Brailio raštu ar jų garsinimas yra daug laiko ir lėšų reikalaujantys procesai, sudėtinga. Todėl 8-ajame skyriuje „Mobiliojo garsinio asistento neregiams skaitant tekstą“ autoriai siūlo technologinį sprendimą, pagrįstą neregiams skirtomis mobiliosiomis platformomis, kad šią užduotį būtų galima atlikti reikiamoje vietoje ir laiku, turint tik išmanųjį telefoną.
Spalvų suvokimas reikalingas sąveikaujant su mokomąja medžiaga, pramonine aplinka, transporto signalais ir kt. Spalvų neskiriantiems žmonėms sunku orientuotis pagal spalvinius ženklus. Nematantiems spalvų kompiuterijos mokslai sukūrė skaitmeninius pagalbininkus, tačiau juos galima dar labiau patobulinti naudojant dirbtinį intelektą. Taikant pastarojo metodus, pasiekta puikių rezultatų klasifikuojant įvairius parametrus. 9-ajame, skyriuje „Dirbtinių neuronų tinklų naudojimas realiuoju laiku keičiant Išiharos plokštelių spalvą, taip siekiant padėti spalvų neskiriantiems žmonėms“ siūloma naudoti dirbtinio intelekto metodus. Kaip įvesties duomenis rekomenduojama naudoti Išiharos plokšteles, kuriomis nustatomas spalvų neskyrimas.
Pastaruoju metu technologijos tobulėja ir supaprastina kai kuriuos gyvenimo aspektus. Dauguma žmonių turi išmanųjį mobilųjį įrenginį, kuriame yra programų, padedančių naudotojams atlikti įvairias užduotis. Tačiau šios programos sukurtos naudotojams, kurie neturi jokios negalios. Neregystė, sunkiausia regos negalios forma, gali sumažinti žmonių gebėjimą atlikti kasdienes užduotis ir judėti be aplinkinių pagalbos. Įtraukių produktų kūrimas –– tai būdas įgalinti asmenį, kad jis galėtų dalyvauti visuomenės gyvenime ir prisidėti prie veiklų. Kokybiškos paslaugos leidžia žmonėms, turintiems įvairaus laipsnio regos negalią, džiaugtis gyvenimu, siekti užsibrėžtų tikslų ir aktyviai bei produktyviai dalyvauti šiuolaikinėje visuomenėje.
Parengė LAB vyriausioji metodininkė dokt. Vykinta Parčiauskaitė, el. paštas v.parciauskaite@labiblioteka.lt
Naujų tiflotyros knygų katalogas
Knygų apžvalgos:
Palgrave audiovizualinio vertimo ir medijų prieinamumo vadovas
Neatitikimas, arba Kaip įtrauktis formuoja dizainą
Ką kiekvienas neregys žmogus nori, kad žinotumėte
Komentarai