Šiame straipsnyje pristatysime apibendrintą medžiagą apie specializuotus muziejus bei pateiksime keletą internetinių svetainių nuorodų. Susidomėję vienu ar kitu muziejumi juos galės aplankyti virtualiai, o pasibaigus pasaulinei pandemijai – planuoti keliones ir juos aplankyti.
Pasaulio patirtis rodo, kad daugelyje šalių veikia specializuoti muziejai, o kai kuriose jų yra net po kelis. Jų įvairovė didelė. Pagal sukauptas eksponatų kolekcijas bei rinkinius juos galima suskirstyti į tam tikras veiklos sritis. Keletą paminėsime: istorinės atminties muziejai, memorialiniai, meno prieinamumo ir pažinimo, Brailio rašto, aklųjų spaudos bei technikos pažangos ir kiti. Dažnai tokie muziejai vadinami apibendrintu terminu – tiflomuziejai. Juose pristatoma neregių istorija, Brailio raštas, aklųjų švietimo raida, šios žmonių grupės pasiekimai ir laimėjimai, meno bei architektūros pažinimo galimybės.
Smalsiausi, su įvairiomis grupėmis bei pavieniai asmenys jau yra aplankę ne vieną specializuotą muziejų įvairiose šalyse. Jie turi ką papasakoti, prisiminti, pasidalinti patirtais pažinimo įspūdžiais. Kadangi tokiuose muziejuose beveik visada yra leidžiama liesti eksponatus rankomis, įspūdžiai išlieka ilgam.
Tad virtualiai pakeliaukime po įvairių šalių tiflomuziejus.
Kelionę pradėsime nuo Prancūzijos, nuo šalies, kurioje buvo pradėtas sistemingas aklųjų lavinimas ir švietimas, kurioje buvo sukurtas aklųjų raštas – Brailio raštas, padaręs perversmą viso pasaulio aklųjų gyvenime.
Valentino Hajuji muziejus.
Nuo 1886 m. Paryžiuje veikia pirmasis pasaulyje muziejus, skirtas aklųjų istorijai. Muziejus pavadintas aklųjų švietimo iniciatoriaus, pirmojo pedagogo, pradėjusio sistemingai mokyti akluosius vaikus, Valentino Hajuji (Valentin Haüy (1745 - 1822) vardu. Pagrindinis šio muziejaus tikslas buvo ir tebėra pristatyti aklųjų švietimo pradžią, jo kaitą ir tobulėjimą, pateikti visuomenei neregių gabumus bei genialų Luji Brailio rašto sukūrimą ir jo reikšmę pasaulio akliesiems. Šio Muziejaus įsteigimas XIX a. pabaigoje buvo drąsus ir įžvalgus sprendimas, davęs pradžią tokių įstaigų atsiradimui daugelyje šalių.
Žr. nuorodą –
https://www.eutouring.com/musee_valentin_hauy.html
Tai kitas labai svarbus muziejus, veikiantis Prancūzijoje, skirtas aklųjų rašto išradėjo Luji Brailio (1809–1852) atminimui. Muziejus įsteigtas nedideliame Kuvrė (Coupvray) miestelyje, maždaug 40 km. nuo Paryžiaus, name, kuriame gimė genialus aklųjų rašto išradėjas. Muziejus veikia daugiau kaip 130 metų. Ekspozicija įrengta taip, kad būtų kuo autentiškiau atspindėtas XIX a. pradžios vaizdas. Atkurta Luji Bralio tėvo dirbtuvė – arklių pakinktų ir balnų gamybos patalpa. Pasakojama, kaip jaunasis Luji patyrė akių traumą ir parado regėjimą. Kaip vaikas siekė žinių Paryžiaus aklųjų institute, kaip iš karininko Šarlio Barbje 1821 m. sužinojo apie prancūzų kareivių naudotą „naktinį raštą“ – reljefinių taškų raštą. Kaip paaugliui kilo mintis sukurti šešių taškų reljefinį raštą. Ekspozicijoje labai daug biografinių momentų, parodančių, kaip nelengvai sekėsi naujojo rašto išradėjui įrodyti ir įtikinti šio taškų rašto privalumus, kaip ilgai jis tobulino savo išradimą, kol jo genialiu rašto paprastumu patikėjo instituto pedagogai, moksleiviai, visuomenė. Čia sukaupta daug knygų įvairiomis kalbomis apie L. Brailį. Įdomus faktas tas, kad šiame muziejuje galima pamatyti ir leidinį lietuvių kalba – dr. Valentino Vytauto Tolokos knygelę „Skaitantys pirštai“. Nusprendusiems kada nors nuvykti į Kuvrė labai rekomenduotume aplankyti netoli memorialinio muziejaus esantį atminimo paminklą Luji Brailiui - sėdintis išradėjas moko skaityti šalia stovintį berniuką.
Žr. nuorodą –
https://www.louisbrailleonlineresource.org/louis-braille-museum.html
Tiflologijos muziejus Madride.
Ispanijos nacionalinės aklųjų organizacijos (ONCE) iniciatyva Madride nuo 1992 m. gruodžio mėnesio veikia Tiflologijos muziejus. Šis muziejus atlieka ne tik muziejams būdingas funkcijas: kaupia eksponatus, juos sistemina ir pristato ekspozicijų salėse, bet ir vykdo mokslinį tiriamąjį darbą. Šalies entuziastų, kolekcionierių iniciatyva eksponatai buvo pradėti rinkti XIX a. pabaigoje. Kolekcijos ir rinkiniai čia labai gausūs. Yra trys pagrindinės nuolat veikiančios ekspozicijos: tiflologinės medžiagos paroda, Aklųjų ir silpnaregių menininkų darbų paroda ir architektūros paminklų liečiamųjų maketų ekspozicija. Būtent ši maketų ekspozicija muziejui suteikia žinomumą pasaulyje, išskirtinumą kitų tiflomuziejų tarpe. Čia galima susipažinti su žymiais Ispanijos ir pasaulio architektūros statiniais, tiksliau sakant, tiksliomis šių statinių kopijomis: paliesti Karalių rūmus Madride, didingą Segrada Familai bažnyčią Barselonoje, Eifelio bokštą Paryžiuje, Tadžmahalos mauzoliejų Indijoje ir daug kitų statinių.
Žr. nuorodą –
http://museo.once.es/home.cfm?id=39&nivel=1
Homero muziejus Italijoje.
Apie Italiją, jos meno ir architektūros lobynus galima kalbėti labai daug: žavėtis, džiaugtis, reikšti emocijas, žodžiais stengtis apibūdinti ir išsakyti jų grožį. Bet ilgą laiką šie pasaulio stebuklai neregiams buvo sunkiai suvokiami.
Kaip atsirado šis Homero muziejus? Muziejaus sumanytojas ir įkūrimo iniciatorius Aldo Grassini, kuriam šiuo metu virš 80 metų. Muziejaus iniciatorius nuo vaikystės nemato, bet labai mėgo grožį ir meną. Jis didžiąją gyvenimo dalį paskyrė sumanymo įgyvendinimui, nuosekliai to siekė. Jo gyvenimo tikslas, daug dešimtmečių kurtas naujasis muziejus pradėjo veikti 1993 m. Po atidarymo jis greitai išpopuliarėjo, sulaukdavo daug lankytojų, plėtėsi eksponuojamų meno kūrinių erdvės. 1999 m. šis Homero muziejus tapo valstybiniu muziejumi, prasiplėtė veiklos ir galimybės.
Muziejus veikia Ankonoje, prie Adrijos jūros, didžiuliame XVIII a. penkiakampės formos keturių aukštų pastate. Jo užimamas plotas – trys tūkstančiai kvadratinių metrų, eksponuojama virš 300 meno kūrinių ir įvairiausių maketų. Šį muziejų aplankę žmonės sako, kad norint gerai viską apžiūrėti reikia dviejų dienų. Tai populiariausios visų laikų skulptūros ir architektūros maketai, atkuriantys tikruosius objektus, pradedant 4000 metų istorija, įvairius stilius ir laikotarpius: graikišką, egiptietišką, etruskų, romėnų, gotikos, baroko ir kitus. Tarp eksponatų Ramseso koloso statula, nuostabą keliantis mumifikacijos stalas, romėniško laikotarpio skulptūra „Kapitolijos vilkė“ išauginusi Romulą ir Remą – Romos miesto įkūrėjus. Muziejaus šedevrų žodžiais neįmanoma nupasakoti, susižavėjusiems šiais lobynais yra viena išeitis, suplanuoti kelionę į Italiją. Šiuo metu jis vadinamas taip: Homero valstybinis lytėjimo muziejus.
Žr. nuorodą -
https://www.artsupp.com/en/museotattileomero
Muziejai Lenkijoje.
Mūsu artimi kaimynai lenkai irgi turi kelis specializuotus muziejus. Jų steigėjai: Lenkijos nacionalinė aklųjų ir silpnaregių sąjunga, valstybinės institucijos ir privačių asmenų iniciatyva atsiradę muziejai bei ekspozicijos. Juose atspindima šios šalies aklųjų veiklos raida ir pasiekimai. Ne išimtis, kad juose labai daug vietos užima Brailio raštas ir aklųjų švietimas, jo raidos kaita. Visuose vykdoma plati edukacinė veikla, visuomenei ir patiems neregiams. Kad sužadintume norą domėtis muziejais ir šioje šalyje, paminėsime tik vieną, gana originalų muziejų.
6 kilometrai nuo Poznanės, šiaurės kryptimi, Ovinske (Owinski) veikia Tiflologijos muziejus, kurio pagrindiniai eksponatai - reljefiniai žemėlapiai. Pristatydamas ekspoziciją, šios įstaigos vadovas Marekas Jakubovskis akcentuoja, kad čia sukaupta ir lankytojams pristatoma viena didžiausių Tiflokartografijos kolekcijų pasaulyje. Seniausi reljefiniai žemėlapiai neregiams pagaminti daugiau kaip prieš 150 metų. Čia eksponuojami ir seni gana didelės apimties sieniniai žemėlapiai ir staliniai, daug patogesni naudoti mokymo bei pažinimo procese. Šios reljefinės priemonės gana skirtingos, skirtinga jų gamybai naudota technologija, medžiagos: gipsas, molis, kartonas, popierius, įvairios plastmasės. Ekspozicijoj galima stebėti ne tik kaip keitėsi gamyboje naudotos medžiagos, bet ir kaip tobulėjo įvairūs reljefiniai žymėjimai, kontūrų atvaizdavimai, sutartiniai ženklai, įvairūs žymėjimai, reljefo aukštis ir pan. Įstaigos vadovas teigia: istorinė patirtis – lyg langas tobulėjimui, naujoms edukacijoms, gamybos technologijoms. Pristatymo pabaigoje jis pasakė, kad panašūs muziejai yra Sankt Peterburge, Maskvoje, Vienoje, Brno, Prahoje, Berlyne, bet jie žymiai mažesni, kuklesnės kolekcijos.
Žr. nuorodą –
Kitų muziejų nuorodos:
Amerikos aklųjų spaustuvės muziejus - https://sites.aph.org/museum/about/mission/
Perkinso aklųjų instituto (JAV) istorijos muziejus - https://sites.aph.org/museum/about/mission/
Brailio rašto muziejus Briuselyje -https://www.brusselsmuseums.be/en/museums/braille-museum
Vokietijos aklųjų muziejus Berlyne - http://www.blindenmuseum-berlin.de/
Lenkijos aklųjų sąjungos tiflogalerija Varšuvoje -https://pzn.org.pl/wydarzenia-kulturalne-w-tyflogalerii-marzec-2020/
Parengė Juozas Valentukevičius
G.207
Komentarai