Pranas Daunys gimė 1900 m. rugsėjo 16 d. Utenos apskrities Kuktiškių valsčiaus Paneveržio kaime, mažažemio valstiečio šeimoje. Jis buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, sužeistas kovose dėl Nepriklausomybės, netekęs regos ir dalies klausos. Apie 20 savo amžiaus metų paskyrė aklųjų ir kurčiųjų organizacijų ir mokyklų steigimui, rašė straipsnius ir knygas, muzikavo.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 1928 m. gegužės 15 d. aktu Praną Daunį apdovanojo Vyties Kryžiaus ordinu, taip pat dviem – Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės – medaliais.
Šio garbaus asmens jubiliejų rugpjūčio mėn. 15 d. paminėjo Utenos rajono Biliakiemio miestelio gyventojai Žolinių šventės metu. Biliakiemis įsikūręs visai netoli Paneveržio kaimo, kur gimė Pranas Daunys ir kur pastatytas stogastulpis jam atminti. Medinis stogastulpis šiuo metu apkaltas pastoliais, mat per ketvirtį amžiaus sunyko, iškrito Brailio taškai, ir šiuo metu vyksta jo atnaujinimas. – Žr. Audronės Gendvilienės nuotr.
Biliakiemyje Žolinių šventė prasidėjo Šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje. Po to buvo pasveikinti ilgaamžiai seniūnijos žmonės, visus sveikino Utenos seniūnijos seniūnas S. Gaižauskas, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius P. Čyvas, LR Seimo narys V. Šeršniovas.
Apie Prano Daunio gyvenimą susirinkusiems papasakojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Respublikinio centro atstovas Vytautas Gendvilas, muzikinius kūrinius atliko LASS Utenos filialo meno mėgėjų kolektyvas.
Prano Daunio veikla
Grįžęs iš Rygos aklųjų instituto, padedant Lietuvos karo invalidams šelpti komitetui, 1926 m. vasarą Pranas Daunys ėmėsi iniciatyvos organizuoti Lietuvos aklųjų pirmąjį suvažiavimą. Jis įvyko liepos 24–25 dienomis Kaune. Suvažiavimas įsteigė Lietuvos aklųjų sąjungą, išrinko centro valdybą, jos nariu buvo išrinktas ir Pranas Daunys.
Pranas Daunys labai prisidėjo steigiant aklųjų institutą, lietuvių kalbai pritaikė Brailio raštą. 1927 m. dalyvavo Karaliaučiuje vykusiame Vokietijos aklųjų suvažiavime.
Pranas Daunys išleido tris knygas: „Vargo keliais“ (atsiminimai iš kovų dėl nepriklausomybės, 1933), „Ties likimo sostu“ (novelės, 1937), „Benius Vanagas“ (apysaka, turinti autobiografijos bruožų, 1940). Dar buvo parašęs apysaką apie jaunuolių neregio ir neregės draugystę „Naktis ir naktis“. Liko keliolika ranka rašytų sąsiuvinio puslapių – kūrinio, pavadinto „Aklųjų pasaulis“, fragmentas. 1996 m. Lietuvos katalikiškasis Prano Daunio fondas išleido Prano Daunio kūrinius viename leidinyje „Raštai“.
Mokydamasis Rygos aklųjų institute, P. Daunys ėmė mokytis skambinti fortepijonu. Vėliau Kaune mokėsi privačiai pas įžymią pedagogę Elzę Herbek-Hanzen. Pas Jadvygą Čiurlionytę studijavo harmoniją, kitų muzikos dalykų jį mokė Nikodemas Martinonis. Buvo išlaikęs stojamuosius egzaminus į konservatoriją, bet ten neatsirado pedagogo, kuris apsiimtų mokyti neregį. 1928–1930 m. P. Daunys dirbo muzikos mokytoju Kauno aklųjų institute. Jis sukūrė dainų ir muzikinių pjesių. Plokštelių firma „Columbia“ 1931 m. išleido tris plokšteles, kuriose buvo Prano Daunio ir kito neregio Jurgio Pratkevičiaus įrašų. Jie akompanavo keturioms liaudies dainoms, kurias atliko Kipras Petrauskas, taip pat vienai V. Dineikos ir J. Petrausko atliekamai dainai, dar skambino polką.
1938 m. P. Daunio iniciatyva Kaune buvo įsteigta Kurčiųjų-nebylių globos draugija ir kurčnebylių institutas. P. Daunys buvo šitos draugijos valdybos narys iki 1940 m. vasaros, taip pat išrinktas draugijos garbės nariu.
Tokia buvo P. Daunio veikla iki 1940 metų. 1944 m. rudenį jis dar buvo paskirtas Kauno aklųjų įmonės direktoriumi, bet dirbo neilgai. Pokario metais P. Daunys gyveno skursdamas, keliolika metų dirbo Lietuvos aklųjų draugijos Kauno kombinate darbininku namudininku. Mirė nuo insulto 1962 m. liepos 13 d., palaidotas Petrašiūnų kapinėse prie žmonos Rozalijos, mirusios 1958 m. Liko trys sūnūs – Arvydas, Kęstutis ir Eimutis.
1992 m. buvo įkurtas Prano Daunio fondas akliesiems remti. 2010 m. P.Daunio vardu pavadintas Kauno aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (dabar – Prano Daunio ugdymo centras). 2000 m. gimtajame Paneveržio kaime pastatytas tautodailininko Prano Kaziūno sukurtas stogastulpis, ant jo Brailio raštu užrašyta, kad P. Daunys – aklųjų švietimo pradininkas Lietuvoje. 2014 m. Kaune atidengtas paminklas (bronzinė skulptūra) Vyčio kryžiaus kavalieriui, Lietuvos savanoriui, aklųjų ir kurčiųjų švietimo pradininkui, lietuviškosios Brailio abėcėlės sudarytojui Pranui Dauniui. Paminklo autorius skulptorius Jonas Gencevičius.
Lietuvos audiosensorinė biblioteka saugo Prano Daunio archyvą.
Parengė Audronė Gendvilienė
Komentarai