Peršokti į pagrindinį turinį

Regos sutrikimų turinčių žmonių užimtumas

Regos sutrikimų turinčių žmonių užimtumas

Straipsnio, publikuoto žurnale Journal of Visual Impairment and Blindness, 2022 No.1, apžvalga.

Jungtinėse Amerikos Valstijose dirba 46,2 proc. darbingo amžiaus neregių (JAV surašymo biuras, 2020). Nors šis rodiklis yra žemas, palyginti su visa populiacija, dirbančių neregių ir silpnaregių skaičius nuo 2012 m., kai baigėsi ekonominis sąstingis, nuolat didėjo, o užimtumo lygio skirtumas tarp žmonių be negalios ir turinčių regos negalią nuolat mažėjo. Nors statistiniai duomenys neabejotinai teikia vilčių, norint išsamiau įvertinti šios gyventojų užimtumo būklę, svarbu atidžiau panagrinėti skaičius.

Pradėję tyrinėti regos negalią turinčių žmonių užimtumo padėtį, sutelkėme dėmesį į darbą ne visu etatu. Kai kurie žmonės dirbti ne visu etatu yra priversti gyvenimo aplinkybių arba ekonominių priežasčių. Žmonės gali pasirinkti dirbti ne visą darbo dieną dėl įvairių priežasčių, įskaitant vaiko priežiūrą, kitus įsipareigojimus šeimai ar namų ūkiui, mokymąsi, sveikatos problemas, o tie, kurie gauna išmokas, tokias kaip neįgalumo, nori jas išlaikyti. Moterys daug dažniau dirba ne visą darbo dieną nei vyrai, paaugliai ir vyresni abiejų lyčių suaugusieji taip pat dažniau dirba ne visą darbo dieną.

Per 2007–2009 m. ekonominį nuosmukį padaugėjo ne visu etatu dirbančių žmonių, nors būtų norėję kitaip. Kai nedarbo lygis buvo aukštas, daug žmonių ėmėsi bet kokio darbo, ir buvo susirūpinta, kad ši tendencija išliks, tačiau gyventojų tyrimo duomenys patvirtina, kad darbas ne visą darbo dieną palengva mažėjo iki 2019 m.

2017 m., 2018 m. ir 2019 m. ne visą darbo dieną dirbančių žmonių, kurie pranešė tai darę ne savo noru, procentinė išraiška buvo atitinkamai 14,1 proc., 13,1 proc. ir 12,1 proc. (JAV darbo statistikos biuras).

Iš dirbančiųjų regos negalią turinčių asmenų beveik ketvirtadalis dirbo ne visu etatu – tai yra,  5,4 proc. daugiau nei neturintieji regos sutrikimų. Regos neįgalieji, tiek vyrai, tiek moterys, dirbo maždaug vieną valandą per savaitę trumpiau nei žmonės be regos sutrikimų.

Lyginant su reginčiaisiais, daugiau ne visą darbo dieną dirbančių sutrikusios regos asmenų būtų norėję įsidarbinti visu etatu, bet negalėjo susirasti tokio darbo (jų buvo 71,5 proc., palyginti su 60,6 proc. neturinčių regos sutrikimų).

Regos negalią turinys amerikiečiai šiek tiek labiau linkę dirbti ne visą darbo dieną nei žmonės be regos sutrikimų, o tai, regis, yra jų pasirinkimas, ir jie tai daro ne dėl ekonominių priežasčių. Nors šiek tiek daugiau turinčiųjų regos negalią nei reginčiųjų dirbo ne visu etatu, nes kitokio darbo negavo, skirtumas statistiškai nėra reikšmingas. Būtina atlikti papildomus tyrimus ir išnagrinėti kitas neregių ir silpnaregių gyventojų nepakankamo užimtumo priežastis, įskaitant darbo ir išsilavinimo atitiktį.

Šio tyrimo trūkumas tas, kad tyrėjai naudojosi statistiniais duomenimis, surinktais prieš COVID-19 pandemiją. Kai bus gauti pastarųjų metų duomenys, bus svarbu ištirti, kokią įtaką pandemija turėjo žmonių, turinčių regos negalią, darbui ne visu etatu.

Beyond Employment Rates: Full-time Versus Part-time Employment for People With Visual Impairments // Journal of Visual Impairment and Blindness, 2022 No.1.

Parengė Audronė Gendvilienė

2018 © Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"