Šių metų gegužės 30 – 31 dienomis Vilniuje Litexpo parodų rūmuose vyko konferencija Login2024. Šioje konferencijoje nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su įtrauktimi į visuomenę, pedagogika, psichologija, medicina pasitelkiant naujausias technologijas. Šiais metais konferencijoje dalyvavo net 300 pranešėjų ir įvairių diskusijų dalyvių. Didelis dėmesys konferencijoje buvo skirtas neįgaliųjų įtraukčiai į darbo rinką, įtraukiajam ugdymui ir nematomų negalių atpažinimui.
Lietuvos audiosensorinės bibliotekos vyresnioji specialistė tiflotyrai bei Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos edukologijos instituto doktorantė Ugnė Žilytė konferencijoje pristatė pranešimą: „Kaip technologijos padeda matyti nematantiems vaikams“.
Iš pradžių buvo pristatyta istorinė raida: trumpai papasakota apie pirmojo aklųjų instituto Paryžiuje įkūrimą bei jo mokinio Luji Brailio išrastą Brailio raštą. Vėliau apžvelgtas Brailio rašto vystymasis nuo jo pritaikymo lietuvių kalbai iki persikėlimo į išmaniąsias technologijas. Taip pat pristatytos nuo dvidešimt pirmo amžiaus naudojamos piešimo priemonės: elektrinis įkaistantis pieštukas ir specialus popierius, ant kurio braižant linijas, jas galima apčiuopti taktiliniu būdu. Pasakojant istorinę techninę raidą nepamiršta paminėti pirmųjų garsinių knygų bei balso sintezatoriaus atsiradimo.
Vėliau pristatyti naujausi moksliniai tyrimai:
Vitoriano et al. (2016) sukūrė ir išbandė išmanųjį termometrą chemijos pamokose su sutrikusios regos vaikais. Paaiškėjo, kad termometras leidžia neregiams savarankiškai atlikti temperatūros matavimus chemijos užsiėmimuose. Termometro matavimo skalė yra nuo -15 °C iki 115 °C, o apie temperatūrą pranešama garsiniais signalais ir vibraciniais impulsais, panašiais į Morzės abėcėlę. Sukonstruotam prietaisui kalibruoti buvo naudojami du termometrai: LM35 jutiklis ir 7mercury termometras. Tyrimo autoriai taip pat teigia, kad šis termometras yra nebrangi priemonė, patogi naudoti ir užtikrinanti greitą atsaką.
Spinczyk et al. (2019) sukūrė specialią matematikos mokymosi platformą, kurioje pateikiami išsamūs uždavinių sprendimo būdai, alternatyvūs garsiniai formulių aprašai, o užduotys pateikiamos nuo lengviausių iki sunkiausių eilės tvarka. Šis tyrimas atskleidė, kad nauja platforma padeda neregiams savarankiškai išspręsti uždavinius, jiems labai padeda alternatyvūs garsiniai formulių aprašymai, taip pat gerėja matematikos mokymosi rezultatai. Kol kas ši sistema veikia tik lenkų kalba, tačiau tikimasi, kad ji bus išversta į kitas užsienio kalbas.
Negrete et al. (2020) sukūrė sistemą, leidžiantčią sutrikusios regos vaikams fizikos pamokose savarankiškai išmatuoti metalinio vamzdelio šiluminio plėtimosi koficientą. Pasitelkiant Erduino programavimo įrangą buvo suprogramuota programa, vaizdinius impulsus paverčianti garsiniais impulsais. Vietoj ciferblato ant metalinio vamzdelio užmaunamas akrilinis diskas, nufotografuojami plyšiai esantys tarp vamzdelio ir užmauto disko, nuotraukama perduodama sukurtai programai, kuri atlieka skaičiavimus ir informaciją neregiui perteikia balso sintezatoriaus pagalba.
Bowers ir Hayle (2021) Išbandė haptinę sistemą, leidžiančią neregiams patiems braižyti grafinius atvaizdus. Tyrimui buvo sukurtas prototipas (Haptic Application Prototype Test [HAPT]), pasitelkiant "Geomagic Touch" prietaisą. Prototipui konstruoti buvo pasirinkta kėdės forma. Prototipas buvo konstruojamas rankiniu ir virtualiu būdu. Prototipui sukonstruoti buvo pasitelktos iš putplasčio pagamintos 3d delno dydžio formos, lankas bei kuboidai. Siekiant užtikrinti 3d objektų kūrimo prieinamumą neregiams, buvo naudojamos įvairios pagalbinės priemonės, tokios kaip:
- Didesnė jėga, padedanti greičiau atlikti užduotis;
- Papildomi įspėjamieji garsiniai signalai;
- Valdoma stūmimo jėga, skirta formos sujungimui;
- Vadovaujamoji vilkimo jėga, padedanti nustatyti figūrų vietą;
- Apribota erdvė, kad būtų galima greičiau nustatyti figūrą;
- Realios aplinkos garsai naudojami įspėjamiesiems garso indikatoriams, kai plunksna prijungiama prie virtualių grindų, pavyzdžiui, girgždėjimo garsas imituoja blizgančias gumines grindis.
Tyrimas atskleidė, kad naudojant pagalbines priemones, neregiai gali kurti virtualius 3d objektus. Straipsnio autoriai teigia, jog ši technologija ateityje turėtų pasitarnauti gamtos mokslų, indžinerijos, matematikos ir technologijų srityse.
Morrison et al. (2021) Sukūrė "Torino" - fizinę programavimo kalbą, skirtą mokyti 7-11 metų amžiaus vaikus mokytis skaičiavimo, nepriklausomai nuo regėjimo lygio. Norėdami kurti kodą, vaikai įjungia fizines mokymo kapsules ir reguliuoja jų parametrų ratukus, kad sukurtų muziką, garsinius pasakojimus ar poeziją. Šis tyrimas taip pat prisidėjo prie neregių ir kitų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo, padėdamas vaikams geriau suprasti programavimo kodų specifiką.
Doore et al. (2022) ir ZEINULLIN ir HERSH (2022) sukūrė multimodalines sistemas, padedančias neregiams suprasti grafiškai pateikiamą informaciją. Doore et al. (2022) sukūrė platformą į kurią talpinami grafiniai vaizdai, bei mobiliąją programėlę, kuri grafinius vaizdus neregiams perteikia vibracijos dažniais ir garsiniais aprašais. Atlikus eksperimentą su gerai matančiais ir regos neturinčiais dalyviais, buvo nustatyta, kad ši sistema tinka ir neregiams ir gerai matantiems vaikams, todėl galėtų būti naudojama bendrojo ugdymo mokyklose.
ZEINULLIN ir HERSH (2022) taip pat pasitelkę mobiliąją programėlę, kuri aptikusi interaktyvų tašką ant taktilinių liečiamųjų grafikų įjungia aptiktos grafiko vietos garsinį aprašą. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad šis būdas taip pat veiksmingas mokant sutrikusios regos vaikus, skaityti grafinius brėžiniųs, kurių labai daug aptinkama tiksliuosiuose moksluose.
Dumpel et al. (2023) Pritaikė dvimačius ir trimačius objektus biologijos pamokose. Dvimatį taktilinį atlasą sudarė organoidų atvaizdai su aiškinamuoju tekstu dviem formatais (reginčiųjų raštu ir Brailio raštu), o trimatis žmogaus ląstelės modelis buvo pagamintas iš spalvotos polimerinio molio tešlos. Šiuos modelius išbandė valstybinių mokyklų mokiniai, turintys ir neturintys regos sutrikimų, taip pat gamtos mokslų (biologijos) mokytojai. Jų suvokimas buvo analizuojamas naudojant klausimynus, o kokybinis tyrimas buvo atliktas su regos sutrikimų turinčiais mokiniais, siekiant nustatyti jų supratimo apie jiems pateiktas ląstelių struktūras lygį. Visų dalyvių, įskaitant neregius, nuomone, abi medžiagos padėjo geriau suprasti ląstelės organeles. Modeliavimo moliu pagrįstas vertinimo metodas patvirtino, jog regos negalią turinti auditorija galėjo pamatyti (atskirti) tiek pat detalių, kiek ir tie, kurie neturi regos sutrikimų.
Pristačius šuos tyrimus, buvo nepamirštas ir dirbtinis intelektas, įrankis, tampantis vis aktualesniu šiuo metu. Buvo pristatytos jo galimybės atpažinti atvaizdus, bei akcentuota dirbtinio intelekto pagalba patiems neregiams juos kuriant.
Pranešimo pabaigoje buvo apibendrinta informacija ir akcentuota multimodalumo sąvoka, ugdant sutrikusios regos vaikus. Multimodalumas – tai įvairių pojūčių kombinavimas, padedantis įsisavinti informaciją. Lytėjimas yra labai svarbus komponentas, mokant sutrikusios regos vaikus tiksliųjų mokslų. Išmaniosios technologijos leidžia sukurti daug daugiau mokymosi medžiagos, kurią galima liesti ir geriau suvokti dėstomo dalyko sampratą. Taip pat turinio įsisavinimui padeda garsiniai aprašai bei haptinės priemonės.
Komentarai