Nuo 1886 m. Paryžiuje veikia pirmasis pasaulyje tiflologijos muziejus skirtas aklųjų istorijai. Pagrindinis šio muziejaus tikslas pristatyti visuomenei aklųjų švietimo pradžią, jo kaitą ir tobulėjimą, pateikti visuomenei neregių gabumus, bei genialų Luji Brailio rašto sukūrimą ir jo reikšmę pasaulio akliesiems.
Muziejus pavadintas aklųjų švietimo iniciatoriaus, pirmojo pedagogo pradėjusio sistemingai mokyti akluosius vaikus Valentino Hajuji (Valentin Haüy (1745 - 1822)) vardu. Šis žmogus buvo labai išsilavinęs, poliglotas, mokėjo dešimt kalbų, keletą metų dirbo vertėju Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI. Aklųjų švietimu pradėjo rūpintis po vieno liūdno įvykio. Užėjęs papietauti į vieną Paryžiaus kavinę, išvydo viešas patyčias scenoje iš aklųjų muzikantų, tai jį labai paveikė. Negalėdamas susitaikyti su visuomenės požiūriu į šiuos žmonės nusprendė juos lavinti, įrodyti jų gabumus, žmogiškąsias savybes. 1785 metais Paryžiuje savo lėšomis, savo namuose atidarė pirmąją pasaulyje mokyklą, skirtą akliems vaikams. Šie metai - istoriografijoje ir yra laikomi sistemingo aklųjų mokymo ir lavinimo pradžia pasaulyje.
Muziejuje sukaupta ir eksponuojama daug eksponatų ir kolekcijų:
Pirmosios knygos, jose įprastinės raidės įspaustos iškiliu reljefu, jas liesdami pirštais mokiniai mokinosi skaityti.
Senosios rašymo lentelės ir ylos kuriomis buvo mokomi rašyti pirmieji moksleiviai.
Išskirtinė vieta ekspozicijoje skirta Luji Brailiui ir jo išradimui – šešių reljefinių taškų rašto sistemai.
Daug mokymo bei lavinimo procesui skirtų priemonių, šimtametės Brailio rašto spausdinimo mašinėlės, gaubliai, reljefinės iliustracijos, abėcėlių pavyzdžiai ir kiti daiktai.
Ypatingą atmosferą muziejui suteikia senovinio stiliaus baldai, pagaminti 1907 metais.
Muziejuje sukaupta gausi leidinių biblioteka, atspindinti aklumo problematiką Prancūzijoje ir pasaulyje, šios žmonių grupės istorinę raidą, siekiant lygių teisių ir pilietinių galimybių pripažinimo įvairiose gyvenimo srityse. Šioje paveldo bibliotekoje siekiama surinkti ir saugoti įvairius dokumentus bei archyvinę medžiagą įvairiais formatais.
G.158
Komentarai