Peršokti į pagrindinį turinį

Audronė Gendvilienė

Nepaprastai puikios atminties žmogus

Audronė Gendvilienė,

buvusi bendradarbė, bibliotekininkė, vertėja

Apie Valentiną Vytautą Toločką visi jį pažinojusieji sakydavo, kad jo atmintis buvusi fenomenali. Kokio dalyko bepaklausi, jis atsakydavo kaip iš knygos skaitydamas – ar tai būtų prieškarinių ar dabartinių tiflopedagogų pavardės su vardais ir kitomis smulkmenomis, ar kokia aklųjų gyvenimo istorinė aplinkybė, ar, atrodytų, nereikšmingas faktelis. Tai pastebėjo daugelis. Kartu tame pačiame Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriuje dirbome daugiau kaip dešimt metų. Valentinas čia įsidarbino redaktoriumi 1991 m. spalį, kai buvo panaikinta Lietuvos aklųjų draugijos leidykla „Versmė“, kurioje jis dirbo tiflologinių leidinių redakcijos vedėju. Aš bibliotekoje įsidarbinau 1993 m. sausį.

Nuo 2005 m. pradžios išėjęs į pensiją, Valentinas retsykiais paskambindavo į LAB Lietuvos aklųjų istorijos muziejų (dabartinę Tiflotyros skaityklą), kur perėjau dirbti 2011 m., ne tik prašydamas surasti nuotraukų prie jo rašomų straipsnių, bet ir jas pasiūlydamas. Kartą paskambino pasakyti, kad susitarė, jog kauniečio neregio matematiko ir programuotojo Vlado Okulič-Kazarino sūnus galėtų perduoti saugoti tėvo turimas nuotraukas apie požeminės perėjos statybą Kaune, Savanorių prospekto ir Taikos gatvės sankryžoje. 1975 m., rūpindamasi aklųjų saugumu, statybas sumanė ir finansavo Lietuvos aklųjų draugija. Ta požeminė perėja buvo pirmoji Lietuvoje. Ir tikrai, nuotraukos muziejui buvo perduotos.

Kitas į atmintį įstrigęs faktas iliustruoja ypač puikią V. V. Toločkos atmintį: 2018 m. pavasarį jis paskambino klausdamas, ar neteko Tiflotyros skaityklos fototekoje aptikti nuotraukos su jo rankomis, skaitančiomis Brailio rašto knygą. Jį pasiekusi informacija, kad ta nuotrauka yra naudojama, bet nenurodoma, kad tai jo rankos ir kad nuotraukos autorius yra Antanas Sutkus. O ta nuotrauka daryta apie 1967–1968 m., kai Socialinės apsaugos ministerija užsakė šiam fotografui padaryti ciklą nuotraukų, atspindinčių Lietuvos aklųjų draugijos gamybinę, socialinę ir kultūrinę veiklą. Pasak V. V. Toločkos, buvo sudarytas nuotraukų albumas. Jo viršelį puošė didelis tikro gintaro gabalas. Albumas ne kartą eksponuotas užsienyje. Juo užsieniečiams buvo pristatomas Lietuvos aklųjų gyvenimas.

Žinia suglumino. Inventorinėse knygose jokio įrašo apie tokį albumą ar fotomenininko A. Sutkaus nuotraukų rinkinį neradau, bet kažkokį albumą odiniais viršeliais saugykloje pagal aprašymą rasti pavyko. Teko perkilnoti daug albumų, nupūsti daug dulkių, kol radau vieną albumą su žyme, kad ant jo lyg ir buvę kažkas priklijuota. Dideliam mano džiaugsmui, jau pačiame pirmame lape buvo Valentino nupasakota nuotrauka. Fotografo A. Sutkaus nuotraukų autorystė nebuvo nurodyta, bet po nuotraukomis parašai – lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Abejonių neliko: tai tas albumas! Šiame albume suklijuotų nuotraukų kiti egzemplioriai, didelio formato, buvo saugomi aplankuose, taip pat nenurodžius autoriaus. Nustačius nuotraukų autorystę, 2019 m. jos nuskenuotos Lietuvos dailės muziejaus LIMIS centre didelio formato skeneriu.

Tai tik pora pavyzdžių, kaip įstabi Valentino V. Toločkos atmintis padėjo iš pirmo žvilgsnio mažas, bet svarbias aklųjų istorijos detales sudėlioti į nuoseklų ir tikslų paveikslą.

Vilnius,

2020 m. balandis

S.164

2018 © Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"