Mokslininkus seniai domina aklųjų gebėjimas piešti ir reljefinių piešinių suvokimas. Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu aklas nuo gimimo berniukas, vardu Karlas, vieną po kito čiuopdamas reljefinius piešinius, stengėsi atpažinti pavaizduotus daiktus. Po to tyrėjai jo paprašė pasakyti, ką jis atpažino, ir pačiam reljefiškai nupiešti tai, ką jis buvo apčiupinėjęs, tada paaiškinti, kodėl pavadinimai, kuriuos jis pasakė, jo, nuomone, reiškia pavaizduotus objektus. Tyrimo autoriai teigia, kad yra akivaizdus panašumas tarp to, kaip aklieji ir regintieji mintyse apdoroja vaizdinę informaciją (Kennedy, 1993). Galimai tokio panašumo priežastis ta, jos regėjimo ir haptikos keliu gauta informacija apdorojama toje pačioje smegenų srityje (D'Angiulli, 2004). Iliustracijoje kairėje pavaizduotas tyrėjų nupieštas stalas, jis yra taisyklingų formų, dešinėje – aklo berniuko nupieštas stalas, jo linijos kreivokos, tačiau vis dėlto tai stalo piešinys.
Tačiau yra alternatyvus požiūris, kad aklųjų ir reginčiųjų vaizdų apdorojimo panašumai nėra tiesioginio objektų formos suvokimo rezultatas. Išvados apie daiktų formą daromos remiantis daiktų savybėmis, kurios suvokiamos liečiant, bet į juos nežiūrint. Nors žiūrėjimas į objektą akimirksniu „parodo“ jo kontūro formą, taktilinė patirtis to negali. Liesdamas objektą, stebėtojas gali susidaryti tik netiesioginį įspūdį apie kontūro formą, ją „išskaičiuoti“. Visą straipsnį skaitykite čia:
Raised-Line Pictures, Blindness, and Tactile "Beliefs": An Observational Case Study by D'Angiulli, Amedeo. Journal of Visual Impairment & Blindness, 0145482X, 2007-03-01, Vol. 101, Issue 3, p.172-177, Mar 2007, 6 pp [interaktyvus] prieiga per:
https://www.semanticscholar.org/paper/Raised-Line-Pictures%2C-Blindness%2C-and-Tactile-An-D'Angiulli/afde6f2b419148357a4413fa423f64502d302ff4 [žiūrėta 2020-01-07]
Parengė Audronė Gendvilienė
G.98
Komentarai