Mokomąją medžiagą parengė doktorantūros lygio mokslininkų komanda, kurioje du tyrėjai patys turi regėjimo sutrikimų. Parengti penki leidiniai: „Bendra informacija sveikatos priežiūros darbuotojams“, „Informacija pagalbiniams darbuotojams“, „Registracija ir priėmimas“, „Apie maitinimo paslaugas“, „Apie paslaugas ligonių lankytojams“.
Taip pat parengta 40 minučių trukmės nuotolinių mokymų medžiaga, kurios pirmojoje dalyje aptariama terminija ir priemonės, o antroje dalyje aiškinama, kokiais būdais sveikatos priežiūros darbuotojai gali neregių ir silpnaregių gydymąsi sveikatos priežiūros įstaigoje padaryti malonesnį.
Tyrimas
2019 m. dr. Bonnie O'Day ir Paola Chanes-Mora atliko literatūros apžvalgą apie aklų, silpnaregių ar kurčneregių asmenų sveikatos priežiūros įstaigose patirtį. Išnagrinėjusios gautą informaciją, jos parengė klausimus, kuriuos vėliau uždavė tiriamųjų grupėms.
2019 m. rudenį tyrėjos dr. O'Day ir Chanes-Mora Cabell Huntingtono apygardoje (vakarų Virdžinijos valstija, JAV) sudarė dvi tiriamųjų grupes iš aklųjų ir silpnaregių, kurie yra gulėję Cabell Huntingtono ligoninėje ar gydęsi kitose šios vietovės medicinos įstaigose. Vieną tikslinę grupę sudarė vyrai (9 asmenys), o kitą – moterys (8 asmenys). Dauguma dalyvių buvo baltieji, ne ispanakalbiai, nuo 55 iki 74 metų amžiaus.
Apklausus tiriamųjų grupes padarytos šios išvados:
Sutrikusios regos pacientai vertina sveikatos priežiūros specialistų pagarbų elgesį su jais.
Svarbu, kad sveikatos priežiūros darbuotojai prisistatytų ir paaiškintų, ką ketina daryti, ir pateiktų aiškius nurodymus, ką turi daryti pacientas.
Asmenims, turintiems regėjimo sutrikimų, reikia užtikrinti prieigą, nesvarbu, ar tai būtų maistas ant padėklo, ar priėmimo dokumentai, ar išrašymo dokumentai. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turi užtikrinti vienodas prieigos galimybes visiems.
Visi supranta – kai sutrikusios regos žmogus kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą, jis nesijaučia gerai, todėl jam gali prireikti daugiau pagalbos nei paprastai. Sveikatos priežiūros darbuotojai turi būti jautrūs, bet nemanyti, kad žmogui automatiškai reikia padėti. Geriausia paklausti, ar reikia pagalbos, ir jei atsakys taip, tada teirautis, kokios.
Sveikatos priežiūros įstaigos dažniausiai yra didelės ir klaidžios. Daugelis ligonių nudžiunga, gavę palydovą. Bet prieš lydėdami regos negalią turintį pacientą paklauskite, ar jis norėtų, kad lydėtumėte. Jei atsakymas teigiamas, leiskite jam paimti jus už rankos virš alkūnės. Jūs eisite pusę žingsnio priešais neregį, kad jis justų jūsų kūno judesius ir numatytų posūkius, laiptelius ir pan.
Sutrikusios regos asmenims padėkite susiorientuoti palatoje. Pacientui turi būti parodyta tualeto vieta, paaiškinta, kaip naudotis iškvietimo mygtuku, kaip reguliuoti lovą, televizorių, užsakyti maistą ir kt.
Nejudinkite regos negalią turinčio asmens daiktų, prieš tai nepaklausę leidimo.
Jei pacientas naudojasi šunimi vedliu, nebendraukite su tokiu šunimi. Gyvūnas turi atlikti savo darbą. Šunys vedliai gali patekti į bet kurią sveikatos priežiūros įstaigos dalį, į kurią įleidžiami pacientai.
Jei sutrikusios regos asmeniui padedate užpildyti dokumentus, užtikrinkite to asmens privatumą, kad jo neskelbtinos informacijos negirdėtų pašaliniai.
Kai asmuo, turintis regėjimo negalią, atvyksta į ligoninę su kitu žmogumi, nemanykite, kad ligonis yra regos negalią turintis asmuo. Regos negalią turintys asmenys gali būti sutuoktiniai, tėvai ar draugai, jie gali atlydėti reginčius žmones į gydymo įstaigą.
Tyrimą finansavo Cabell Huntingtono ligoninės fondo dotacija.
Serving the Needs of Individuals with Visual Impairments in Healthcare Settings
[interaktyvus] prieiga per: https://www.afb.org/research-and-initiatives/serving-needs-individuals-visual-impairments-healthcare-setting [žiūrėta 2022-02-07]
Parengė Audronė Gendvilienė
Komentarai