Lietuvos audiosensorinė biblioteka neseniai įsigijo keliolika naujų knygų, tarp jų ir šią: Jake Hope. Seeing Sense: Visual literacy as a tool for libraries, learning and reader development (Matymo pojūtis: vizualinis raštingumas – priemonė bibliotekoms, mokymuisi ir skaitytojų ugdymui). – Londonas, Facet publishing, 2020.
Knygos autorius Jake’as Hope’as yra skaitymo skatinimo ir vaikų knygų konsultantas, jis labai domisi bibliotekininkyste, vizualiniu raštingumu, įvairove ir vaikų knygomis. Jungtinės Karalystės „Love libraries campaign“ („Mylėk bibliotekas“) kampanijos metu ,Jake’as Hope’as pateko tarp dešimties geriausių ateities bibliotekininkų. Jis dažnai recenzuoja vaikiškas knygas, jas komentuoja daugelyje leidinių ir interneto svetainių, publikuoja apžvalgas žinomame internetiniame vaikiškų knygų žurnale „Books for Keeps“.
Kas paskatino vaikų literatūros žinovą parašyti šią knygą apie iliustracijas? Pasak autoriaus, žmonės pažįsta pasaulį per vizualinį raštingumą dar gerokai prieš tai, kai išmoksta bendrauti rašytine kalba. Deja, šis švietimui ir skaitymui svarbus komunikacijos įrankis nėra pakankamai apibrėžtas, trūksta terminijos, reikalingos vizualinio raštingumo ir jo įrankių supratimui. Suprasti apie vizualinį raštingumą svarbu bibliotekininkams, pedagogams.
Pasak autoriaus, vizualinis raštingumas gali būti trijų tipų: funkcinis (kai piešiniais arba brėžiniais paaiškinamos instrukcijos, pvz., kaip surinkti baldus), estetinis (kai iliustracijos ar fotografijos perteikia žinutes apie madą, dizainą), bei naratologinis (kai istorija pasakojama piešiniais).
Knygoje „Seeing Sense“ pristatomi įvairių organizacijų iš įvairių pasaulio šalių atlikti tyrimai ir geriausia praktika, siekiant parodyti, koks vaidmuo tenka vizualiniam raštingumui kaip skaitytojų ugdymo priemonei. Knygoje aptariami klausimai: vizualinio raštingumo, kaip skaitytojų ugdymo priemonės, apžvalga; vizualinio raštingumo vaidmuo bibliotekoms ir mokykloms; patarimai bibliotekininkams ir informacijos specialistams, kaip pasitelkus vizualinį raštingumą sudominti skaitymu; keletas praktinių atvejų aprašymų, iliustruojančių, kaip užtikrinant iliustracijų prieinamumą, padaryti knygas įdomias ir patrauklias visiems skaitytojams. Tarp tokių gali būti turintieji skaitymo sutrikimų, mokymosi sunkumų, psichikos sutrikimų, regos sutrikimų. Kaip sudominti skaitymu šias grupes, aptariama penktame skyriuje.
Kadangi ugdyti turinčių sutrikusią regą skaitytojų vizualinį raštingumą sunku arba neįmanoma, autorius siūlo tokiems skaitytojams naudoti didinamuosius stiklus, o iliustratoriams – pagerinti iliustracijų kontrastingumą. Jei iliustracijos skaitmeninės, siūlo jas aprašyti naudojant alternatyvaus teksto (alt text) funkciją. Pateikia pavyzdžių: ne pelno organizacija „Living paintings“ rūpinasi, kad muziejuose paveikslai taptų prieinami sutrikusios regos asmenims, kita ne pelno organizacija „ClearVision“ turi taktilinių knygų fondą, kurį sukaupti padeda dalyvavimas „Tiflo-Taktus“ konkursuose, o aklųjų mokykla „Linden Lodge“ įsirengė taktilinę sieną su įdomiais lietimui objektais. Knygą pabaigia britų vaikų knygų autoriaus ir iliustratoriaus Nicko Sharratto apmąstymai apie knygų dailininko profesiją. Gale yra iliustratoriaus terminų žodynėlis. Knygą rasite LAB Vilniuje.
Parengė Audronė Gendvilienė
