Lietuvos aklųjų sporto federacijai – 30
2020 m. sausio 26 dieną sukanka 30 metų, kai buvo įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF).
Steigiamoji konferencija vyko Vilniuje 1990 m. sausio 26 dieną. Į steigiamąją konferenciją susirinko neregių sportininkų atstovai iš visos Lietuvos, dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vadovai bei atsakingi darbuotojai. Pagrindinis svarstymas ir diskusijos vyko dėl naujai steigiamos organizacijos tikslų bei uždavinių. Akcentuota, kad aklųjų sportinis judėjimas jau vyksta daug dešimtmečių, jį remia aklųjų organizacija. Yra susiformavusios aklųjų sportinio ugdymo tradicijos, struktūra, sukauptas inventorius, kai kuriuose miestuose įrengtos sporto salės, todėl naujoji federacija turi perimti ir tęsti gerąsias sportines veiklos tradicijas. Naujoji organizacija turės koordinuoti ir vadovauti visam Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sportiniam judėjimui.
Steigiamojoje konferencijoje vieningai buvo patvirtinti Lietuvos aklųjų sporto federacijos įstatai, valdymo ir kontrolės struktūros, išrinktas pirmasis jos prezidentas – Juozas Dzidolikas.
LASF pirmasis vadovas turėjo atlikti daug organizacinių darbų. Reikėjo sukurti organizacijos struktūrą, užmegzti ryšius su vyriausybinėmis institucijomis ir tarptautinėmis sporto organizacijomis. 1990 m. kuriant Lietuvos paralimpinį komitetą, daug prisidėjo ši naujoji organizacija. LASF yra šio komiteto steigėja ir narė. 1991 m. LASF priimama į Tarptautinę aklųjų sporto federaciją (IBSA). Nuo 1992 metų LASF – Tarptautinės Brailio šachmatų asociacijos (IBCA) narė.
Bėgant metams susiformavo LASF struktūra. Šiuo metu Federacijos nariais yra 9 aklųjų ir silpnaregių sporto klubai:
Kaune „Sveikata“ „Parolimpietis ir „Mes“,
Klaipėdoje „Pamarys“,
Panevėžyje „Šviesa“,
Vilniuje „Vėjas“ ir „Šaltinis“
Šiauliuose „Perkūnas“
Utenoje „Vyžuonaitis“.
LASF koordinuoja klubų veiklą, aprūpina metodine medžiaga ir remia jų pastangas plėtoti sportinį judėjimą.
Lietuvoje virš 600 žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų, aktyviai sportuoja ir dalyvauja įvairaus lygio varžybose. Yra kultivuojamos įvairios sporto šakos, populiariausios šios: lengvoji atletika, plaukimas, šachmatai, šaškės, golbolas, aklųjų tenisas (šoudaun) ir kt. Kasmet vyksta įvairių sporto šakų respublikinės varžybos ir čempionatai. Geriausi sportininkai kviečiami atstovauti Lietuvai Europos ir pasaulio varžybose, turnyruose ir čempionatuose. Mūsų sportininkai ne kartą tapo Europos ir pasaulio čempionatų nugalėtojais ir prizininkais.
Jau tapo gražia tradicija – LASF kasmet Lietuvoje organizuoti du tarptautinius turnyrus. Tai Tarptautinis golbolo turnyras ir Tarptautinis dziudo turnyras. Jie įgijo pasaulinį populiarumą. Turnyruose dalyvauja sportininkai iš įvairių pasaulio šalių. Kasmet šalių skaičius didėja, plečiasi jų geografija. Šios varžybos leidžia akliesiems ir silpnaregiams sportininkams kaupti įvairiapusę patirtį. Tai labai naudinga ruošiantis Europos ir pasaulio čempionatams.
Jubiliejaus proga, šiek tiek statistikos.
Lietuvos sportininkai dalyvavo aštuoniose paralimpinėse žaidynėse ir yra iškovoję 28 medalius: 3 aukso, 11 sidabro ir 14 bronzos medalių.
Vyrų golbolo rinktinė, gerai žinoma Lietuvoje, du kartus tapo pasaulio, keturis kartus Europos čempionais, 2016 metais iš Rio de Deženeiro paralimpinių žaidynių rinktinės vyrai grįžo pasipuošę aukso medaliais.
Didžiausias lengvaatlečių kraitis – jie Europos čempionatuose yra pelnę net 31 aukso medalį ir virš keturiasdešimt sidabro ir bronzos medalių.
Už nuopelnus Lietuvai ir sportui daug sportininkų su regėjimo negalia yra gavę vyriausybinius ir valstybinius apdovanojimus.
Galima paskaityti:
http://www.musuzodis.lt/mz/201501/str13.htm;
Parengė Juozas Valentukevičius
G.105
