„Journal of Visual Impairment and Blindness“ 2026 m. antrajame numeryje skaitykite apie įvairias sutrikusios regos asmenų patirtis. Volume 120 Issue 2, March–April 2026.
Michele C. McDonnall su bendraautoriais gilinosi į tai, kaip sutrikusios regos asmenys JAV ir Kanadoje darbo vietose naudojasi išmaniaisiais akiniais su dirbtinio intelekto technologija, Mora ir kolegos gilinosi į lėtinį skausmą, patiriamą sutrikusios regos asmenų, o Tran ir bendraautoriai – tyrinėjo miego kokybę straipsnyje „Su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos poveikis miego kokybei ir jo trukmei“.
Šiame žurnalo numeryje dėmesį patraukia ne viena tema, bet apie šitą retai tenka skaityti – apie motinystės patirtis tarp sutrikusios regos moterų. Apie tai rašo Turkijos autorės Karadaǧ ir Evinc straipsnyje „Už regos ribų: neregių ir silpnaregių motinų patirtys ir visuomeniniai iššūkiai“.
Autorės teigia, kad šalies visuomenė abejoja neįgalių moterų sugebėjimu auginti vaikus ir vertina jas tik kaip pagalbos reikalingus asmenis. Tačiau regos negalią turinčios moterys (t. y. neregės ar silpnaregės) vaikus užaugina. Autorės norėjo suprasti, kokią įtaką visuomenė daro regos negalią turinčioms motinoms ir kaip jos susidoroja su motinystės pareigomis, aprašyti jų patiriamus sunkumus ir pateikti rekomendacijas tiek motinoms, tiek vaikams. Tyrimui duomenys buvo surinkti iš 18 regos negalią turinčių motinų.
Tai, ką pasakė moterys per interviu, buvo suskirstyta į temas: „nėštumo patirtis“, „vaiko priežiūros patirtis“, „reginčio vaiko auginimas“ ir „poreikiai bei pasiūlymai“. Regos negalią turinčios motinos, kaip svarbiausias problemas įvardino neigiamą artimųjų ir visuomenės požiūrį. Nepaisant to, regos negalią turinčios motinos surado būdų, kaip būti geromis motinomis. Jų vaikai suvokė negalią kaip šeimos gyvenimo dalį ir užaugo priimdami skirtumus.
Tokie straipsniai gvildena esminius žmogiškosios patirties aspektus. Visi turime motinas, visi didžiąją dalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami, o daugelis iš mūsų kada nors patirs lėtinį skausmą. Šios temos nėra būdingos tik turintiesiems regos sutrikimų, jos svarbios visiems.
Šiame numeryje taip pat yra straipsnių, kuriuose dalijamasi siauros specializacijos žiniomis. Pavyzdžiui, tai Szubielskos ir jos kolegų straipsnis apie objektų dydžio įtaką aklų suaugusiųjų piešiniams, – juo galėtų pasinaudoti tiflopedagogai. Straipsnis pavadintas „Nuo gimimo nematančių suaugusiųjų piešinių iš atminties, vaizduojančių realius objektus, atpažįstamumas: ar objekto dydis turi reikšmės? Nuo gimimo aklų suaugusiųjų buvo paprašyta ant specialių folijos lapų paeiliui nupiešti aštuonis objektus, kurie buvo įvairių dydžių. Po to vertintojai įvertino piešinių atpažįstamumą.
Nustatyta, kad objekto dydis turi reikšmingą įtaką piešinio atpažįstamumui. Bet piešiniuose pavaizduotas batas buvo žymiai sunkiau atpažįstamas nei piešiniai kitų objektų, kurie buvo mažesni arba didesni už batą. Rezultatai nepatvirtino hipotezės, kad mažiausiai atpažįstami yra delno dydžio objektai. Nors dydžio kategorija turėjo reikšmingą įtaką piešinių atpažįstamumui, sunkiausia piešėjams buvo pavaizduoti batą.
Šio tyrimo praktinė reikšmė: sunkumai, su kuriais susiduria nuo gimimo nematantys asmenys, bandydami sukurti lengvai atpažįstamus piešinius, gali būti susiję būtent su objektais (kaip batai), kurių kanoninė perspektyva yra vaizdas iš profilio, bet įmanomos ir kitos perspektyvos. Todėl pedagogai galėtų išsiaiškinti, kuriuos objektus konkretiems mokiniams sunku atpažįstamai pavaizduoti piešinyje dėl tam tikros nusistovėjusios vaizdavimo perspektyvos.
Dar šiame numeryje yra straipsnis, kuriame gilinamasi į paslaugas silpnaregiams Jordanijoje. Masoudas ir kolegos straipsnyje „Silpnaregystės reabilitacijos paslaugų klinikiniai rezultatai besivystančioje šalyje“ analizuoja duomenis apie regos reabilitacijos paslaugas, suteiktas Jordanijoje 2012–2020 m., siekdami atskleisti, kaip veikia šalies reabilitacijos sistema ir kaip ją būtų galima patobulinti.
Buvo atliktas retrospektyvus pacientų bylų tyrimas, apimantis 1136 paslaugų gavėjų (538 vaikų ir 598 suaugusiųjų) duomenis. Tyrėjai iš bylų paėmė svarbius duomenis, įskaitant pagrindines silpno regėjimo priežastis, regos būklę (tolimojo ir artimojo regėjimo aštrumą, skaitymo aštrumą, jautrumą kontrastui, periferinį regos lauką ir spalvų matymą) bei paskirtas pagalbines priemones silpnam regėjimui kompensuoti.
Šiek tiek mažiau nei pusė paslaugų vartotojų turėjo vidutinio sunkumo regos sutrikimą. Dauguma paslaugų vartotojų kaip pagrindinį prioritetą nurodė veiklas, kai reikia žiūrėti iš arti (rašymas, skaitymas, naudojimasis technologijomis ir su darbu susijusios užduotys). Pusės paslaugų vartotojų regos sutrikimo priežastys buvo tinklainės ligos. Iš 1078 silpnaregiams paskirtų pagalbinių priemonių artimojo matymo prietaisai sudarė 58 proc., o prietaisai žiūrėjimui į tolį – 12 proc.
Šis tyrimas parodė, kad pagrindinė regos sutrikimų priežastis Jordanijoje yra tinklainės ligos, ypač pigmentinė retinopatija. Todėl svarbu šviesti visuomenę, siekiant išvengti pigmentinės retinopatijos priežasčių, tarp kurių yra ir giminingų asmenų santuokos, prisidedančios prie šios genetinės ligos paplitimo.
Šiame numeryje yra du praktiniai straipsniai apie regos sutrikimų turinčių asmenų fizinį aktyvumą. Gregas ir Beckley gilinasi į rankų funkcijų apribojimus, o Lima su bendraautoriais analizuoja sutrikusios regos sportininkų fizinio krūvio suvokimą.
Žurnale taip pat skelbiamas įvairiuose pasaulio leidiniuose publikuotų mokslinių straipsnių sąrašas pavadinimu „Kodėl senjorus prižiūrintys specialistai turėtų rūpintis klientų uoslės būkle ir kiti su regos praradimu susiję atradimai iš įvairių mokslo šaltinių“. Ši neseniai paskelbtų mokslinių darbų rinktinė nagrinėja vyresnio amžiaus regos negalią turinčių žmonių uoslės ir kognityvinių funkcijų sąsają, ir kaip kalbiniai įgūdžiai formuoja regos negalią turinčių vaikų socialinį sąmoningumą. Šioje rubrikoje pateikti literatūros šaltiniai naudingi specialistams, dirbantiems su regos negalią turinčiais žmonėmis – nuo pačių vyriausių iki jauniausių.
Parengė Audronė Gendvilienė
