Peršokti į pagrindinį turinį

60 000 Europos bibliotekų ragina stiprinti Europos kultūros ir švietimo dimensiją

60 000 Europos bibliotekų ragina stiprinti Europos kultūros ir švietimo dimensiją

Liepos pabaigoje Europos Sąjungos (ES) institucijos pasiekė labai svarbų susitarimą dėl 2021–2027 m. ES daugiamečio 1,074 trln. eurų biudžeto ir dėl naujo, COVID–19 pandemijos padiktuoto, 750 mlrd. eurų dydžio Europos ekonomikos gaivinimo plano. Tačiau ES Parlamente atsirado daug susirūpinimo, kaip numatytos lėšos bus panaudotos: ar tiesiog „pravalgytos“, ar investuotos į ateitį. Todėl liepos 23 d. priimtoje rezoliucijoje Parlamentas ragina pirmenybę teikti investicijoms į Žaliąjį kursą, skaitmeninę darbotvarkę ir Europos nepriklausomybės strateginiuose sektoriuose užtikrinimą. ES institucijos taip pat pabrėžia, kad lėšos turi būti skiriamos ne tik ekonomikai gaivinti, bet ir ateičiai skirtoms investicijoms – ateities kartoms.

Visoje Europoje veikiančios bibliotekos palaiko liepos 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją, nes yra susirūpinusios dėl lėšų mažinimo bendrosioms ES programoms, skirtoms moksliniams tyrimams, kultūrai, švietimui, skaitmenizacijai, jaunimo užimtumui didinti.

„Beprecedentės pastangos, kurios buvo skirtos paremti Europos atkūrimo etapą po COVID, negali pakenkti kultūrai, švietimui, tyrimams, socialinei ir skaitmeninei įtraukčiai, kultūros paveldui ir demokratijai. Bibliotekų pasauliui nerimą kelia nepakankamas Europos atsakas į programas, susijusias su visomis šiomis sritimis, ypač su programomis „Kūrybiška Europa“ ir „Horizontas Europa“ ir tomis, kurios padeda Europos piliečiams maksimaliai panaudoti skaitmenines technologijas“, – pranešama rugpjūčio 6 d. EBLIDA naujienlaiškyje.

„COVID-19 yra pati blogiausia krizė, paveikusi Europą nuo Antrojo pasaulinio karo. Daugelis žmonių susiduria su nedarbu ar sutrumpintomis darbo valandomis; moksleiviai ir studentai lanko mokyklas ir universitetus tik ribotai. Šiais sunkiais laikais bibliotekos parodė didelį atsparumą. Daugeliu atvejų ir daugelyje šalių bibliotekininkai, nepaisydami nepalankių sąlygų, kreipėsi į piliečius, kuriems bibliotekų paslaugos yra būtinos, ir padėjo bei toliau padeda jiems naudotis knygomis, leidiniais, informacija, sparčiojo interneto ir žiniasklaidos priemonėmis. Tai aiškiai parodo įvairios EBLIDA, IFLA, NAPLE ir kitų institucijų ataskaitos“, – skelbiama dokumente.

Nors parama ekonomikai atkurti pagal naująją daugiametę finansinę programą yra sveikintina, daugiametėje finansinėje programoje numatoma arba sumažinti, arba visiškai atsisakyti ankstesnių įsipareigojimų pagrindinėse srityse, rizikuojant smarkiai sumažinti ES veiksmų galimybes tokiose srityse kaip kultūra, moksliniai tyrimai, skaitmeninė įtrauktis.

„Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, ES mokslinių tyrimų programos ir skaitmeninės įtraukties programos palaiko pažangius ir labai sėkmingus projektus, kuriuos visi Europos piliečiai laiko akivaizdžiausiais Europos sanglaudos ir tapatybės simboliais. Sunku suvokti, kaip kita mūsų ES karta

prisidės prie stipresnės Europos kūrimo, jei bus pamirštas Europos kultūrinis ir švietimo bendradarbiavimas ar ES mokslinių tyrimų programų vystymas. Juk šios priemonės padeda Europai realizuoti savo, kaip pasaulinės lyderės, galimybes“, – galvoti apie investicijas, skirtas ateičiai ragina Europos bibliotekų bendruomenė.

EBLIDA (Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentų asociacijų biuras), IFLA (Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija), LIBER (Europos mokslinių bibliotekų asociacija), NAPLE (Europos viešųjų bibliotekų nacionalinės valdžios institucijos), PL 2030 (Viešosios bibliotekos 2030), „SPARC Europe“ (Mokslinių leidinių ir akademinių išteklių koalicija) atstovauja daugiau nei 60 000 bibliotekų visoje Europoje.

N.123