Peršokti į pagrindinį turinį

Aštuoni disleksijos požymiai: kodėl svarbu atpažinti skaitymo sutrikimą kuo anksčiau

Aštuoni disleksijos požymiai: kodėl svarbu atpažinti skaitymo sutrikimą kuo anksčiau

Lietuvos aklųjų biblioteka, valdanti didžiausią Lietuvoje virtualią garsinių knygų platformą ELVIS, ir „Dyslexia centras“ spalio 5-11 dienomis mokyklas, tėvus ir vaikus kviečia jungtis prie pasaulinės iniciatyvos „Go Red for Dyslexia“. Įstaigos ne tik pačios siūlo pagalbą disleksiją turintiems vaikams, bet ir kviečia kalbėtis apie šį paplitusį mokymosi sutrikimą, skatina išreikšti palaikymą, kartu ieškoti būdų teikti pagalbą vaikams. 
Iniciatyva „Go Red For Dyslexia“
„Go Red for Dyslexia“ – iniciatyva, prasidėjusi 2015 m. Australijoje, išpopuliarėjusi visame pasaulyje ir jau tradiciškai rengiama kasmet pirmąją spalio mėnesio savaitę. Iniciatyvos tikslas – nuginkluoti raudoną spalvą, išryškinančią klaidas mokykloje, skatinti visuomenę atkreipti dėmesį į skaitymo sunkumų patiriančius vaikus, domėtis ir priimti teisingus spendimus vaikų lavinimo procese.

Pirmieji disleksijos ženklai
Visame pasaulyje disleksiją turi net 10 proc. vaikų. Šis skaitymo sutrikimas dažniausiai paveldimas: jei vienam iš tėvų ar senelių kilo sunkumų skaityti ir (arba) rašyti, yra didelė tikimybė, kad jų turės ir vaikas. Pirmuosius disleksijos požymius galima pastebėti vaikui pradėjus lankyti darželį:

  • sunku įsiminti eilėraštukus, daineles;
  • sunku atkartoti ir atkurti ritmą;
  • lengvi smulkiosios motorikos sutrikimai;

sudėtinga planuoti veiksmus (planavimas prieš motorinius veiksmus tam tikrai užduočiai atlikti).

Būtent darželyje vaiko sunkumus pastebėjo ir mama Edita: „Patvirtinimą, kad turime disleksiją, gavome iš Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT), bet įtarimų atsirado dar darželyje, lankantis pas logopedę dėl neaiškios vaiko kalbos. 5-6 metų dar aplinkiniai sunkiai suprasdavo mūsų sūnaus kalbą, nes painiodavo garsus žodžiuose, netardavo kai kurių garsų. Tada pirmąkart išgirdau, kad yra toks dalykas – disleksija. Priešmokyklinėje grupėje vaikas niekaip negalėdavo įsiminti raidžių visus metus. Apie skaitymą net kalbos būt negalėjo. Raides pilnai išmoko tik 2-oje klasėje. Pats dėl to patyrė labai daug streso ir sulaukdavo įvairių komentarų iš mokytojų ir net artimųjų, kad mažai stengiasi, reik tik ilgiau prie knygų pasėdėt...“

Svarbu disleksiją pastebėti laiku 

Tai sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai mokantis skaitymo ir rašymo, pradedant kodavimu ir baigiant supratimu, išlaikant bendrąjį gebėjimą mokytis. Disleksiją taip pat gali lydėti disgrafija (rašymo sutrikimai) ir diskalkulija (matematinių sąvokų ir operacijų atlikimo sutrikimai). Dėl šių priežasčių mokytojai turėtų būti apmokyti kaip atpažinti disleksiją turintį vaiką, kad galėtų pakeisti mokymo metodus, informuoti ir nukreipti tėvus pas logopedą ar kitą specialistą. Pasak „Dyslexia centro“ logopedės Anos Leonovič, „Disleksija – tai vaiko būsena, kuri, laiku neaptikus, gali palikti neigiamą pėdsaką visoje tolesnėje vaiko ugdymo veikloje. Paprastai disleksija išryškėja tuo laikotarpiu, kai vaikas pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Mokykloje ir namuose nuolat susiduriant su reikalavimais, kurių vaikas negali įvykdyti, atsiranda lėtinė stresinė situacija, kuri paveikia jo savivertę. Dažnai kaip viso to priežastį tėvai ir mokytojai nurodo vaiko tingumą, jo asmenybės bruožus ir „hiperaktyvumą“.Disleksija su amžiumi niekur nepradingsta, ji lydi žmogų visą jo gyvenimą. Todėl būtina išmokti su ja gyventi. Laiku kreipiantis į specialistus ir tėvams nuosekliai ir tikslingai dirbant su vaiku, situaciją galimą pagerinti iki maksimaliai geros.

Kaip atpažinti disleksiją?

Kaip ir kiti sutrikimai, disleksija turi savo skiriamuosius bruožus ir tikrai neturėtų likti nepastebėta. Žinoma, susipažinus su galimais požymiais, tikrai nevertėtų pulti jų visų ieškoti savo vaiko elgesyje ir nustatinėti diagnozę – tikėtina, kad net disleksijos neturintys žmonės vieną kitą požymį galėtų pritaikyti sau. Disleksija nebus disleksija, kol jos nenustatys specialistai. Taigi, kas išduoda, kad jūsų vaikas turi disleksiją?
lėtas skaitymo tempas;
- skaitydamas vaikas vietomis keičia skiemenis;
- spėlioja skaitydamas;- painioja raides, kurios yra panašios rašyba (apverstas raidžių simbolinio vaizdo suvokimas);
- daro daug klaidų rašydamas, sunku perkoduoti garsus į raides (fonemos grafemose), painiai jungia raides;
- sunku suprasti perskaitytą tekstą, atpasakoti;
- erdvinio suvokimo pažeidimas;
- sunku suprasti laiko (anksčiau – vėliau, vakar – rytoj), metų laikų sąvokas, jų seką;
- skaitymo ir rašymo įgūdžiai įsisavinami nuo bendraamžių atsiliekant mažiausiai 2 metais. 

Liūdniausia, kad vaikai, turintys disleksiją, nuolat patiria stresą ir patyčias, kas stipriai žeidžia vaiko savivertę. Logopedė Ana Leonovič išskiria vieną pagrindinę priežastį: „Deja, tėvai vis dar yra pagrindinis vaikų patiriamo streso šaltinis. Pirmiausia tėvai turi „susidraugauti“ su disleksija, nustoti reikalauti skaityti ir vietoj to siūlyti skaityti kas yra įdomu vaikui, o privalomą literatūrą skaityti kartu. Aiškinti pamokas remiantis vaizdine medžiaga, patiems būti ramiems ir daugiau bendrauti su vaiku, nei iš jo reikalauti.“

Į pagalbą disleksiją turinčiam vaikui

Be jau paminėto specializuoto dėmesio skyrimo, į vaiko lavinimo procesus įtraukiant kalbos specialistus, pedagogus, psichologus ir tėvus, kaip vieną iš pagrindinių dalykų galima įvardyti disleksikui draugiškos aplinkos sukūrimą. Vaikas ne tik turi teisę į jam pritaikytą švietimo sistemą. Jam taip pat turi būti užtikrinta aplinka, kurioje jis gali laisvai diskutuoti apie savo sunkumus, jaustis suprastas ir palaikomas, nes tik tokioje aplinkoje galima tikėtis teigiamų pokyčių. 
Švietimo pagrindas – tekstai, o šie disleksiją turintiems vaikams sunkiai įveikiami. Todėl į pagalbą disleksiją turintiems vaikams skuba Lietuvos aklųjų biblioteka, aptarnaujanti visus, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto, ir savo skaitytojams pritaikanti ne tik grožinę, akademinę, bet ir privalomąją mokyklinę literatūrą. „Vis daugiau disleksiją turinčių vaikų ir jų tėvų atranda virtualią biblioteką ELVIS (elvis.labiblioteka.lt), kurioje saugoma daugiau nei 13 tūkst. pavadinimų garsinių knygų“, sako bibliotekos direktorė Inga Davidonienė. – Turime per 80 proc. įgarsintos mokyklinės literatūros – užuot patyrę stresą skaitydami, disleksiją turintys vaikai gali klausytis profesionalių diktorių įgarsintų knygų. Labai svarbu tiek mokytojams, tiek tėvams padėti atrasti garsines knygas – tai gali įnešti esminį pokytį į visą ugdymo procesą! Pastebėję, kad disleksiją turintys vaikai jaučiasi vieniši, pradėjome organizuoti jiems skirtas popietes – jos vyksta kiekvieną trečiadienį. Čia vaikai ne tik dalyvauja ugdančiose prasmingose veiklose, bet ir susitinka su savo bendraamžiais.“

Po Lietuvos aklųjų bibliotekos stogu įsikūręs „Dyslexia centras“ teikia reguliarią logopedo, psichologo ir konsultacinę pagalbą, padeda nustatyti sutrikimą ir tiesiogiai dirba su disleksiją turinčiais vaikais. „Tai vieta, kurioje tėvai gauna maksimaliai žinių, kaip padėti savo vaikui, kad jis lavėtų, neprarastų pasitikėjimo savimi ir, nepaisant turimo skaitymo sutrikimo, būtų tiesiog laimingas vaikas“, sako centro įkūrėja Jurgita Pocienė. 
Labai svarbu skleisti žinią ne tik mokytojams, tėvams, bet ir visuomenei, kad disleksiją turintis vaikas nebūtų nurašomas. Mes visi, bendromis jėgomis, galime padaryti vaikų gyvenimą lengvesniu ne tik išreikšdami palaikymą socialiniuose tinkluose su grotažyme #GoRedForDyslexia, bet ir tiesiogiai inicijuodami švietimo sistemos pokyčius. Juk dažnai pokytis mokykloje prasideda nuo vieno aktyvaus tėčio, o pokytis sistemoje – nuo vienos idėja užsidegusios bendruomenės. Nepalikime vaikų nuošalėje.

Mes dirbam su disleksija!

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – specialioji valstybinės reikšmės biblioteka, kurios paskirtis – tenkinti asmenų, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto dėl sensorinių (aklumo, silpnaregystės), fizinių funkcijų, raidos, kompleksinių sutrikimų ir kitų įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų bei mokymosi sunkumų, kultūrinius ir informacinius poreikius. Susisiekite tel. 85 215 0611 arba el. p. info@labiblioteka.lt.

Virtuali biblioteka ELVIS – tai Lietuvos aklųjų bibliotekai priklausanti Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema. Šiuo metu ELVIS ištekliais gali naudotis sensorinių (regėjimo), fizinių funkcijų, raidos, kompleksinių sutrikimų, kitų įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų turintys asmenys bei mokiniai, patiriantys mokymosi sunkumų. Virtualioje bibliotekoje šiuo metu talpinama daugiau nei 12 tūkst. pavadinimų knygų. Susisiekite tel. 85 215 0611 arba el. p. elvis@labiblioteka.lt.

Dyslexia centras – tai vienintelė privati iniciatyva Lietuvoje, padedanti disleksijos sutrikimą turintiems vaikams bei jų tėvams. Čia teikiamos profesionalios logopedo konsultacijos, atliekami disleksijos nustatymo testai, rengiamos vaikų stovyklos, paskaitos bei kiti užsiėmimai disleksiją turintiems vaikams ir jų tėvams. Susisiekite tel. 8 605 65 455, el.p. dyslexiacentras@gmail.com.

N.133