Dalinamės birželio mėnesį įgarsintų knygų sąrašu:
1. Ramūnas Bogdanas „Juodas sniegas, raudonas dangus“
Nikas Fosa – laisvos sielos žmogus, buvęs Kanados specialiųjų pajėgų karys – bando įsišaknyti Ukrainoje, kur gyveno ištisos jo giminės kartos. Gindamas savo rankomis užaugintą derlių Nikas jau manėsi susidorojęs su banditais, bet vieną dieną iš sąskaitos dingsta visi gimtinėje uždirbti pinigai. Ieškodamas tiesos Nikas pakliūva į painų Ukrainos korumpuotų valdininkų, oligarchų ir nusikaltėlių žaidimą. Bet šie tėra figūros, kurias, naudodamasi jų godumu, stumdo didžiojo brolio ranka. Kremlius perka Ukrainos laisvę, šelpdamas jos prezidentą, ir taip neleidžia šaliai gręžtis į Vakarus. Tačiau gerai apskaičiuoti ėjimai susiduria su stichija – prabudusia ukrainiečių laisvės dvasia. Matydama, kad valdžia kėsinasi į jos laisvą valią, tauta buriasi į Maidaną. Prasideda dramatiškos paprastų žmonių ir treniruotų valdžios pakalikų kovos. Niko, kaip profesionalaus kario, patirtis būtų naudinga tautiečiams, bet jis dvejoja: ar ši kova tikrai jo?
Tai įtempto siužeto romanas, gyvai šaržuojantis posovietinį tebetirpstančios Rusijos imperijos veidą ir keliantis esminį laisvo žmogaus ir laisvos tautos klausimą.
2. Gina Viliūnė „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“
Tai aštuntoji Ginos Viliūnės knyga. Ir šeštas autorės istorinis romanas, kurio veiksmas vyksta Vilniuje.
Vaikystėje Adas svajojo, kad užaugęs mokysis Bolonijos universitete ir taps teisininku, bet likimas atvedė jį į Vilniaus budelio Ignaco namus. Prieš savo valią tapęs šio miestiečių prieštaringai vertinamo meistro mokiniu, Adas netrukus susiduria su savo pirmąja byla ir pirmąja meile. Batsiuvių cecho vyresniojo meistro Kleopo nužudymu kaltinama gražuolė tarnaitė Benigna – nekalta, tuo vaikinas tvirtai tiki ir negalėdamas užsimerkti prieš neteisybę nenuleidžia rankų. Jis turi pats išsiaiškinti, kas iš tiesų nudūrė klastūną batsiuvį, ir Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui pateikti neginčijamų įrodymų.
Skaitytojui prieš akis skleidžiasi sodri XVI a. Vilniaus panorama, sklidina istorinių detalių ir spalvingų miestiečių gyvenimo scenų, o miesto gatvėse ir užkaboriuose plėtojasi nuotykių pilna ir vis labiau įtempta detektyvinė istorija.
3. Vladislavas Sirokomlė „Nemunas nuo versmių iki žiočių“
V. Sirokomlė (tikrasis vardas ir pavardė – Liudvikas Vladislavas Kondratavičius, 1823–1862) – viena žymiausių figūrų XIX a. vidurio Rusijai priklausiusių buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių literatūriniame ir visuomeniniame gyvenime, jis dažnai apibūdinamas kaip „išdidus kaimo lyrikas“. V. Sirokomlė buvo poetas, taip pat veikė dramaturgijos, istorijos ir literatūros mokslo, publicistikos ir žurnalistikos srityse, vertė iš kitų kalbų.
Pirmą kartą Lietuvos kraštotyros ir kelionių įspūdžių knyga „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ išleista Vilniuje 1861 m. Pasak S. Žvirgždo, tai pirmoji knyga apie ilgiausią Lietuvos upę Nemuną, kurioje sugrįžtame į XIX a. vidurio Lietuvą. V. Sirokomlės kelionių aprašymai pažintinės vertės neprarado ir mūsų dienomis. Jo pateikti to meto papročiai, buitis, antropologinio pobūdžio stebėtojiškos charakteristikos, bandymas apibūdinti tautinius santykius ir lietuvių bei rusinų ribas, pasakojimai apie architektūros paminklus ir juose esančius meno kūrinius turėtų sudominti mūsų dienų kraštotyrininkus, kultūros istorikus ir kiekvieną besidomintį gimtojo krašto praeitimi.
4. Fredrik Backman „Mes prieš jus“
Miškų apsuptas Lokių miestas, Bjornstadas, tapęs namais nedidelei, sunkiai dirbti įpratusių žmonių bendruomenei, kuri nesitiki, kad gyvenimas turi būti paprastas ar teisingas. Tačiau miestelis visuomet didžiavosi savo ledo ritulio komanda. Tad jos išnykimo grėsmė vietiniams – smūgis žemiau juostos. Druska ant žaizdos tampa geriausių komandos žaidėjų persikėlimas į kaimyninio miesto Hedo ledo ritulio komandą. Tai vėl įvaro pleištą Lokių mieste: tarp bendraklasių, tarp kolegų, tarp draugų ir kaimynų. Atsiradęs gelbėtojas, perkantis Bjornstado fabriką ir parėmęs klubą, atgaivina viltį.
Komandą lipdant iš naujo teks priimti iššūkių: trenerę moterį ir už smurtą kalėjusį vartininką. Artėjant principinei kovai su varžovais iš Hedo, įtampa nesveikai auga, kol galų gale Bjornstadą supurto gaisras ir žūtis.
Naujame romane, kuris gali būti skaitomas ir kaip „Lokių miesto“ tęsinys, ir kaip atskira knyga, F. Backmanas kaip visuomet meistriškai narsto žmogiškųjų santykių subtilybes, išaukština tiek kasdienes, tiek ypatingas istorijas, ugdančias bet kokios bendruomenės dvasią.
5. Michail Litvak „Psichologinis aikido“
Michailas Litvakas – tarptautinio lygio psichologas, psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras, Rusijos gamtos mokslų akademijos narys korespondentas. 60 knygų apie praktinę ir populiariąją psichologiją autorius, parašęs daug mokslinių straipsnių, skirtų psichoterapijos ir komunikacijos psichologijos klausimams. „Psichologinis aikido“ – knyga, kuri apsaugos jus nuo psichologinės agresijos darbe, šeimoje ar kur kitur. Neskaitykite šios knygos, jei nesusiduriate su situacijomis, kai bendraudami jaučiate pyktį, apmaudą ar pasijaučiate bejėgis. Tai nėra knyga apie manipuliacijas, veikiau apie tai, kaip kovoti su manipuliatoriais ir kitais psichologiniais vampyrais.
6. Peter Wohlleben „Gamtos saitai“
Trečioji gamtininko Peterio Wohllebeno knyga „Gamtos saitai“ – apie tai, kaip Žemėje sąveikauja net pačios skirtingiausios gyvybės formos ir kaip visa tai, kas gyvuoja gamtoje, yra tarpusavyje susiję. Autorius dalijasi per ilgus metus sukauptais savo pastebėjimais, paremdamas juos naujausiais mokslo tyrimais.
Ar tikrai nukritęs lapas gali turėti įtakos Žemės sukimuisi, o spygliuočiai medžiai – sukelti lietų? Kokį poveikį vieni kitiems daro augalai ir gyvūnai? Kaip bendrauja skirtingos gyvybės rūšys? Kas gali nutikti, jei ši puikiai sustyguota sistema išsiderintų? Knyga padės pajusti pagarbą gyvajam pasauliui ir pažvelgti į jį nauju žvilgsniu.
7. Stephanie Lefranc, Vic Oh „Mėnulio moterys: savo prigimties link“
Ši knyga moko suprasti Mėnulio energiją, interpretuoti jo fazes, jausti jo kelionę per žvaigždynus, naudotis Mėnulio archetipais, iš naujo atrasti magiškus augalus ir suteikti rituališkumo savo gyvenimui. Mėnulis labai artimas moteriai. Jis, kaip ir moteris, turi ciklus, kurie yra reikšmingi ir veikia viską aplink. Autorė siūlo atkurti ryšį su Mėnulio ciklu ir gyventi natūraliau, kad vėl taptume tokios, kokios iš tikrųjų esame, atrasti ryšį su gamta ir savo vidine pirmykšte laukine moterimi.
8. Leila Slimani „Kitų šalis“
1944-aisiais elzasietė pamilsta marokietį, prancūzų dalinio karį, ir jaunoji pora išvyksta į Maroko naujakurių miestą Meknesą. Kol Aminas bando įdirbti akmeningą ir bevaisį žemės sklypą, prislėgta Matilda per dienų dienas su dviem vaikais tvarkosi atkampiame ūkyje. Jauną moterį trikdo vietinių nepasitikėjimas, ją kamuoja pinigų stygius ir blėstantis vyro dėmesys. Ar iš esmės svetimas pasaulis gali tapti savas? Ar atsipirks poros triūsas? Ar pavyks susvetimėjusiems žmonėms atgaivinti meilę?
Visi šio romano veikėjai gyvena „kitų šalyje“ – kolonistai ir vietiniai, kariai ir žemdirbiai. O ypač moterys, vyrų šalyje be paliovos ieškančios sau vietos. Talentingoji romanistė šioje margoje freskoje atkuria epochos įtampas su didžiule empatija, tiksliai ir subtiliai pasakodama veikėjų istorijas.
9. Claude Levi-Strauss „Visi mes kanibalai“
Klodas Levi-Strosas – prancūzų filosofas, antropologas ir etnologas, vienas iš struktūrinės antropologijos kūrėjų, laikomas vienu žymiausių XX amžiaus antrosios pusės prancūzų intelektualų. Savo darbuose jis tyrė pirmines visuomenes, jų mitologiją, folklorą, totemizmą, mąstymo struktūrą ir buitį.
Kaskart, remdamasis aktualijomis, Levi-Strosas paliečia svarbias šiandienos diskusijų temas. Kalbėdamas ar apie „kempinlige“ vadinamų epidemijų, ar apie kanibalizmo formas, ar apie rasistines prielaidas, susijusias su ritualinėmis praktikomis, etnologas kviečia suvokti regimus socialinius veiksnius: „kiekvienas vadina barbariškumu tai, kas jam yra neįprasta“. Kaip ir kiti Klodo Levi-Stroso darbai, ši knyga pažymi nenutrūkstamą ryšį tarp „mitinio ir mokslinio mąstymo“ – anaiptol pirmuoju neužgoždama antrojo.
10. Dorota Ponińska „Kelionės meilės link. Emilija“
Tai pasakojimas apie du skirtingus XIX ir XIII amžių pasaulius. Visų pirma, tai jausminga istorija apie Vilniaus vienuolyno auklėtinę, sukilimo dalyvio, patekusio į turkų nelaisvę, dukterį, jos lemtingą kelionę net iki Stambulo, tikintis išpirkti tėvą. Paslaptinguose Rytuose Emilija galiausiai sutinka didžiąją savo meilę. Vaizdžiai aprašomas Stambulo žavesys, net haremo kasdienybė. Čia jis vaizduojamas tarsi moterų rojus. Ypač įdomiai aprašytas mažai žinomas istorinis faktas – netoli Stambulo egzistavusi lenkų sukilėlių kolonistų gyvenvietė Adampolis, kurią įkūrė rašytojas ir visuomenės veikėjas Michalas Čaikovskis.
Romane įtikinamai persipina istorinės asmenybės su rašytojos sukurtais veikėjais. Čia net minimas Adomas Mickevičius. Paraleliai su pagrindiniu siužetu pasakojama ir tikra istorija apie garsų XIII a. persų poetą sufijų Rumi, sukūrusį mevlitų religinę atšaką, kur vietoj maldos atliekamas sūkurinis šokis sema veda link dvasinės ekstazės.
11. Robin Morgan-Bentley „Avarija“
Pradinukų mokytojas Benas Andersonas išgyvena tai, ką ir turėtų išgyventi bet kuris mirtiną avariją sukėlęs žmogus. Eilinės darbo dienos rytą greitkelyje jo vairuojamas automobilis partrenkia staiga iš šalikelės iššokusį vyrą. Ir per vieną trumpą akimirką Beno gyvenimas pasikeičia negrįžtamai.
Avarijoje nukentėjusio Adamo smegenys mirusios, gyvybę palaiko tik aparatai. Ligoninėje Benas susipažįsta su jo žmona Alisa ir septynmečiu sūneliu Maksu. Pamėgina su jais susidraugauti, kad, Adamui mirus, galėtų būti šalia ir juos palaikyti. Tik ar stengdamasis išpirkti savo kaltę Benas nežengs per toli?
Neramus pagrindinio veikėjo Beno balsas aštriai kertasi su šaltu, cinišku Alisos balsu. „Avarija“ apverčia įprastiems psichologiniams trileriams būdingą lyčių dinamiką, nagrinėja psichologinės vyrų sveikatos problemą ir bando parodyti, kaip vieno sukrečiančio nutikimo virpesiai gali jo aukas nusitempti į manijos ir saviapgaulės gelmes.
12. Meelis Friedenthal „Melancholija“
Romano veiksmas nukelia skaitytoją į XVII a. pabaigą. Intelektualas, Leideno universiteto absolventas Laurentijus Hilas gauna Švedijos valstybės stipendiją ir atvyksta tęsti mokslų Tartu universitete. Kartu su savimi jis vežasi papūgą Klodiją ir keistą ligą... Per pagrindinio kūrinio veikėjo monologus, pokalbius, sapnus ir vizijas atskleidžiama tuometinės Livonijos realybė: derliaus žlugimas, visuotinis badas, raganų procesai, prietarų galia, kasdienis smurtas, ligos, grobimai, mirtis. Šiame niūriame fone Tartu universitetas iškyla kaip intelektualių diskusijų, naujausių mokslo ir filosofijos teorijų židinys, kuriame Dekartas galynėjasi su Aristoteliu, o šventiniams pietums tiekiama žuvis. Skaitytojas turi progą susipažinti su humoralinės medicinos principais, Roberto Boilio dalelių, sielos nemirtingumo teorijomis, dalyvauti anatomijos praktikume ir padiskutuoti su garbingais profesoriais.
13. Gabrielė Germanavičiūtė „Dėmesinga tėvystė“
Daugelis iš mūsų – jau patyrę tėčiai ir mamos – žinome, kaip reikėtų auginti vaikus, bet... taip nepavyksta. Kiti nedrąsiai žengiame pirmuosius žingsnius ir braunamės pro įvairių patarimų miškus. Paslaptis ta, kad viskas, ko reikia mūsų vaikams, yra mumyse, tereikia nurimti ir leisti savo gerumui, kantrybei ir meilei atsiskleisti. Kaip tai padaryti, skaitykite šioje knygoje. Ne tik skaitykite, bet ir praktikuokite. Galit maloniai nustebti, naujai patyrę... raziną, savo kūną, buvimo čia ir dabar pojūtį, vaikus, sutuoktinį ir apskritai gyvenimą. Ramesnį, spalvingesnį, džiugesnį, prasmingesnį.
Knygos autorė, keturių vaikų mama, gydytoja psichiatrė, dėmesingo įsisąmoninimo tėvystėje mokytoja Gabrielė Germanavičienė itin profesionaliai, tačiau be galo nuoširdžiai, suprantamai ir gyvai dalijasi gausiomis, puikiai susistemintomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, neabejotinai padėsiančiomis tapti geresniais tėvais ir laimingesniais žmonėmis.
14. Natalija Krasnova „Buvusieji“
Tai knyga apie mane, tokią, kokia esu: trisdešimt aštuonerių metų moterį, išsiskyrusią dviejų vaikų mamą, televizijos ir radijo laidų vedėją, laidos „Stand up“ komikę, bendrojo lavinimo mokyklos mokytoją ir (mano didžiai gėdai) garsią humoristinio vaizdo tinklaraščio apie grožį tinklaraštininkę. Kiekvieno iš buvusiųjų pasirodymas mano tikrovėje buvo logiškas ir įvyko pačiu tinkamiausiu laiku, ir toks pat logiškas buvo jų dingimas. Vėliau įprastai aš liedavau ašaras, nes tai buvo „mano gyvenimo meilė“. Dar vėliau dariau išvadas. Paskui užmiršdavau, nes įsimylėdavau naują būsimą buvusįjį.
Aš ne psichologė ir ne gydytoja. Esu paprasta moteris, kuri savo gyvenime padarė daug smagių klaidų. Nė viena skaitytoja iš mano klaidų nepasimokys, tačiau jūs bent žinosite, kas jūsų laukia, jeigu netikėtai įsimylėsite ir imsite susitikinėti su vedusiuoju arba su alkoholiku, arba (visiškai liūdna) su – vedusiu alkoholiku.
15. Bjorn Berge „Dingusios šalys“
2020 m. „Metų verstinė knyga“ – humanitarinių knygų ilgajame sąraše.
Kitokia pasaulio istorija, kurią mums byloja iš žemėlapių ištrintų šalių pašto ženklai, liudininkų pasakojimai ir istorinės interpretacijos. Žinomo norvegų architekto ir tyrėjo Bjørno Bergės knyga pasakoja apie penkiasdešimt 1840–1970 metais egzistavusių valstybių. Bojaka, Ikikė, Korjentesas, Pietų Kasajus, Helgolandas, Triestas, Labuanas, Tanžeras... Kai kurių pavadinimai galbūt sužadins tam tikrų asociacijų, o kiti ką nors tesakys retam iš mūsų. Šios pražuvusios šalys gali papasakoti neįtikėtinų istorijų – ar tai būtų trumpaamžė Rytų Karelija, nugyvenusi vos keletą žiemos savaičių per 1922-ųjų karą, ar sunkiau palaužiama Oranžijos Laisvoji Respublika, būrų valdoma valstybė, XIX amžiaus pabaigoje atšventusi nepriklausomybės penkiasdešimtmetį.
16. Catherine McKenzie „Niekada nepasakysiu“
Kas nutiko Amandai Holms? Prieš dvidešimt metų ji buvo rasta valtyje Makalisterių šeimos stovykloje su gilia žaizda galvoje, tačiau už šį nusikaltimą niekas nebuvo nuteistas. Po tragiškos tėvų žūties Makalisterių vaikai sugrįžta į stovyklą išklausyti testamento ir nuspręsti, ką daryti su paveldėtu turtu. Rajanas nori žemę parduoti. Margo dar neapsisprendusi. Merė mano, kad viską reikėtų palikti kaip yra. Dvynių Keitės ir Lidės nuomonės išsiskiria. O Makalisterių šeimos globotinis ir stovyklos prižiūrėtojas Šonas tikisi neprarasti vienintelių namų. Vis dėlto paprasto balsavimo neužteks. Testamento sąlygose nurodyta, kad žemę jie galės pasidalyti tik išsiaiškinę, kas yra kraupios Amandai nutikusios nelaimės kaltininkas. Tai galėjo padaryti bet kuris iš paveldėtojų ir kiekvienas slepia ką nors svarbaus mįslei įminti.
17. Joey Graceffa „Edeno maištininkai“
The New York Times bestselerių trilogijos „Edenas“ trečioji dalis. Kitos trilogijos knygos – „Edeno vaikai“ ir „Edeno išrinktieji“.
Rovena neturėjo gimti – dirbtinio intelekto valdomame Edene griežtai laikomasi vieno vaiko politikos. Pabėgusi iš kalėjimu virtusio miesto, ji patenka į Harmoniją – bendruomenę, įsikūrusią laukinėje gamtoje, kuri, priešingai Edeno gyventojų įsitikinimui, vis dar egzistuoja. Tačiau ir šiame idiliškame pasaulyje galioja griežtos taisyklės, jų nepaisymas gresia skaudžiomis pasekmėmis. Apie Edeną draudžiama net mąstyti, tačiau Rovena turi į jį sugrįžti – čia pasilikusiems jos artimiesiems gresia mirtinas pavojus.
Padėtis Edene vis blogėja, kyla pilietinis karas. Drauge su maištininkais Rovena ir jos draugai stoja į kovą už savo gyvybę ir už žmonijos ateitį šioje pakrikusioje Žemėje.
18. Rūta Mataitytė „Pavogtas dienoraštis“
Kiek žmogui gali būti nepažįstamas kitas, visą laiką gyvenęs šalia? Kiek dukrai reikia žinoti apie mamos ir savo pačios likimą? Menininkė Gunda ir lietuvės bei dano šeimoje užaugusi Gerda, nusprendusi atvykti į Vilnių ieškoti savo šaknų. Du likimai, kurie dar stipriau tarpusavyje susipina, kai atsitiktinai dukra randa ir pradeda skaityti mamos dienoraštį.
19. Julia Shaw „Atminties iliuzijos“
Prisiminimai sudaro mūsų tapatybės pagrindą. Jie formuoja tai, ką manome patyrę, taip pat tai, ką manome gebėsiantys ateityje. Būtent todėl, suabejojus savo atmintimi, subraška ir mūsų tapatybės pagrindas. O suabejoti tikrai yra dėl ko...
Teismo psichologė ir atminties ekspertė dr. Julia Shaw panaudodama naujausius tyrimus atskleidžia neįtikėtinus būdus, kuriais mūsų smegenys gali būti klaidinamos. Ji parodo, kaip mes netinkamai pritaikome kitų žmonių prisiminimus, patikėdami, kad jie yra mūsų pačių. Taip pat atskleidžia, kaip policijos pareigūnai gali įkalinti nekaltą žmogų, kaip galima sąmoningai implantuoti suklastotus prisiminimus, kurie verčia žmones tikėti, kad jie žiauriai nužudė mylimąjį, arba buvo pagrobti.
Nenuostabu, kad dėl svarbaus praėjusio įvykio detalių dažnai imame nesutarti su draugais ir šeimos nariais. Net brangius savo vaikystės prisiminimus galime formuoti ir performuoti tarsi molio gabalėlį. Atminties klaidos yra ne tik pažeidžiamų žmonių, pavyzdžiui, sergančių Alzheimerio liga, patyrusių galvos smegenų traumą ar turinčių kitokį pastebimą sveikatos sutrikimą, problema. Priešingai, jas galima laikyti norma, o ne išimtimi.
N.191
Komentarai