Dalinamės gegužės mėnesį įgarsintų knygų sąrašu:
1. Karen White „Svajonių medis“
Karen Vait – JAV rašytoja, dvidešimt keturių bestselerių autorė. „Svajonių medis“ – nauja istorija apie tikrovę, norus ir pavojingą jų išsipildymą. Larkinė paliko savo gimtąjį miestą Pietų Karolinoje tvirtai žinodama, kad niekada negrįš atgal po to, ką jai teko išgyventi. Niujorke visi mano, kad ji našlaitė, ir tai jai visiškai tinka. Tačiau gavusi žinią, jog dingo jos mama Aivė, ji supranta, kad kitos išeities nėra. Ji privalo grįžti ten, iš kur išvažiavo prieš devynerius metus. Į vietą, kurios ilgisi, nepamiršta ir bijo labiau už viską, pas šeimą ir draugus, kurie niekuomet nesiliovė jos laukti.
2. Haruki Murakami „Komandoro nužudymas II“
Su žmona išsiskyręs tapytojas devynis mėnesius praleidžia nuošaliame namelyje ties kalnų perėja, vedančia į siaurą, ilgą slėnį. Tobulai rami vieta, žavinti permainingais kalnų orais ir atsiveriančiu slėnio vaizdu, netampa išsvajotu produktyvios vienatvės prieglobsčiu: netrukus vienišius menininkas atsiduria nepaaiškinamų, magiškų įvykių sūkuryje. Ką rezga paslaptingas baltaplaukis kaimynas ir dailininko namelyje vėl pasirodęs Komandoras? Kur dailininką perkels Beveidis Vyras ir kas glūdi požeminiame pasaulyje, į kurį veda mįslinga anga? O svarbiausia: kaip tapti ir puikiu menininku, ir kilniu žmogumi?
3. Kristina Sabaliauskaitė „Petro imperatorė II“
Rytas, pradedantis paskutines dvylika imperatorės agonijos valandų. Nenumaldomai artėjant mirties ir Dievo teismo akimirkai, senkantis šiame pasaulyje laikas Katerinos atmintyje rikiuoja prisiminimus, tampančius gyvenimo apyskaita. Valdovė, pasiekusi galios viršūnę, moteris, peržengusi brandos slenkstį, vis gimdanti ir gedinti motina, didaus žmogaus sutuoktinė. Dvi kelionės – į Vakarus ir į Rytus – ją privers susimąstyti, kokia yra jos vyro kuriama imperija ir kuo tapo ji pati. Stojiškai nuryjanti pažeminimus, slapta padedant Aleksandrui Menšikovui, balansuojanti tarp valdžios ir prarajos, graužiama kartėlio, maištaujanti. Likimas jai atseikėjo beveik visus vaidmenis, kuriuos gali turėti moteris. Tačiau paskutinėje kelionėje po nuosavos sielos užkaborius ji ieško atsakymų: ar galia išlaisvina, ar įkalina? Kurion pusėn nusvirs jai Paskutiniojo Teismo svarstyklės?
4. Jane Harper „Gamtos galia“
Penkios įmonės „BeiliTenants“ darbuotojos nenoriai užsikelia sunkias kuprines ir leidžiasi į išbandymo žygį Australijos Giralengo kalnagūbriu. Po trijų dienų vidurdienį jos turi pasiekti finišą kaip tvirta moterų, pasitikinčių viena kita, komanda. Tačiau atėjus metui į sutartą vietą grįžta tik keturios. Penktoji, Alisa Rasel, dingo. Vos išgirdęs apie nelaimę, į įvykio vietą atskuba Melburno federalinis agentas Aronas Falkas. Alisa Rasel – svarbi jo tiriamos bylos liudininkė. Ji žinojo daug paslapčių ne tik apie įmonę, bet ir apie žmones, su kuriais dirbo. Aroną ima kankinti bjauri nuojauta. Gamta negailestinga, – bet ar dingimas galėjo būti tik nelaimingas atsitikimas?
5. Philippa Perry „Knyga, kurią turėjo perskaityti jūsų tėvai“
Visi tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi. O kas, jei tai priklauso nuo auklėjimo? Ar įmanoma užauginti laimingą vaiką? Garsi britų psichoterapeutė Philippa Perry įsitikinusi: taip! Šioje smagioje, įtraukiančioje knygoje, iliustruodama pasakojimą gyvomis istorijomis ir pavyzdžiais, ji atskleidžia, kaip tai padaryti. Užuot dėliojus „tobulą“ planą Perry siūlo pasidomėti, kokios dalys sudaro gerus tėvų ir vaikų santykius, ir pažvelgti į viską iš perspektyvos.
6. Jacques Chessex „Tironas“
Žano Kalmė tėvas dvelkė fizine jėga ir gyvybe, visas kambarys atrodydavo aplink jį nugrimzdęs į tamsą. Žanas jį mylėjo ir kartu nekentė. O štai dabar Žanas, trisdešimt aštuonerių lotynų kalbos mokytojas, žvelgdamas į marmurinę urną su tėvo pelenais supranta – jam nė kiek nepalengvėjo. Išsilaisvinimo jausmas, kurį pajuto krematoriume, švystelėjo tik trumpam... Galvą jam prislegia geležinė gėdos karūna. Tėvas mirė, bet sūnui jis niekada nemirs. Tai nepamirštama vienos šeimos istorija. Visu psichologiniu aštrumu iškyla tėvo ir sūnaus, motinos ir vaikų santykiai. Kūrinys pribloškiančios meninės galios, atrodo, semiasi iš pačių mitologinių gelmių – lyg pėdsakus čia būtų palikę Kronas, Saturnas, Molochas, Minotauras... O Žano istorija primena Franzo Kafkos biografiją.
7. Ilja Ilf, Jevgenij Petrov „Aukso veršis“
Kieno jūs pusėje, ponai, – Ostapo Benderio ar apmulkintų jo aukų? Kokį dievišką talentą reikia turėti, kad užkietėjusį sukčių sugebėtum paversti ne tik šmaikščiu, bet ir simpatišku herojumi… Kad keltų juoką jo daromos skriaudos, o jo nesėkmės – liūdesį. Čia ir slypi neblunkantis „Aukso veršio“ paradokso žavesys – kai aukštyn kojom apversta vertybių skalė tikrąsias vertybes tik dar labiau išryškina. Sykiais tiesiog būtina pasidairyt po pasaulį ir iš tokios padėties – idant geriau pažintum, perprastum ir įsisąmonintum jo reliatyvumą. Šiuosyk ne fizinį, bet dvasinį.
8. Tara Swart „Ištakos“
Neuromokslininkė dr. Tara Swart yra įsitikinusi, kad visi galime gyventi taip, kaip trokštame. Geidžiamiausi pasaulyje dalykai – sveikata, laimė, gerovė ir meilė – nepriklauso nuo mistinių jėgų, bet tik nuo mūsų pačių gebėjimo mąstyti, jausti ir veikti. Kitaip tariant, nuo mūsų smegenų. Jūsų smegenis sudaro 86 mlrd. nervinių ląstelių, kurių kiekviena pasiruošusi atitinkamai reaguoti. Ar jūs esate susitelkę į giliausius savo troškimus ir vertybes, ar gyvenate autopiloto režimu? Knygoje „Ištakos“ remiamasi naujausiais neuromoksliniais tyrimais, kurie gali padėti atverti įstabiausias ir sudėtingiausias mūsų smegenų galias. Vizualizuodami savo ketinimus, suprasdami, kaip pritraukti tai, ko iš tiesų trokštame, ir kaip veikia neuroniniai mūsų smegenų kanalai, įgysite gebėjimą gyventi visavertiškai, drąsiai ir dėl nieko neapgailestaudami.
9. Jan Moran „Šokoladininkė“
1953-ieji, San Fransiskas. Selina dirba lankytojų pamėgtoje šokoladinėje, ir šis darbas – vienintelis jos atokvėpis nuo skaudžių minčių. Čia dirbdama ji sutiko savo vyrą, emigrantą iš Italijos Tonį Savoją – jį tiesiog pakerėjo šokoladininkės saldumynų skonis. Tačiau vieną vakarą Tonis, sulaukęs paslaptingo skambučio, išėjo ir nebegrįžo. Sielvartaudama dėl vyro mirties, Selina pasiryžta susisiekti su Italijoje gyvenančia jo šeima, nors jis ir sakėsi nutraukęs visus saitus su artimaisiais. Noras leisti sūneliui Markui pamatyti senelius paskatina moterį nuvykti į patį Amalfį. Juos pasitinka malonūs Tonio tėvai ir atšiaurus brolis Lauras, kurio nemalonus elgesys privers Seliną suabejoti sprendimu leistis į kitą pasaulio kraštą.
10. Lina Vėželienė „Žuvis medyje. Psichologo atsakymai į gyvenimo klausimus“
Lina Vėželienė – psichologė-psichoterapeutė, pedagogė, knygos „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“, tinklaraščio „Gyvoji psichologija“ ir daugybės psichologinių straipsnių autorė. „Kaip žuvis vandenyje“ – įprasta sakyti apie žmogų, kuris yra savo vietoje ir puikiai jaučiasi. O kas, jei žmogui negera, jei jis jaučiasi lyg ne savo vietoje? Kas, jei jis jaučiasi lyg žuvis... medyje? Žmonės dažnai atsiduria situacijose, kurios kelia stresą, didina nerimo lygį, provokuoja vidinius konfliktus tarp proto ir jausmų, tarp „reikia“ ir „noriu“. Mes kaip ta žuvis nuolatos verčiame lipti save į medį ir stebimės, kodėl vis daugėja problemų, kodėl nepavyksta suvaldyti emocijų, kodėl šlyja santykiai su artimaisiais, kodėl sutinkame vis „ne tuos“, dirbame „ne ten“; kodėl gyvenime trūksta džiaugsmo, meilės, ramybės ir netgi noro ką nors keisti... Jums pažįstama ši būsena? Tuomet sveiki įlipę į medį! O dabar metas iš jo ropštis ir grįžti į psichologinės gerovės vandenis.
11. Oskaras Milašius „Laiškai“
Pirmą kartą lietuvių kalba skelbiami Oskaro Milašiaus (Oscar Milosz, 1877-1939) laiškai artimiems draugams ir bičiuliams. Šie nepaprastai įdomūs ir daugeliu atžvilgių vertingi dokumentai atskleidžia poeto asmeninio gyvenimo detales, dvasines patirtis, tapatybės paieškas, kūrybos raidą. Laiškų autorius atidžiai žvelgia į Lietuvos nepriklausomybės pradžios įvykius, lietuvių santykius su kaimynais, į savo atstovaujamos šalies diplomatijos sėkmes ir nesėkmes.
12. Barack Obama „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija“
Šiuose įtraukiančiuose atsiminimuose juodaodžio afrikiečio ir baltosios amerikietės sūnus ieško gyvenimo prasmės. Dvidešimt vienų metų Barackas, studijuodamas Niujorke, netikėtai sužino, kad autoavarijoje žuvo tėvas, jam vis dar mitinė asmenybė. Ši mirtis jį pastūmėja leistis į jausmingus ir kartu intelektualius prisiminimus: iš pradžių mamos šeimos klajonių po Kanzaso miestelius pėdsakais, kurie atveda į Havajus; tada pažintis su Indonezija jo, dar vaiko, akimis. Jau suaugęs Barackas keliauja į Keniją ir susitinka su afrikietiškąja tėvo šeima, čia perpranta karčią tėvo gyvenimo tiesą ir pagaliau pajunta pusiausvyrą suderinęs tokį skirtingą dviejų rasių paveldą.
13. Erica James „Papasakok tai dangui“
Spalvingoji Venecija prieš daugelį metų tapo Lidijos namais – prieglobsčiu, teikiančiu nusiraminimą ir gyvenimo džiaugsmą. Tačiau mieste pasirodęs jaunuolis sudrumsčia ramybę. Jis sužadina moters prisiminimus apie seniai pamirštą siaubingą įvykį, kurį išaiškinus viskas gali apvirsti aukštyn kojomis. Vaikystėje Lidija su seserimi buvo išsiųstos gyventi pas senelius, kurių iki tol visai nepažinojo. Mergaitėms teko priešiškas ir žiaurus likimas, privertęs greičiau subręsti. Lidija užaugo užsisklendusi – išmoko saugoti paslaptis ir niekuo nepasitikėti, gyventi su sielvarto ir kaltės šešėliais. Dabar, praėjus 28-eriems metams, moteris pasiryžta palikti saugią užuovėją ir naujai susikurtą gyvenimą. Ji sugrįžta į Angliją tam, kad vėl susidurtų su praeitimi, o galbūt ir ateitimi...
14. Viktorija Daujotytė „Kalbėjimo(si) erčios“
Teksteliai, fragmentai, mažosios esė persmelkia mane – iš pradžių kaip gyvenimas sau, o paskui ir kaip noras pasidalinti su kitais. Juk jei kalbu, tai ir kalbuosi. Jei ir vos girdimai. Vis sukasi mintyse toks kasdienis sakinukas: „Ką tu sau galvoji.“ Ne klausimas. Ne visai ir priekaištas. Kas tas sau? Įvardis, ne įvardis, dalelytė, ne dalelytė? Tai ir tai. Bet ir dar kažkas. Redaktoriai taiso mano galvoti, geriau – manyti. Sutinku. Bet juk ir toliau galvosiu, galvosiu, kad toje frazėje, jei tik ir kaip liekana, kaip nuojauta glūdi galvojimas sau, savyje – lyg koks nuolatinis, nepertraukiamas minties darbas. Prie susikaupusių užrašų, įrašų grįžau 2020 metų spalį – gilėjantis ruduo, intensyvėjanti pandemija, karantinas – gal ir ilgam. Lyg leidausi gilyn – ir į ankstesnius mąstymus. Dirbk ir būsi saugesnė. Dirbk, ką gali, pajėgi.
15. Janet Skeslien Charles „Biblioteka Paryžiuje“
Ši knyga paremta tikra Antrojo pasaulinio karo istorija apie narsius Paryžiaus amerikiečių bibliotekos darbuotojus. Ji pasakoja apie meilę, draugystę, šeimą ir ypatingą literatūros galią supažindinti artimas sielas ir padėti sunkiausiu metu. 1939 m. Paryžius. Dvidešimtmetė Odilė dievina knygas, nes tik jomis gali besąlygiškai pasikliauti. Nors gyvena su šeima viskuo aprūpintuose namuose, ji anksti supranta, kad turi išmokti būti nepriklausoma. Mergina įsidarbina Paryžiaus amerikiečių bibliotekoje, kurią pamilo dar vaikystėje. Deja, ši naujo gyvenimo užuomazga vyksta prasidedant vienai baisiausių visų laikų tragedijų...
N.189
Komentarai