Dalinamės gruodžio mėnesį įgarsintų knygų sąrašu:
1. Daina Opolskaitė. Eksperimentas gyventi
Leidyklos „Alma littera“ 2014 m. skelbto pirmojo Lietuvoje paauglių ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoja. Bevardė knygos pasakotoja auga vaikų globos namuose kartu su skaudų likimą patyrusiais Konstantu ir Beata, gražesniu gyvenimu atkakliai tikinčia Dominyka, neprognozuojamu Geniumi. Jų pasaulis – tai džiunglės su savais įstatymais, kurių nevalia pažeisti, ir jie laukia tik vieno – kada galės išeiti į pasaulį. Ir štai penkiolikmetė knygos pasakotoja pirmą kartą atsiduria už globos namų durų. Netikėtai užgriuvusi laisvė, pirmoji meilė, nauji draugai. Ir nauji išbandymai suaugusiųjų pasaulyje, kuriame gyventi niekas neišmokė...
2. Jose Saramago. Pasaka apie neatrastą salą
Poetiškas, filosofinių įžvalgų, ironijos ir žaismingos erotikos kupinas pasakojimas primena mums svajonės grožį ir galią. Neatrasta sala esame mes patys, ir patys esame šios salos ieškantis laivas, sako Saramago.
3. Valdas Papievis. Ėko
Romanas nustebins šiandieninės realybės atspindžiais bei gana smagiais netikėtumais. Tai egzistencinė knyga apie griūvantį miestą – mūsų jau seniai prasidėjusio vidinio griuvimo metaforą. Paryžius ištuštėjęs. Gatvėse vos vienas kitas praeivis. Neprižiūrimos vejos, nevalomi fontanai… Atrodo, kad per trumpą laiką gamta sugebėjo atkovoti savo pozicijas. Pagrindinis knygos veikėjas bando suprasti, kur šiame apokaliptiniame pasaulyje yra jo vieta. Vienišo klajūno kelias susiduria su Ėko – tokiu pat vienišu šunimi – praeities gyvenimo atgarsiu. Kartu šie herojai leidžiasi į nuotykius ištuštėjusiame pasaulio didmiestyje.
4. Claire Keegan. Tokie smulkūs dalykai
1985-ieji, mažas Airijos miestukas. Artėjant Kalėdoms, penkių dukterų tėvas Bilas Ferlongas, anglių ir malkų pirklys, užsiėmęs kaip niekad. Vieną ankstų rytą, nuvežęs užsakymą į vietinį vienuolyną, anglių sandėlyje aptinka užrakintą basą, vienmarškinę merginą – ji prisipažįsta vienuolyne auginanti keturiolikos savaičių kūdikį. Šis atradimas sugrąžina Bilą į praeitį, nes ir pats augo nežinodamas, kas jo tėvas. Ir priverčia stoti akistaton su tyla, griežtos bažnyčios valdomame miestelyje gaubiančia tai, kas vienuolyne nutinka jaunoms „puolusioms“ mergaitėms.
5. Ani Katz. Geras žmogus
Psichologinis trileris panardina į toksiškus santykius, tamsiąsias žmogaus sąmonės gelmes ir įspėja, kad kiekvienas geras žmogus gali tapti pabaisa. Tomas Martinas buvo atsidavęs šeimos vyras, turėjęs visus pavydėtino gyvenimo atributus: gražią žmoną ir dukrą, gerai įrengtus namus bei solidų darbą. Tai toks žmogus, kuris save laiko labai darbščiu, padoriu ir visapusiškai patikimu. Bet kas nutinka, kai sujudinamas trapus Tomo ego? Po siaubingo poelgio vyras grumiasi su savimi. Viskas, ką jis darė, tebuvo bandymas tapti geru vyru, bet galbūt, jei Tomas papasakos savo istorijos versiją, ji padės suprasti, kaip ir kodėl viskas taip siaubingai klostėsi.
6. Mario Escobar. Aušvico lopšinė
Knyga pasakoja apie romų tautybės žmonių likimus Antrojo pasaulinio karo metu. Tai atkaklumo, vilties, motiniškos meilės ir stiprybės istorija, išgyventa vienu baisiausių praeito amžiaus laikotarpių. Helena, jos romų tautybės vyras ir penki vaikai išsiunčiami į Aušvico koncentracijos stovyklą. Helena paskiriama vadovauti stovyklos darželiui. Šešiolika mėnesių moteris gyvena iškreiptoje tikrovėje, desperatiškai bandydama rasti būdą išgelbėti savo vaikus.
7. Dejan Atanacković. Luzitanija
„Luzitanija“ – utopinis romanas, paremtas tikra istorija apie Belgrado psichiatrijos ligoninę per Pirmąjį pasaulinį karą. Okupantų valdžios išvengusi miniatiūrinė teritorija knygoje virsta parlamentine respublika, atskirta bendruomene, kur gydytojai ir ligoniai yra lygiateisiai. Beprotnamio įvaizdis pasitelkiamas kaip alegorija, kuria atskleidžiama pagrindinė romano idėja: protas ir beprotybė nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, nes jie abu priešpriešinami žmogiškajai kvailybei. O ši neretai aukštinama ir šlovinama, jai suteikiama valdžia. Pasitelkdamas istorinius faktus ir lakią vaizduotę, autorius vedžioja mus Vakarų fronto apkasais ir požeminiais tuneliais, psichiatrijos ligoninės koridoriais, Belgrado, Vienos ir Niujorko gatvėmis, paslapčių kupinomis Gamtos muziejaus arterijomis. Romanas „Luzitanija“ įspėja dėl žmogaus siekio viskam viešpatauti, karo beprasmybės, nacionalizmo pavojų. Gausybė spalvingų personažų, fantasmagoriškų įvykių ir istorijų, vietos ir laiko neapibrėžtumas priartina romaną prie magiškojo realizmo.
8. Ocean Vuong. Žemėje žavūs mes tik akimirką
Tai autobiografinis, širdį veriantis kūrinys apie santykius, kasdienybę, praeitį, skausmą, netektis ir karo paliktus randus. Pagrindinis veikėjas – vietnamietis, dar vaikystėje su mama ir senele atvykęs į JAV. Romanas – jo laiškas mamai, kuri nemoka skaityti. Nors didžiąją gyvenimo dalį pasakotojas augo Konektikuto valstijoje, tačiau jo mama vis dar neša Vietnamo karo naštą. Taip pat ir jo močiutė. O jaunas vyras kovoja savo kovą – įsilieti į svetimą ir nepažįstamą pasaulį. Galų gale jis randa šiek tiek paguodos santykiuose su mylimuoju, tačiau net ir tai yra laikina. Rašytojas laužo nusistovėjusias pasakojimo formas ir asmeninių apmąstymų, istorinių prisiminimų ir seksualinių tyrinėjimų deriniu kuria literatūrinį šedevrą.
9. Santa Montefiore. Čia ir dabar
Marigoldė ir Denis – laiminga pagyvenusių sutuoktinių pora, įkopusi į septintąją dešimtį ir užauginusi dvi dukteris. Jiedu galėtų maloniai leisti gyvenimo rudenį savo jaukiame Anglijos kaime. Bet staiga abi jų dukterys, Deizė ir Siuzė, nusprendžia grįžti po tėvų stogu, ir tėvui su motina tenka kažkaip tvarkytis. Tiesa, netrukus dukterys pastebi, kad jaukiuose šeimos namuose ne viskas yra taip, kaip anksčiau: mama per keletą metų smarkiai pasikeitė.
10. Jonas Ohman. Donbaso džiazas
„Šis Jono Öhmano „džiazas“ – ir apie Ukrainą, ir apie Lietuvą. Apie valstybingumą, pralaimintį prieš feodalinę korupciją, biurokratiją ir tingumą. Knyga autentiška, atvira ir nuoširdi, provokuojanti klausimus, kamuojančius ir patį autorių – gryną švedą, patyrusį su Lietuva audringą laisvės romaną, todėl taip tiksliai užčiuopiantį istorines paraleles. Žingsnis po žingsnio virtusį tikru šiuolaikiniu partizanu, „išdurnėjusiu litovcu“, „šalena panda“, „volontioru“, džiazuojančiu visais įmanomais ir neįmanomais būdais, kad padėtų ir gelbėtų. O su šia knyga – kad primintų, kas mums yra Ukraina, skatintų palaikyti ir suprasti kovotojus, kurie Rytų Ukrainoje gina savo ir mūsų laisvę.“ (Prezidentė Dalia Grybauskaitė)
11. Undinė Radzevičiūtė. Žuvys ir drakonai
Kiniško stiliaus daiktą ar interjerą Europoje rasti nesunku, taip pat nesunku rasti knygų apie Kiniją, o tikras literatūrinis chinoiserie pasitaiko labai retai. Šis romanas – apie daugelį dalykų. Apie XVIII amžiaus europiečio svajonę pakeisti „tvarką“ visame pasaulyje, net ir Kinijoje. Apie XVIII amžiaus prancūzų meilę kiniškiems dalykams ir viso „Senojo Pasaulio“ neapykantą prancūzams. Apie didėjančią Rytų ir Vakarų „difuziją“. Apie šiuolaikinį žmogų, norintį pabėgti į nebeegzistuojančią Kiniją. Ir apie Rytus, kurie visada su mumis, nesvarbu, į kurią pusę žiūrėtume.
12. Charlotte Betts. Pilis prie ežero
1792 metai. Tėvams priklausančios Jaunų panelių akademijos mokytoja Madlena Moro gyveno atsiribojusi nuo pasaulio. Tačiau vieną naktį ištinka tragedija ir mergina lieka vienui viena. Impulso pagauta, beviltiškai trokšdama susirasti nė karto nematytus gimines, ji iškeliauja į Prancūziją. Paslaptingasis grafas Etjenas d’Obri, nujausdamas, kad tuoj prasidės karas, ir baimindamasis dėl Madlenos saugumo, pasiūlo jai prieglobstį savoje Mirabelės pilyje. Graži pilis užburia Madleną, tačiau joje yra ir tamsių paslapčių.
13. A. H. Tammsaare. Tiesa ir teisingumas. 5 dalis
Ši knyga yra paskutinioji, penktoji epinio romano dalis. Epas piešia XIX ir XX amžių sandūros Estijos panoramą, jis vertinamas kaip gili užpraėjusio amžiaus gyvenimo įžvalga. Pirmojoje dalyje pavaizduotos viensėdininko Andreso atkaklios grumtynės su gamta ir kova už savąją tiesos ir teisingumo nuostatą. Kitų dalių pagrindinis veikėjas – Andreso sūnus Indrekas, kuris, atvykęs į miestą mokytis, mėgina, kaip ir tėvas, kovoti už tiesą ir teisingumą. Epopėjos antroje, trečioje ir ketvirtoje dalyse vaizduojamas Indreko Paso asmenybės formavimasis audringų įvykių sūkuryje, jo santuokos su Karina drama ir sunki dvasinė krizė.
Čia pateikiamoje paskutiniojoje romano dalyje tarsi vyksta dialogas su pirmąja: veiksmas vėl perkeliamas į Vargameję, kuri vaizduojama iš miesto pargrįžusio Indreko akimis. Jis nostalgiškai lygina senąją ir naująją Vargameję, įsitikindamas, kad tikrosios didingos jo vaikystės gimtinės nebeliko.
14. Kai-Fu Lee. Dirbtinio intelekto supervalstybės: Kinija, Silicio slėnis ir naujoji pasaulio tvarka
Jeigu viską atliks robotai, ką darysime mes? Kaip dirbtinis intelektas (DI) paveiks mūsų kasdienybę, užimtumą ir gyvenimo tikslus? Dirbtinis intelektas viso pasaulio ekonomikas sukrės greičiau, nei daugelis mano. Kuo užsiimsime, kai nebeliks milijonų darbo vietų? Kinija technologijų srityje sparčiai vejasi JAV ir tampa vienintele jų konkurente. Nuo to, kaip šios šalys bendradarbiaus vystydamos DI, priklausys pasaulio ekonomika ir politika. Iš Taivano kilęs ir JAV išsilavinimą įgijęs dr. Kai-Fu Lee, puikiai išmanydamas ir Kinijos, ir JAV rinkas, analizuoja, kokie galimi artėjančių milžiniškų permainų žmonijos istorijoje scenarijai.
15. Rasa Bačiulienė. Vilko ašara
Knygą sudaro lietuvių patarlės, priežodžiai, palyginimai ir posakiai, kurių pagrindinis veikėjas yra vilkas. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais, pateikti tiesioginiai ir netiesioginiai atitikmenys anglų kalba. Žodynas puikiai tinka ne tik mokantis gražiai kalbėti lietuvių kalba, bet ir geidaujantiems turtinti anglų kalbos žinias, taip pat mokytojams, ieškantiems papildomų ugdymo priemonių ar vertėjams, ieškantiems šmaikštaus, taiklaus ar sąmojingo posakio ir atitikmens.
Vaikams
16. Stanisław Lem. Robotų pasakos
Humoristinių pasakų serija pirmą kartą pasirodė 1964-ais metais. Pagrindiniai visų istorijų veikėjai – robotai: robotai karaliai, robotai valstiečiai, robotai drakonai, robotai riteriai ir net robotės blusos, gyvenančios robotų šunų „kailyje“. Burtininkų ir fėjų rolę čia perėmė mokslininkai, o siužetas vystomas beribiame kosmose bei tolimose planetose. Stanisław Lem knyga „Robotų pasakos“ visų pirma yra skirta vaikams. Gimtojoje Lenkijoje šis kūrinys yra įtrauktas į mokyklinę programą. Tačiau smagus ir daugiasluoksnis istorijų rinkinys žavi ir suaugusius fantastikos gerbėjus, o nepaprastai juokingos pasakos nepraranda aktualumo net ir po šešių dešimtmečių.
17. Dainius Gintalas Ajerų kisielius, arba varnos, varvekliai, varanai ir varlės
Ši knyga – tai intriguojanti staigmena poezijos gerbėjams! Joje nerasite tradicinių rimuotų ketureilių, kurie paprastai rašomi vaikams. Čia žodžiai žaismingai liejasi tai džiazo, tai repo ritmu. Poeto sukurtame pasaulyje gyvena keisti personažai: išmintingos stebėtojos varnos, tylieji kompozitoriai varvekliai, požeminių diskotekų mėgėjai varanai ir varlės – šokinėjimo į aukštį, į tolį ir į balą čempionės. Juos visus vienija ne tik pirmasis skiemuo var, bet ir siekis suprasti vieniems kitus, susikalbėti ir susidraugauti.
18. Andreas Tjernshaugen. Mėlynasis banginis: neįtikėtina didžiausio visų laikų gyvūno istorija
Ar žinai, kad mėlynasis banginis yra didžiausias kada nors egzistavęs gyvūnas? Kad jis didesnis net už didžiausius dinozaurus? O kad senovėje banginiai turėjo keturias kojas ir gyveno sausumoje? Galėsi paskaityti apie mėlynųjų banginių gyvenimą: kuo jie minta, kur plaukioja, kaip kvėpuoja pro nosį, esančią pačiame viršugalvyje. Taip pat sužinosi, kaip banginiai užaugo tokie dideli ir kaip mes, žmonės, vos (laimė, tik vos) neišnaikinome visų pasaulio banginių.
19. Selemonas Paltanavičius. Jei sliekas būtų paukštis
Vienas labai smalsus sliekas kartą stebėdamas paukščius susimąstė: „O kas būtų, jei sliekai skraidytų?“ Juk ir jis, visai kaip paukščiukas, išsirito iš kiaušinėlio... Smagi istorija apie skraidyti ir čiulbėti panorusį slieką atskleidžia, kad paukščiu būti nelengva.
20. Leib Kvitko. Katytė
Namuose gyvena išdykėlė katytė. Švelni, juoda it smala, ji murkia, laksto po namus ir krečia eibes. Geriausias juodakailės draugas – berniukas, dėl kurio katytė padarytų viską. Jei tik pameta iš akių, vikruolė savo draugo ieško krosny, puode, ąsotėly, o kai randa, linksmybės tęsiasi. Kai katytė vieną dieną prapuola, namus užklumpa liūdesys: berniukas nenurims, kol neras savo mieliausios draugės.
21. Mani Leib. Liežuviukas Šaunuoliukas
Ar gali būti kas blogiau už žiemą be snaigių ir speigų? Kaip tik tokia nyki žiema ištinka pasaulį. Žmonės skęsta purve, tamsoje, žemė pažliugusi, vietoj sniego – tik pilkas lietus. Kodėl taip nutiko ir ką daryti? Ar yra žmogus, kuris visus išgelbėtų? Yra! Tai – berniukas Liežuviukas, Liežuviukas Šaunuoliukas, tikras drąsuolis. Ši eiliuota pasaka – apie berniuką, kuris, įveikęs išbandymus, nepabūgęs išsitepti purve, gauna stebuklingą dovaną.
22. Perec Markiš. Gaidys Raudonskiauterys
Kartą gyveno išdidi bei pasipūtusi povelė ir ne mažiau išdidus gaidys raudonskiauterys. Povelė puošėsi karoliais ir svajojo ištekėti už karaliaus, o gaidys kedeno savo dailią skiauterę ir troško vesti povelę bei karaliauti pasaulyje. Bet pasaka nebūtų tokia įdomi, jei svajonių nesujauktų ragana – vienaakė senė raupsuotu veidu. Giliai įkvėpk ir nerk į šiurpią pasaką!
23. Rasa Joni. Nematomi praradimai
Kaip gerai būtų turėti stebuklingus akinius, pro kuriuos galėtume pažvelgti j kito žmogaus vidų – pamatyti, ką jis galvoja, kaip jaučiasi, apie ką svajoja! Trumpi pasakojimai apie skaudžius vaikų išgyvenimus padės geriau suprasti kitą – kitokį, keistą, neįprastą, nesuprastą, atstumtą. Atvers slaptus nematomus praradimus.
24. Jasminka Petrović. Viskas bus gerai
Novelių romanas – tai tarpusavyje susiję paauglių ir suaugusiųjų monologai, pasakojimai apie savo gyvenimą, sielos skaudulius, baimes, asmenines dramas ir optimistiškus lūkesčius, šviesos, laisvės ir meilės siekimą. Gaivališka, autentiška, pulsuojanti, nepaprastai emocinga kalba puikiai atskleidžia dramatišką veikėjų prigimtį.
25. Violeta Palčinskaitė. Trolis Molis ir Čiurlionis
Ar trolis Molis liko toks pat įžūlus pagyrūnas? Ir kodėl jam parūpo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis? Autorė sako: „...pasiilgau to nepiktybiško melagio, to nenumaldomo padaužos, ir nutariau Molį šį kartą atsigabenti į savo namus. Štai taip atsirado antroji knygelė apie trolį. Trolį, ieškantį Čiurlionio. Kodėl? Ogi todėl, kad trolis Molis visur prisistato kaip didis muzikos mylėtojas... O jeigu mano jaunasis skaitytojas, perskaitęs apie trolio nuotykius, irgi ims ieškoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos, ir ne tik muzikos, kūrinių, jausiu, kad knygą parašiau ne veltui.“
26. Tomas Dirgėla. Domas ir Tomas. Dingusios mergaitės byla. 7 knyga
Kai mokyklos direktorius Liudas Mėmė sumaišęs dienas sumano papokštauti balandžio 1-osios proga, Miestamiesčio mokykloje belieka laukti dar vienos smagių nesusipratimų virtinės! Tačiau kai pamokos metu dingsta mergaitė, darosi jau visai nebejuokinga...
27. Lucinda Riley, Harry Whittaker. Greisė ir Kalėdų angelas
Kūčios. Greisė kartu su broliuku Nikolu ruošiasi vaidinti mokyklos kalėdiniame spektaklyje. Mergaitė labiau už viską trokšta, kad jį pamatytų ir tėtis. Jis – žvejų laivo kapitonas ir vis dar jūroje... Tėtis pažadėjo Greisei grįžti. Juk ryt Kalėdos! Tačiau netikėtai kyla audra ir tėčio vieta salėje tuščia. Mergaitė labai nuliūsta. Vakare atsigulusi į lovelę ji glaudžia prie savęs mažą angeliuką ir prašo audros nurimti. Tylutėlį Greisės balsą išgirsta Kalėdų angelas Viltis...
28. Antonas Čechovas. Kaštonė
Visame pasaulyje žinomas rusų rašytojas ir dramaturgas, galima sakyti, nerašė vaikams, tačiau 1892 metais išleistą „Kaštonę“ pats rekomendavo skaityti vaikams. Paprasta, tačiau talentingai papasakota rusvakailės kalaitės istorija, jos akimis matomas pasaulis, saviti apibendrinimai kelia tai šypseną, tai graudulį. O netikėta Kaštonės nuotykio baigtis verčia susimąstyti ne tik vaikus, bet ir suaugusius.
29. Vainius Bakas. Ką manė kamanė
Smagu, kai eilėraščiai vaikams prasmingumu ir kalbos grožiu nė kiek nenusileidžia suaugusiųjų poezijai. Ši knyga – švelniai besiliečianti prie mus supančio pasaulio, jaudinanti subtiliu gamtos pajautimu, nuspalvinta žaismingais nutikimais, juokingomis detalėmis, kupina lengvai suprantamų vaizdinių. Kiekvienas poeto eilėraštis – lyg trumpa, jauki ir jautri vaikystės pasaka, kurioje norisi bent mirksnį pagyventi.
30. Giedrė Kazlauskaitė, Dovilė Bagdonaitė. Pelė pianine
Pasaulis aplink mus ne visada būna jaukus ir suprantamas. Kartais, ypač naktį, jis kupinas keistų, bauginančių garsų. Uždaras kambarys mūsų vaizduotėje virsta spąstais. Lauke taip pat knibždėte knibžda visokiausių pavojų. Šioje knygelėje rasite tris trumpas siaubo istorijas apie mūsų baimes ir fantazijas. Kartais baugi nakties tamsa, skleidžianti šiurpius garsus, tėra maža pelytė, lakstanti pianino viduje.
31. Vytautas V. Landsbergis Pūkis ir Pūkutis. Pūkio pasakos
Autorius istorijose apie lapiuką Pūkį moko mažuosius skaitytojus pažinti gyvenimą, supažindina vaikus su aplinka bei kylančiomis problemomis. Šioje dalyje kalbama apie metų laikų kaitą. Pūkis – lapiukas, kuriam tėvai davė tokį vardą, nes gimęs jis priminė minkštą kamuoliuką. Mažylis labai smalsus, nuolat leidžiasi į nuotykius. Skirta 2–7 metų vaikams.
32. Vytautas V. Landsbergis Kieno liežuvis ilgesnis? Pūkio pasakos
Antroji knygelė apie mielą lapiuką Pūkį, kurioje jis išmoksta, jog negražu rodyti liežuvį. Skirta 2–7 metų vaikams.
33. Vytautas V. Landsbergis Iš kur atsirado pūkis? Pūkio pasakos
Lapiuko Pūkio atsiradimo istorija patiems mažiausiems knygų mylėtojams. „Vieną dieną miške gimė penki lapiukai. Keturi lapiukai buvo rudi smailianosiai išdykėliai. O penktasis – pūkuotas tarsi kamuoliukas. Tėveliai jį pavadino Pūkiu.“ Skirta 2–7 metų vaikams.
34. Vytautas V. Landsbergis Pūkis ir baidyklė. Pūkio pasakos
Ketvirtoji linksmojo lapiuko Pūkio knygelė, kurioje pasakojama Pūkio tinginystės istorija – kaip ir kodėl netvarkingas lapiukas panorėjo draugauti su baidykle ir kuo ta draugystė baigėsi. Pūkis nusprendė, kad būti savimi – linksmu, švariu lapiuku – yra geriausia. Skirta 2–7 metų vaikams.
35. Vakaro pasakos iš viso pasaulio
„Seniai, labai seniai...“ Šie žodžiai žada, kad vakare jaukiai įsitaisę savo šiltuose pataluose netrukus išgirsime užburiančią pasakišką istoriją. Jie turi stebuklingų galių nukelti į nepažintus pasaulius, kuriuose įmanoma išvirti sriubą iš akmens, sužinoti, kaip gudrumu slibiną nukauti, kodėl meška liko be uodegos, o zebrai dryžuoti. Skaitydami šią knygą jaunieji skaitytojai bei jų tėveliai sužinos, kokios pasakos sekamos ne tik Ispanijoje ar Vengrijoje, bet ir tokiose tolimose šalyse kaip Argentina, Bolivija ar Japonija. Nors visos jos unikalios ir labai savitos, vis dėlto jas sieja tai, kas svarbu visiems pasaulio gyventojams. Skirta 5–8 m. vaikams.
36. Vytautė Žilinskaitė. Žiogas stiklinėje
Tai literatūra, kuri kilsteli vaiką: skatina mąstyti, spręsti didelius klausimus ir pažinti literatūros daugiaprasmiškumą. Kartais tenka išmokti priimti savo prigimtinius apribojimus, sunkius išbandymus, gyvenimiškas pamokas. Žilinskaitės pasakos, viena vertus, skaidrios ir lengvos, tačiau kartu ir filosofiškos. Jos kalba ne tik apie universalias vertybes, visiems pažįstamus jausmus, bet ir kasdienybės stebuklus, gamtos ir žmogaus sukurto pasaulio sankirtas. Knygoje surinktos geriausios autorės pasakos vaikams (ir suaugusiems!) užduoda daug svarbių klausimų ir kviečia pagalvoti, ieškoti savų atsakymų. Žilinskaitės pasakoms, kaip ir tam berniuko susapnuotam kaktusui, būdinga paslaptis, kurią malonu ir prasminga minti. Vaikams nuo 9 m.
Eilėraščiai
37. Ramūnas Liutkevičius. Šokis įsuka šviesą
Miesto paraštėse, pilkosiose erdvėse, atskirtyje, sukant ratus parkų labirintais, bėgant nuo praeities, visa apimančios beprasmybės, naikinančio vienatvės, savinaikos polėkio, tave lydi aštri ir akinanti, švelni ir sauganti šviesa, tave lydi šokis, auginantis ir griaunantis, užgesusių lempučių šokis. Pirmoji Ramūno Liutkevičiaus poezijos knyga.
38. Antanas A. Jonynas. Naujieji sonetai
Poeto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno eilėraščių rinkinys, kurį sudaro nauji, 2018-2020 metais parašyti sonetai. Klasikinė forma ir skambesys paradoksaliai dera su ironišku, bet šiltu ir neabejingu žvilgsniu į pasaulį.
39. Kęstutis Navakas. Šeši šeši
„Gera knyga. Aukščiausios klasės meistrystė niekur nedingus. Kai skaitai, atrodo, kad žaidi kaladėlėmis ir kiekvieną kartą nežinai, kokį užrašą atversi ant kaladėlės šono: „ešafotas“, „pjausčiau salierus“, „tomas sojeris“, „merginos kurios vakar pamiršo pėdkelnes“, „iš karstų vėjas išpūtė vinis“... Paskui susidaro įspūdis tokio trūkčiojančio gyvenimo tinklo, kuris ir pats praplyšta, ir pats susilopo bei gaudo drumstuose vandenyse nežinia ką (čia pats fainumas).“ (Alfonsas Andriuškevičius)
40. Rimvydas Stankevičius. Kiaurai kūnus
Kokia yra kiekvieno mūsų sielos alcheminė formulė? Iš kokių sudėtinių dalių ta siela „padaryta“? Meilė, sąžinė, pasąmonė, nuojautos, kraujo atmintis, estetinė pajauta, kūrybiškumas?.. Kam priklauso tie balsai, nuolat vis ataidintys manyje, tavyje, kiekviename mūsų? Knygoje poetas bando atrasti savitą, poetinį atsakymą į šiuos klausimus.
Tai devintoji daugelio literatūros premijų laureato poezijos knyga.
41. Vytautas Pliura. Švelnumas pragare
V. Pliura kalba apie savo gyvenimą: apie tėvą, kuris tyčiodavosi iš homoseksualų, apie vedusius vyrus, ateidavusius pas jį naktimis, ir apie aplinką, kur būti homoseksualiam – vadinasi, būti už gero tono ribų. Parodydamas nemažos visuomenės dalies veidmainystę ir jausdamas deginančią neapykantą sau, V. Pliura pasakoja – o kartais tiesiog šaukia – apie nesibaigiančias artumo, meilės ir supratimo paieškas ir kaip sunku priimti save tokį, koks esi, pasaulyje, kuriame reikia būti kažkuo kitu.
42. Gintaras Grajauskas. Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms
Dešimtoji Gintaro Grajausko eilėraščių knyga, išleista Lietuvoje. „Mane visada ypač domino eilėraščiai, kuriuose „gražumo“, „meniškumo“ tėra tik būtinas minimumas. Eilėraščiai, kurie geba tapti beveik anoniminiais, be ryškesnės autoriaus invazijos. Tarsi atsiradę savaime. Idealiu atveju skaitytojas pasijunta taip, lyg pats juos būtų parašęs. Dažnai jie trumpi, lakoniški, atmosferiški. Keliomis eilutėmis sukuriantys pasaulio vaizdą.“
43. Gytis Norvilas. Akla valtis
Tai savotiška išvarymo iš rojaus sodo, Nojaus mito interpretacija, aidas, tvano refleksija. Knygą netgi būtų galima pavadinti poema. Ji vienalytė, numanomas siužetas, dramaturgija.
44. Dovilė Zelčiūtė. Šokiai Vilniaus gatvėje
Dovilė Zelčiūtė skaitytojui pažįstama kaip išpažintinės poezijos kūrėja, tačiau naujajame rinkinyje „Šokiai Vilniaus gatvėje“ poetė prabyla dar autentiškesniu, nei jai įprasta, balsu; atsiskleidžia ir puikus poetės (auto)ironijos pojūtis. Šiame rinkinyje eilėraščių subjektė pasirodo esanti tvirto tikėjimo, gebanti be gražbyliavimo susitelkti į skausmingą, nepagražintą realybę, – artimojo ligą, mirimą ir mirtį, tačiau šios temos išgyvenamos be patoso ir egzaltacijos. Autorė atlieka savo pačios vaidmenį, nesidangstydama jokiomis kaukėmis, ir tai įtikina: poetinė kalba laisva, o kasdienybės ir buitinės detalės sklandžiai derinamos su krikščioniškomis frazėmis ir ženklais.
45. Erika Drungytė. Kalnas ir miestas
Dedikacijų gausa bei literatūrinės, filosofinės, mitologinės nuorodos leidžia skaitytojui susiorientuoti ir nepasiklysti poetiniuose labirintuose. Apie labirintą, beje, užsimenama ne be reikalo – šį įvaizdį poetė pasitelkia pavaizduodama išorinius ir vidinius žmogaus įvykius, koreliuojančius su nesustabdomu pasaulio ritmu, cikliškumu, mirtimi ir atsinaujinimu. Jungdama skirtingus motyvus, autorė primena, kad tikrovė, kurią mes patiriame, yra ne kas kita, kaip prieštaringų išgyvenimų ir potyrių dėlionė: vaikystė ir branda, trauminės patirtys ir išminties skaidrumas, pokalbis su kitu ir su savimi – visa pasirodo lyg įvairiaspalvio pasaulio audinio skiautės.
46. Indrė Valantinaitė. Apsisiautusios saule
Ketvirtoji poetės knyga nustebino tekstų švarumu. Ši autorė savo tekstais visada kurdavo savotišką lėlių namelį, tad, jei kas nori, tegu tam jo ir pakanka. Tik viskas gerokai kitaip, neva lėliškame autorės tekstų pasaulyje daugybė poteksčių ir savaime atsitikusių kodų. Bet tai, kas poezijoje atsitinka savaime, ir yra vertingiausia. Ką puikiai įrodo ši knyga.
47. Ieva Toleikytė. Raudonas slidus rūmas
Pirma Ievos Toleikytės poezijos knyga. Knygą sudaro trys skyriai, kurie veda skaitytoją nuo asmeniškesnių prie platesnio konteksto eilėraščių. Punktyru brėžiama naratyvinė linija leidžia knygą skaityti kaip brandos istoriją, kurioje išsivaduojama iš įvairių iliuzijų, socialinių ir egzistencinių baimių. Autorės eilėraščiai artimi išpažintinės poezijos tradicijai, iškeliama asmeninės patirties vertė. Į pirmą planą iškyla žmogaus santykis su kitomis gyvomis būtybėmis.
48. Aušra Kaziliūnaitė. Jūros nėra
Penktasis autorės eilėraščių rinkinys tęsia knygos kaip performatyvaus ir konceptualaus įvykio liniją. Taupus kalbėjimas ir minimalistinė raiška, atverianti netikėtą žiūrą į kasdienius veiksmus ir įprastus daiktus, knygoje derinama su šnekamąją kalbą primenančiais ilgesniais dokumentiškais tekstais. Daug dėmesio skiriama vaizduotės, įsivaizduojamybės, tikrumo temoms.
49. Lina Buividavičiūtė. Tamsieji amžiai
Intensyvi, ribinių patirčių prisotinta antroji Linos Buividavičiūtės poezijos knyga, kurią sudaro keturi ciklai. Poetės eilėraščiai pasižymi nesumeluotu žvilgsniu į savo ir Kito patirtis. Jaučiamas ir įvardijimas egzistencijos sunkis, transgeneracinės, kolektyvinės ir asmeninės lyrinio „aš“ traumos. Knygos išskirtinumas – drįstama liestis prie mažiau lietuvių poezijoje atvirai artikuliuotų patirčių – ribinio seksualumo, sudėtingos motinystės, psichikos sveikatos problemų. Eilėraščiai atliepia sudėtingą, šešėlinį moters pasaulį. Kultūros intertekstai čia savitai interpretuojami, kuriant unikalias poetinio pasaulio prasmes.
50. Aivaras Veiknys. Mamuto medžioklė
Ketvirtoji ir, galima teigti, kertinė Aivaro Veiknio poezijos knyga, kurioje daug dėmesio skiriama ne tik formai, eilutės skambesiui, ritmui, bet ir eilėraščio pasakojimui, jo istorijai.
Pasak autoriaus: „Medžioklė truko septynerius metus – žingsnis po žingsnio, eilėraštis po eilėraščio sekiau mamutų bandos pėdsakais, svajodamas sumedžioti vieną jų. Gal net patį stipriausią – vedlį, vadą. Jeigu tektų atsakyti, ar medžioklė pavyko, tik gūžtelčiau pečiais. Nes šioje knygoje medžiotojas ir jo medžiojamas mamutas – vienas ir tas pats veikėjas, tiksliau, metafora, laiko kilpomis šuoliuojanti iš čia į ten, iš ten į čia... Sumedžiok, ir būsi sumedžiotas. Nužudyk, ir mirsi... Iš čia ir visas dramatizmas. Iš čia ir visa poezija.“
51. Dainius Gintalas. Vienos vasaros giesmė
Šis poetinės prozos tekstas parašytas 2019-ųjų vasarą prie Širvintos upės. Išties tai 17 skirsnių, vientisą kompoziciją, ritmą turintis eilėraštis. Jį drąsiai galima pavadinti ir poema, dienoraščiu, kuriame lyriniai pasažai persipina su ironija, realistinės, biografinės detalės – su siurrealistine vaizduote, o poetinis, psichodelinis kalbėjimas – su šnekamąja kalba, žargonu. Tekstas suręstas be skyrybos ženklų, tarsi laivas be jokios vinies, bet tvirtas, žinantis kryptį, kviečiantis į intymią, jaudinančią kelionę.
Komentarai