Birželio 1–4 d. Amsterdame, Olandijoje vyko tarptautinė konferencija „Tactile Reading“ („Skaitymas liečiant“), subūrusi įvairių sričių specialistus – nuo švietimo ir bibliotekininkystės iki technologijų ir meno.
Pirmoji konferencijos diena buvo skirta inovatyvioms technologijoms, menui bei žaidimams. Pristatyti tokie įrenginiai kaip „The Monarch“ ir „Dot Pad“. Tai kelių eilučių taktiliniai grafiniai ekranai, leidžiantys vartotojams pirštais ne tik skaityti tekstą, bet ir tyrinėti grafikus, diagramas ar žemėlapius. Taip pat pristatytas naujas skaitmeninio Brailio rašto standartas eBraille, sukurtas EPUB3 pagrindu. Skirtingai nei senasis BRF formatas, eBraille integruoja interaktyvias nuorodas ir patogesnes navigacijos funkcijas, todėl skaitmeninis tekstas tampa dinamiškesnis ir lengviau redaguojamas.
Be naujų produktų pristatymų, daug dėmesio skirta ir esamų technologijų praktiniam naudojimui bei iššūkiams, su kuriais susiduria Brailio eilučių vartotojai. Vienas svarbiausių konferencijos akcentų – atviras dialogas su pačiais vartotojais. Diskusijose remtasi Europos aklųjų sąjungos (EBU) atlikto tyrimo rezultatais. Ši apklausa, kurioje net 90 % respondentų patvirtino, kad naudojasi Brailio eilutėmis, aiškiai parodė šių įrenginių svarbą. Vartotojai išsakė aiškius lūkesčius gamintojams: didesnis įrenginių ilgaamžiškumas, paprastesnės remonto galimybės (iškelta idėja apie „Lego“ principu keičiamas detales) ir aiškesnės garantijos. Apklausa taip pat atskleidė, kad kaina nėra vienintelė kliūtis – žmones dažnai stabdo informacijos ir mokymų, kaip išsirinkti ir naudotis tinkamiausiu įrenginiu, trūkumas.
Antroji diena buvo skirta taktilinei grafikai ir švietimui. Didelis dėmesys teko 3D modeliams ir taktiliniams žemėlapiams, kurie padeda suprasti sudėtingus objektus. Buvo pristatyti įspūdingi 2D ir 3D mokomieji maketai – nuo žemėlapių iki biologijos bei chemijos modelių. Įsiminė ortografinės projekcijos pristatymas: tai būdas objektą pavaizduoti iš kelių skirtingų perspektyvų (iš viršaus, priekio, šono), taip lavinant erdvinį supratimą. Taip pat pristatyta daug praktinių pavyzdžių, kaip lavinti taktilikos įgūdžius per meną ir žaidybinius elementus.
Trečiadienio programoje dominavo Brailio raštas, raštingumas ir taktilinės knygos. Diskusijas apie taktilines knygas ypač pagyvino speciali ekspozicija, kurioje dalyviai galėjo pamatyti ir paliesti leidinius iš skirtingų pasaulio šalių. Ši tarptautinė perspektyva išryškino ir įdomų faktą: net tose šalyse, kur įprastas raštas skaitomas iš dešinės į kairę (pavyzdžiui, arabų ar hebrajų kalbose), Brailio raštas visada yra skaitomas iš kairės į dešinę! Buvo pristatyta spalvoto Brailio koncepcija, kuri ypač aktuali mokant vaikus. Spalvos pritraukia reginčių tėvų ar mokytojų, brolių, seserų ar klasės draugų dėmesį, padeda kurti pozityvią bendro mokymosi atmosferą. Taip pat diskutuota, kad Brailio rašto sėkmingai gali mokytis ir suaugusieji – svarbiausia yra tinkama motyvacija ir metodika.
Renginio organizatoriai skyrė išskirtinį dėmesį prieinamumui, kuris buvo integruotas į kiekvieną renginio aspektą. Informacija dalyviams buvo patogiai pasiekiama per specialią mobiliąją programėlę, visiškai pritaikytą ekrano skaitytuvams. Erdvėje orientuotis padėjo ne tik aiškūs „NaviLens“ kodai, bet ir taktiliniai pastato planai bei maketai, taip pat – laikinai užklijuoti vedimo ir įspėjamieji paviršiai. Siekiant užtikrinti dalyvių komfortą, buvo įrengti tylos kambariai, skirti pailsėti nuo triukšmo ir informacijos gausos. Renginyje buvo teikiama gyvo garsinio vaizdavimo paslauga, kurios dėka viskas, kas vyksta scenoje, tapo suprantama neregiams. Inovatyvus sprendimas buvo pranešimų vertimas realiu laiku net į 19 kalbų (tai užtikrinti padėjo dirbtinis intelektas), o dalyvių kortelėse integruota NFC technologija leido greitai pasiekti konferencijos tinklalaides – kasdien jų pasirodydavo po kelias.
Konferencija tapo puikia proga paminėti Brailio rašto 200 metų jubiliejų ir tuo pačiu pažvelgti į ateitį. „Tactile Reading“ atskleidė, kaip efektyviai derinti tradicinius ir modernius metodus, taip sukuriant įtraukią ir prieinamą aplinką visiems.
Konferencijoje dalyvavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos leidybos procesų specialistė Emilija Dailydaitė ir komunikacijos vadovė Ramunė Balčikonienė.
Už galimybę dalyvauti konferencijoje esame dėkingi Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.
Profesinė stažuotė finansuota iš projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų.
Komentarai