Peršokti į pagrindinį turinį

LAB garsinių knygų naujienos (gruodis)

LAB GARSINIŲ KNYGŲ NAUJIENOS (2019 m. gruodis)

Gruodžio mėnesį garsiniu formatu pritaikėme šias knygas:

Kati Hiekkapelto

„Klajūnai“


Knygų serijos: „Kolibris“, „Bejėgiai“, „Klajūnai“ trečioji knyga.

Praeities slegiama Ana Feketė grįžta atostogų į savo gimtąjį miestą Serbijos pakraštyje. Lankantis vasaros šventėje netikėtai pavagiama Anos rankinė, o kitą dieną vagis – jaunas romas – randamas negyvas ant upės kranto. Kas tai – nelaimingas atsitikimas ar kruopščiai apgalvota žmogžudystė? Vietinė policija atsisako tirti bylą, todėl Ana priversta imtis slapto tyrimo. Vidiniai prieštaravimai, mamos lūkesčiai ir painus nusikaltimas moteriai neleidžia ramiai atsikvėpti ir mėgautis atostogomis. Tuo pat metu į miestą ima plūsti pabėgėliai ir įtampa dar labiau išauga.
 
Painūs žmogžudystės pėdsakai, didžiai Anos nuostabai, veda prie jos šeimos istorijos. Kas nutiko jos tėvui prieš daugybę metų ir kaip su tuo susiję artimiausi šeimos draugai? Ar rankinės vagystė išties tebuvo atsitiktinumas?
 
Įgarsinta iš: Vilnius : Sofoklis, 2019.
Skaito Audrius Meška.

Mark Haddon

„Tas keistas nutikimas šuniui naktį“

  Penkiolikmetis Kristoferis – labai neįprastas knygos pasakotojas. Skaitytojas tiki ir tuo pat metu negali juo patikėti. Kristoferiui patinka skaičiai, schemos ir formulės, jis domisi matematika ir svajoja tapti mokslininku. Bet jis neatpažįsta melo, nesupranta metaforų ir juokų. Berniukas nesuvokia emocijų ir nemėgsta būti liečiamas – visa tai lemia Aspergerio sindromas, bet pats pasakotojas atskleidžia savo pojūčius be medicininių terminų.
 
Vieną vakarą Kristoferis kaimynės sode randa šake persmeigtą šunį. Kadangi jam patinka šunys ir detektyvai, berniukas nusprendžia išsiaiškinti, kas nutiko pudeliui. Taip prasideda drąsos ir išbandymų kupinas nuotykis.
 
Įgarsinta iš: Vilnius : Sofoklis, 2019.
Skaito Rokas Simanavičius.

Rosa Ventrella

„Padorios šeimos istorija“


Nedidukė tamsaus gymio mergaitė augdama su dviem vyresniais broliais įdėmiai stebi savo ūmaus tėvo ir nuolankios motinos santykius, paženklintus smurto, kančios, meilės ir graužaties. Dėl įžūloko būdo užsitarnavusi Piktavalės pravardę, Marija jaučiasi tarsi įklimpusi laike. Jos gyvenimą praskaidrina tik draugystė su klasės draugu Mikele. Ilgainiui švelnūs broliški jausmai perauga į meilę, bet rimtesniems santykiams kelią užkerta Marijos tėvas, nenorintis matyti savo dukros didžiausių senojo Bario nusikaltėlių sūnaus draugijoje. Regis, karšta jaunų žmonių meilė turėtų padėti jiems ištrūkti iš šio užburto rato, bet senojo pasaulio gniaužtai yra pernelyg tvirti.

 

Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2019.
Skaito Jūratė Karazijaitė.

Amir Hassan Cheheltan

„Kaligrafas“


„Kaligrafas“ – vaizdingas ir subtiliai jaudinantis pasakojimas apie nenumaldomą troškimą gyventi, uždraustą meilę ir pastangas pabėgti nuo bado bei karo, apie skirtingų religinių krypčių susidūrimą ir islamo fundamentalistų kovą su vynu, muzika, šokiu, poezija bei joje glūdinčiomis tiesomis.

 
Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2019.
Skaito Virgilijus Kubilius.

Nicolas Barreau

„Meilės laiškai iš Monmartro“


Romantinių komedijų rašytojas Žiuljenas Azulas po mylimos žmonos Elenos mirties praranda kūrybinį įkvėpimą ir gyvenimo džiaugsmą. Vienintelė jo paguoda – sūnus, o rūpestis – dar vieno nuotaikingo romano laukiantis leidėjas ir tuštėjanti banko sąskaita.

Laimė, dar būdama gyva Elena sugalvojo, kaip pasirūpinti savo vyru. Moteris privertė Žiuljeną pasižadėti, kad šis jai mirus parašys trisdešimt tris laiškus – po vieną už kiekvienus jos nugyventus metus. Nors sutuoktinis iš pradžių nusiteikęs skeptiškai, praėjus pusei metų po netekties vis dėlto parašo pirmąjį laišką, po to dar vieną ir dar... Visus juos neša į slaptą pašto dėžutę, įrengtą Angelo skulptūroje, Monmartro kapinėse, kur ilsisi žmona.

 
Tačiau kartą atėjęs prie kapo Žiuljenas nustemba pamatęs, kad laiškų nebėra, o vietoje jų – akmeninė širdis. Ar tai mylimosios siųstas ženklas? O galbūt kažkas, neabejingas sielvartaujančiam vyrui, nori pasakyti, kad net ir po skaudžių likimo smūgių gyvenimas tęsiasi?
 
Įgarsinta iš: Vilnius : Sofoklis, 2019.
Skaito Rimantas Pranckūnas.

Jūratė Karazijaitė   

Sally Thorne „Nekenčiu tavęs“


Liusė Haton ir Džošua Templmenas nekenčia vienas kito. Ne šiaip nemėgsta. Ne šiaip nenoromis patveria. Nekenčia. Ir begale ritualinių pasyviosios agresijos veiksmų nesidrovi parodyti, ką jaučią, juk sėdi vienas priešais kitą ir yra leidybos bendrovės generalinių direktorių vyriausieji padėjėjai. Liusė nesupranta Džošuos bedžiaugsmio, griežto, skrupulingo požiūrio į darbą. Džošuai akivaizdžiai nepatinka Liusės laisvo stiliaus drabužiai, keistybės ir į motinos Teresės panėšinti elgsena.
 
Kai abu ima siekti to paties paaukštinimo, interesų konfliktas pasiekia viršūnę. Ir kai naujausias žaidimas ima grėsti svajonių darbui, Liusė atsisako trauktis... Įtampa tarp varžovų tuoj tuoj sprogs, bet Liusė suvokia gal ir nejaučianti Džošuai neapykantos. Jis, ko gero, irgi. O gal tai viso labo naujas žaidimas.
 
Įgarsinta iš: Vilnius : BALTO leidybos namai, 2019.
Skaito Jūratė Karazijaitė.

Aneta Anra

„Niki. Dvigubas portretas“


„Niki: dvigubas portretas" – romanas ar autobiografija? Ar biografijos faktais pagrįstas romanas? Fikcija, bet greičiau fakcija apie Anetą Anrą ar Maleną, merginą iš Žvėryno, apie Niki de Saint Phalle – pasaulinio garso menininkę iš Paryžiaus. Niki ir Malena, gimusios tą pačią dieną, po Skorpiono ženklu, jas skiria pusė amžiaus, tautybė, geografija, jos neturi bendrų prisiminimų. Malena ieško tėvo, gyvena su Dailininku, jis rašo laiškus iš Paryžiaus ir Londono. Niki šaudė į paveikslus ir kūrė monumentalių moterų skulptūras, akiplėšiškai vedė vyrus iš proto. O gal tai buvo Malena, ta, dėl kurios vyrai netekdavo galvos? Autobiografinės istorijos, biografinės istorijos, netikros istorijos susipina dvigubame abiejų moterų portrete.

 
Įgarsinta iš: Vilnius : Tyto alba, 2019.
Skaito Ilma Paluckė.

Alessandro D`Avenia

„Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“


„Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas“ – ne tik romanas apie jauno žmogaus kelią į brandą ar vienerių mokslo metų aprašymas, tai ir itin drąsus pasakojimas. Leo lūpomis iš pradžių lengvabūdiškai ir sąmojingai, vėliau intymiai ir skaudžiai perteikiama, kas nutinka, kai į paauglio gyvenimą įsiveržia kančia ir sukrėtimas, o suaugusiųjų pasaulis tampa nebyliu stebėtoju.

 
Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2012.
Skaito Rūta Rainienė.

Donna Leon

„Kilmingųjų spindesys“  


Kilmingųjų spindesyje vokietis chirurgas įsigyja nedideliame Italijos kaimelyje Dolomitų priekalnėse sodybą. Jis imasi tvarkyti žemę, renovuoja namą, ruošiasi čia apsigyventi senatvėje. Visus darbus nutraukia kraupus radinys užleistame lauke – žmogaus palaikai.
 
Žmogus užkastas taip negiliai, kad lavonas beveik visiškai suiręs, audiniai ir kaulai ištampyti laukinių gyvūnų. Kaukolė peršauta, tačiau vietiniams pareigūnams nepavyksta rasti jokių nusikaltimo įkalčių, nieko, kas leistų nustatyti nužudytojo tapatybę, išskyrus žiedą su signete – kilmingos Lorenconių giminės herbu. Tad tyrimas labai greitai perduodamas į Veneciją, kur gyvena Lorenconių šeima, ir komisrui Gvidui Brunečiui tenka trikdyti Venecijos kilminguosius, tebegedinčius dėl pagrobto sūnaus…
 
Įgarsinta iš: Vilnius : Charibdė, 2011.
Skaito Audrius Čaikauskas.

Aurelijus Zykas

„Raudonas ir žalias Taivanas“


Taivanas – valstybė Azijos rytuose, kuri iš tiesų neegzistuoja, nes oficialiai pripažįstama kaip Kinijos dalis. Tai sala, kurią skalauja Ramusis vandenynas, Pietų Kinijos ir Filipinų jūros. Pažinti šią tolimą šalį ir jos išskirtinę kultūrą kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas, politikos mokslų daktaras Aurelijus Zykas. „Raudonas ir žalias. Taivanas“ – knyga, parašyta dienoraščio stiliumi, tačiau puikiai pasitarnaus kaip kelionių gidas ir sužadins susidomėjimą tolimąja Azijos šalimi, išsaugojusia IV a. Kinijos civilizacijos palikimą.

 
Įgarsinta iš: Vilnius : Aukso pieva, 2018.
Skaito Rimantas Pranckūnas.

Kęstutis Ptakauskas

„Ryto rasos sodas“


Knygoje „Ryto rasos sodas“ pristatoma japoniška kultūra, supažindinama su sausaisiais dzeno sodais, arbatos ceremonija ir tradicijomis, bonsų estetika bei menu. Remdamasis asmenine patirtimi, autorius dalijasi savo atradimais, pasakoja apie Tekančios Saulės šalies sodų kultūrą ir filosofiją, kurią pritaikė kurdamas savo Ryto rasos sodą Lietuvoje.

 

Įgarsinta iš: Vilnius : Aukso pieva, 2016.
Skaito Nijolė Lipeikaitė.

Rita Repšienė, Odeta Žukauskienė ir kt.

„Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija“


Knygoje „Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija" suburti kultūros ir medijų teoretikai – Nicole Dołowy-Rybińska, Alexanderis Galoway'us, Michelis Maffesoli, Andrzejus Mencwelis, Rita Repšienė, Ericas Sadinas, Aida Savicka, Kazys Varnelis, Odeta Žukauskienė – tyrinėja latentinius ir staigius tinklaveikos pokyčius. Mokslininkai analizuoja tinklinių komunikacijos, bendruomeniškumo, ekonomikos, vadybos, infrastruktūros, vizualinės raiškos, (savi)kontrolės formų raidą, aptardami skaitmeninių technologijų sukeltas permainas kultūroje, kritiškai vertindami algoritminės kontrolės sklaidą, kuri inicijuoja tapatybės industriją ir visuotinę priežiūrą. Autoriai išryškina interneto ir tinklinių sistemų plėtros etapus, kurie pasižymi duomenų ir dirbtinio intelekto sureikšminimu, Silicio slėnių dvasia ir techno-liberalizmo vizijomis, kartu jie analizuoja kiberkultūroje ir socialiniuose tinkluose pulsuojančią įtampą tarp technologijų ir archaizmų, kurie išlaisvina malonumų žaismę ir kolektyvinę pasąmonę. Taip pat aptaria tinklo kultūros ir meno sąrangą, įtinklinto vaizdo sferas, naršymo ir dalijimosi praktikas. Knyga „Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija" ne tik atveria kritines įtinklinto gyvenimo ir tapatybės industrijos suvokimo perspektyvas, bet ir ieško būdų, kaip keisti technokratinį požiūrį bei informacinį kolonializmą įtvirtinančias tendencijas.

 

Įgarsinta iš: Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017.
Skaito Audrius Čaikauskas.

           Gintautas Mažeikis

„Dvasios niekšybė: moralinės vaizduotės tyrimai“


Knyga yra apie moralinę vaizduotę, moralines kultūras ir apie didingos ir menkos, išnaudotojiškos ir ciniškos niekšybės raišką. Tai ne didaktinė, mokomoji medžiaga, o paieška, galbūt net klajojant. Niekšybės vaizdiniai ir iš jų kylantis prieštaringas sąvokos turinys priklauso platesnei nei etika sferai. Niekšybės vaizduotė peržengia blogio ir obsceniškumo (nepadorumo) kategorijas ir rodo mūsų būties trajektorijas. Moralinės vaizduotės sąvoką plėtojo Vyrautas Kavolis, Leonidas Donskis, tačiau jos analogijas rasime Jacques'o Lacano, Cornelijaus Castoriadžio, Slavojaus Žižeko, Lietuvoje Kristupo Saboliaus ir kitų autorių samprotavimuose.

 

Įgarsinta iš: Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018.
Skaito Virgilijus Kubilius.

Johann Gottlieb Fichte

„Žmogaus paskirtis“


Johannas Gottliebas Fichte (1762–1814) – vokiečių klasikinės filosofijos ir vokiškojo idealizmo atstovas, Immanuelio Kanto sekėjas, savąją filosofinę liniją grindęs žmogaus ir jo laisvės, individo sąmonės, mąstymo ir pažinimo raidos idėjomis. Žmogaus gyvenimo tikslas, J. G. Fichte supratimu, tapti protinga, absoliučiai savarankiška būtybe, kuri vadovautųsi tik savimi, t. y. būti sau pakankamu. Žmogus pats save kuria, o kurdamas save – jis kuria pasaulį.

 
Įgarsinta iš: Vilnius : Vaga, 2019.
Skaito Virgilijus Kubilius.

Gajus Plinijus Jaunesnysis

„Iš laiškų. Apie gyvenimą, valdžią ir mirtį“


Laiškuose gausu vaizdingų pasakojimų apie nesąžiningus politikus, veidmainystę, grobstymo bylas, – ir autorius tai žino anaiptol ne iš nuogirdų – jis pats tose bylose sakė kaltinamąsias ir ginamąsias kalbas. Kaip atsvara išsikerojusioms blogybėms prieš akis iškyla daugybė šviesių, pagarbos vertų asmenybių, susižavėjimą keliančių poelgių, mecenatystės pavyzdžių. Taip skaitytojo vaizduotėje pamažu ryškėja tobulo valstybės veikėjo portretas. Koks jis? Tai sąžiningas, padorus, išsilavinęs žmogus, kuris rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų gerove. Jis nepamiršta pareigos šeimai ir visuomenei, bet... randa laiko ir sau. Autoriaus manymu, šias savybes geriausiai įkūnija imperatorius Trajanas. Todėl šiame rinkinyje skaitytojas ras ir Trajaną šlovinančią „Panegiriką".

 
Įgarsinta iš: Vilnius : Tyto alba, 2015.
Skaito Algimantas Butvilas.

Anne Conway

„Seniausios ir naujausios filosofijos pradai“


Anne Conway buvo išskirtinė asmenybė. Ji buvo viena iš labai nedaugelio moterų, kurios septynioliktame amžiuje domėjosi filosofija. Knyga „Seniausios ir naujausios filosofijos pradai: apie Dievą, Kristų ir kūriniją, kitaip sakant, apie dvasią ir materiją apskritai" yra įdomiausias ir originaliausias moters parašytas septyniolikto amžiaus filosofijos veikalas.

Įgarsinta iš: Vilnius : Jonas ir Jokūbas, 2018.
Skaito Algimantas Butvilas.

 

Mary Beard

„Moterys ir galia“


Drąsi moteris, garsi klasikos ekspertė ir rašytoja Mary Beard ryžosi paskelbti Moterų manifestą po nesibaigiančių moterų neapkentėjų ir internetinių trolių verčiamo purvo ant moterų visame pasaulyje. Bet kuri valdžioje atsidūrusi moteris neretu atveju turi būti visa galva aukštesnė už konkurentus, kad apskritai pakliūtų į tą vietą, o pakliuvusi vertinama ne kaip specialistė, o pagal kitus kriterijus – grožį, šeimos padėtį, vaikus ir kitus niekuo su pareigomis nesusijusius dalykus. Beard įrodinėja, kad moterys šalintos nuo valdžios ir tildytos nuo neatmenamų laikų, o pirmas užfiksuotas moters nutildymo pavyzdys yra Homero „Odisėjoje". Išdrįsusios tam pasipriešinti laikytos išsišokėlėmis, beprotėmis, buvo žiauriai baudžiamos ar netgi nužudomos. Nors šiandien vis daugiau moterų užima vadovaujamas pozicijas, jos susiduria su ta pačia diskriminacija.

 

Įgarsinta iš: Vilnius : BALTO leidybos namai, 2019.
Skaito Eglė Čekuolytė.

Stanislovas Sajauskas

„Lito istorija“


Kiekvieno lietuvio sąmonėje litas sukelia šiltus jausmus, žadina nostalgiją. Kita vertus, euro įvedimas parodo valstybės ryžtą nesidairant į šalis, tuo labiau nesigręžiojant atgal, žengti Vakarų Europos keliu. Nuo šiol lietuviškos euro monetos, paženklintos valstybiniu herbu – Vyčiu ir lietuvišku valstybės vardu Lietuva – skleidžia ne tik Vakarų Europai, bet ir visam pasauliui gerąją žinią apie mūsų šalį. Čia papasakota istorija tėra knyga, žodžiais ir vaizdais primenanti reikšmingą lietuviško lito kelią iki dabartinių eurų, jo vaidmenį mūsų valstybės istorijoje, ekonomikoje, visuomenės sąmonėje.

 

Įgarsinta iš: Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017.
Skaito Regina Jokubauskaitė.

Miroslav Hroch

„Mažosios Europos tautos“


Knygoje „Mažosios Europos tautos" aptariamos 27 mažųjų tautų gyvavimo, išnykimo ar transformacijų priežastys, ieškoma bendrų elementų tarp skirtingai besivystančių tautų, tokių kaip suomiai, graikai, flamandai, lietuviai, velsiečiai, buvusios Jugoslavijos tautos.

Įgarsinta iš: Vilnius : Mintis, 2012.
Skaito Virgilijus Kubilius.

 

Alister McGrath

„Mokslas ir religija. Naujasis įvadas“


Mokslo ir religijos sąlytis šiuo metu yra viena patraukliausių tyrinėjimo sričių. Didėjantį susidomėjimą šia sritimi liudija užsienyje kylusi įspūdinga knygų ir televizijos dokumentinių filmų apie Dievą ir fiziką, dvasingumą ir mokslą, didžiąsias žmogaus prigimtines paslaptis ir galutinę paskirtį banga.
Vienas geriausių pasaulyje šios srities žinovų labai aiškiai ir prieinamai supažindina su pagrindiniais mokslo ir religijos sąveikos klausimais. Aprėpiant platų probleminį lauką, nagrinėjami abiejų šių sričių santykio istoriniai, teologiniai, filosofiniai ir moksliniai aspektai.
 
Pagrindinis dėmesys skiriamas krikščionybės ir gamtos mokslų dialogui, padariusiam didelį poveikį Vakarų kultūros formavimuisi. Glaustai pristatomos ir problemos, susijusios su keturiomis kitomis pasaulio religijomis. Knyga sumanyta taip, kad būtų prieinama skaitytojui, neturinčiam išankstinių žinių mokslo ar religijos srityje.
 
Įgarsinta iš: Kaunas : Vox altera, 2013.
Skaito Audrius Čaikauskas.

Liudvika Meškauskaitė

„Teisė į privatų gyvenimą“


Knygos "Teisė į privatų gyvenimą" autorės tikslas – remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų jurisprudencija atskleisti daugialypės, nuolat besiplėtojančios teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą turinį, apžvelgti iki šiol mažiau tyrinėtus probleminius šios konstitucinės teisės aspektus ir sritis, aptikti teorines bei praktines problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdų.

Įgarsinta iš: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. - Vilnius : Registrų centras, 2015.
Skaito Jūratė Karazijaitė.

 

Klaus Schwab

„Ketvirtoji pramonės revoliucija“


Žmonija iki šiol nepatyrė nieko panašaus į ketvirtąją pramonės revoliuciją. Naujosios technologijos, sujungdamos fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius, teikia didelių vilčių ir kartu gali sukelti pavojų. Šios revoliucijos tempas ir plati jos įvairovė skatina naujai pažvelgti į valstybių plėtrą, organizacijų kuriamą vertę ir netgi permąstyti, ką reiškia būti žmogumi.
 
Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Klausas Schwabas, daugiau kaip 40 metų aktyviai dalyvaujantis sprendžiant tarptautinius klausimus ir tiesiogiai stebintis, kaip pasaulio lyderiai valdo skaitmeninę revoliuciją, yra įsitikinęs, kad prasideda itin jaudinantis ir sudėtingas laikotarpis.
 
Įgarsinta iš: Vilnius : Vaga, 2018.
Skaito Audrius Čaikauskas.

Libertas Klimka, Ričardas Kazlauskas, Živilė Lazdauskaitė, Ona Verseckienė

„Po tėviškės dangum“


Knygoje stengiamasi atskleisti savo tautos, savo krašto pažinimo slaptis, vaizdžiai parodyti, kaip kaupėsi ir kaupiasi žmogaus pasaulėjauta Tėviškės gamtoje.
 
Gamtos aplinka, susiliejusi su lietuvių sukurta socialine ir kultūros aplinka, sudaro vieningą Lietuvos etnoekosistemą, kur žmogaus ir gamtos vienybės simbolis lietuvių suvokiamas kaip Pasaulio Medis trijose erdvės plotmėse (po žeme, ant žemės, danguje) ir trijose laiko išraiškose (praeity, dabarty, ateity).
Jų tarpusavio ryšius ir bandoma atskleisti visais spalvingais metų laikais – parodomas gamtos fenologinių reiškinių ryšy su kalendorinėmis šventėmis, tradiciniais darbais ir jų derme su mėnulio fazėmis, amžinųjų gamtos ciklų įvaizdžiais tautosakoje, tautodailėje bei profesionaliajame mene.
 
Įgarsinta iš: Vilnius : Žara, 2015.
Skaito Nijolė Lipeikaitė.

Marius Kundrotas

„Tautinis idealas politikoje: keturių šalių atvejai“


Šioje knygoje gvildenama tautinio idealo raiška šiuolaikiniame politiniame kontekste, apibrėžiamas juo grindžiamos politinės ideologijos - nacionalizmo - santykis su demokratija, įvairuojantys santykiai su kitomis politinėmis ideologijomis bei ideologinė lokalizacija. Aptariami skirtingų tautinių partijų programiniai ir apskritai ideologiniai tekstai, politiniai veiksmai, valstybiniai ir visuomeniniai vaidmenys, siekiama išsiaiškinti jų ideologines savybes, lyginamuoju būdu identifikuojamos jų tarpusavio bendrybės ir skirtybės.

 
Įgarsinta iš: Vilnius : Marius Kundrotas, 2017.
Skaito Violeta Mickevičiūtė.

Arūnas Bukantis ir kt.

„100 klausimų apie klimato kaitą“


Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei ir saugumui. Šiandieninis pasaulis labai glaudžiai susaistytas ekonominiais ir socialiniais ryšiais, taigi klimato kaitos padarinius reikėtų vertinti globaliu mastu.
 
Arčiau pusiaujo esančiose šalyse dėl klimato kaitos senka gėlo vandens ištekliai, stiprėja dykumėjimo procesai, dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai. Tai neišvengiamai daro įtaką fiziniam vietos gyventojų saugumui ir gyvenimo kokybei, koreguoja maisto ir žaliavų kainas pasaulio rinkose, kelia politines įtampas įvairiose šalyse, skatina žmonių migraciją į saugesnius regionus.
 
Ši Lietuvos mokslininkų ilgalaikiais tyrimais grįsta knyga, kurioje atsakoma į 100 aktualių klausimų apie klimato kaitą, jos priežastis, poveikį ūkiui ir gamtai, turėtų mus priversti susimąstyti, ar padarėme viską dėl savo ir ateinančių kartų ateities.
 
Įgarsinta iš: Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2017.
Skaito Jūratė Karazijaitė.

N.70