LAB GARSINIŲ KNYGŲ NAUJIENOS (2020 m. sausis)
Sausio mėnesį garsiniu formatu pritaikėme šias knygas:
|
Kim Leine „Amžinybės fjordo pranašai“ |
 |
Romaną „Amžinybės fjordo pranašai" įkvėpė tikri įvykiai plačioje danų karalystėje XVIII a. pabaigoje. Knygos personažai vaikšto šurmuliuojančiomis Kopenhagos gatvėmis ir suledėjusiomis Grenlandijos dykvietėmis, jie keliauja jūra ir medžioja banginius, pėsčiomis pereina Norvegiją ir tampa didžiojo Kopenhagos gaisro 1795 m. liudininkais. „Amžinybės fjordo pranašai" yra monumentalus pasakojimas apie skirtingų kultūrų susidūrimą, apie galimybę rasti namus ir didžiąją svajonę apie laisvę. Tai ketvirtasis autoriaus romanas. Be kitų svarbių įvertinimų, 2013 m. jis gavo prestižinį Šiaurės ministrų tarybos apdovanojimą. Knyga yra pirmoji trilogijos apie skausmingus ir iš naujo permąstomus Danijos santykius su Grenlandija dalis. Įgarsinta iš: Vilnius : Kitos knygos, 2019. Skaito Audrius Čaikauskas |
|
Hilary Mantel „Įveskite kaltinamuosius“ |
 |
Nors Henrikas VIII ne vienus metus ieškojo išeities, kaip išsiskirti su žmona Kotryna, kad galėtų vesti Aną, karaliaus susidomėjimas ja dabar ima slūgti. Naujoji karalienė nepadovanojo šalies valdovui sosto įpėdinio, be to, būdama užsispyrusi ir aštraus proto, atitolino nuo karaliaus senus jo draugus ir kilmingas Anglijos šeimas. Šioje trilogijos dalyje istorija toliau pasakojama Tomo Kromvelio, Anglijos karaliaus sekretoriaus, akimis. Kromvelis turi ne tik tenkinti Henriko VIII užgaidas bei nurodymus, bet ir palaikyti šalies saugumą. Padidėjęs karaliaus dėmesys Džeinei Seimūr atneša Kromveliui naujų išbandymų ir užduočių. Sekretorius pasiruošęs atsikratyti Anos, vos karalius tars žodį. Tačiau ši nenusiteikusi pasiduoti be kovos, todėl Kromveliui, siekiančiam sumaišyti karalienę su žemėmis, teks susimokyti su savo priešais. Niekas nežino, kiek jis yra pasirengęs sumokėti už Anos galvą. Padarinių, kuriuos sukels šis neramus laikotarpis, neišvengs nei Kromvelis, nei karalius, nei jo valdoma Anglija. Įgarsinta iš: Vilnius : Sofoklis, 2019. Skaito Algimantas Butvilas |
|
Edward St Aubyn „Patrikas Melrouzas“ |
 |
Šioje trilogijoje Edwardas St Aubynas meistriškai atveria amoralios, snobiškos, godulio ir žiaurumo kamuojamos dekadentiškos britų aristokratijos pasaulį ir jame augusio vienišo jaunuolio gyvenimo kelią. Preciziškai tiksliai analizuoja esmines problemas, kurias išgyvena šiuolaikinis žmogus: emocinės sveikatos sutrikimus, psichologinį smurtą, seksualinį išnaudojimą, priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio. Įgarsinta iš: Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2019. Skaito Rokas Simanavičius. |
|
Jonas Bonnier „Pakibę“ |
 |
Keturi vyrai ir moteris, viena didelė svajonė ir įspūdingiausias šimtmečio apiplėšimas. SAMIS anksčiau vertėsi smulkiomis vagystėmis, bet dabar turi pasirūpinti vis gausėjančia šeima, todėl planuoja pradėti verslą. Nesusiklosčius svarbiam sandoriui, jam tenka ieškoti naujų būdų, kaip aprūpinti žmoną ir vaikus. MIŠELIS, vaikystėje pabėgęs nuo pilietinio karo Libane, užaugo skurdžiuose Stokholmo priemiesčiuose. Jis bando atversti naują gyvenimo lapą, tačiau tam vis nepakanka šlamančiųjų. NIKLAS visada buvo ištroškęs gyvenimo – keliaudamas po pasaulį sekė savo vizija, bet jam pritrūko adrenalino. ZORANAS – verslininkas, pažįstantis visus ir sandorius tvirtinantis vienu rankos paspaudimu. Dar būdamas jaunas, ambicingasis jugoslavas troško tapti turtingas – visai nesvarbu, kokia kaina. O ALEKSANDRA? Ji – priežastis, kodėl šie vyrai tą 2009-ųjų rugsėjį ėmė planuoti didžiausios Stokholmo pinigų saugyklos apiplėšimą. Iš pradžių planas atrodo nepriekaištingas: kiekvienas netikėtumas apgalvotas, kiekviena smulkmena tobulai suplanuota, atpildas – turtai, kurių užteks visam likusiam gyvenimui. Ir niekas nė nenukentės. Tik ar visi iš tikrųjų yra tie, kuo dedasi? Šis klausimas lieka neatsakytas net tada, kai sraigtasparnis su keturiais plėšikais ir 39 milijonais kronų pakyla nuo pinigų saugyklos stogo. Kokias paslaptis saugo kiekvienas jų ir kas ta moteris, įsiliejusi į jų gyvenimus? Įgarsinta iš: Vilnius : Baltos lankos, 2019. Skaito Audrius Čaikauskas. |
|
Olga Tokarczuk „Dienos namai, nakties namai“ |
 |
Pietvakarių Lenkijos provincijoje, Valbžicho apylinkėse, - manytum, pilkoje, nuobodžioje tikrovėje - galima rasti viską, ko reikia literatūros šedevrui. Senutė perukų meistrė, pakaruoklis, netašytas kaimynas, viduramžių šventoji barzdotu Kristaus veidu, vienuolis, troškęs būti moterimi, aiškiaregys miestelio keistuolis, istorijos mokytojas vilkolakis, sapnai iš interneto arba netikėta mintis, kad kiekvieną akimirką pusė pasaulio miega. Įgarsinta iš: Vilnius : Strofa, 2007. Skaito Violeta Mickevičiūtė. |
|
Birutė Putrius „Paklydę paukščiai“ |
 |
Rūtos Šepetys gerbėjams: gyvybinga, žavi ir itin jautriai papasakota lietuvių imigrantų gyvenimo kasdienybė Čikagoje. Nuoširdus ir santūrios ironijos persmelktas romanas susideda iš keliolikos trumpų novelių, kuriose pasakojama pagrindinės veikėjos Irenos Matas ir jos draugų istorija, kai po Antrojo pasaulinio karo dar būdami maži su šeimomis jie atvyksta į Čikagą ir bando suvokti, ką reiškia būti tikrais amerikiečiais. Jie jauni, besistengiantys pritapti, įsilieti į visiškai nepažįstamą kultūrą, taikytis prie naujos kasdienybės, gyventi ankštuose butuose ir išmokti svetimos kalbos. Jų tėvai – nuolat besiilgintys prarastos tėvynės ir nesugebantys užmiršti gyvenimo Lietuvoje. Šių žmonių istorijos gana skirtingos, tačiau juos sieja vienas niekaip nenutrinamas istorinis įvykis – gimtosios šalies okupacija ir bendras namų ilgesys. Amerikos lietuvės Birutės Putrius novelių romanas „Paklydę paukščiai" tarsi pulsuoja veikėjų tragiško gyvenimo likimais, jaudinančiomis istorijomis bei nemirštančia viltimi kada nors sugrįžti į paliktą tėvynę. Šis kūrinys yra įkvėptas pačios autorės gyvenimo. Ji gimė po Antrojo pasaulinio karo įkurtoje pabėgėlių stovykloje Vokietijoje, užaugo Čikagoje, dabar rašytoja gyvena Los Andžele. Be šitos, yra parašiusi knygą „The Last Book Smuggler" („Paskutinis knygnešys"). Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2019. Skaito Rūta Rainienė. |
|
Tracy Rees „Smėlio laikrodis“ |
 |
Iš Velso kilusios rašytojos Tracy Rees knyga „Smėlio laikrodis“ - duoklė rašytojos keltiškoms šaknims. Romanas nukelia į auksiniais paplūdimiais garsėjantį Tenbio miestelį – sakoma, kad jis gali išgydyti sielos žaizdas. Prie socialinių normų prisitaikyti bandanti paauglė XX a. šeštajame dešimtmetyje ir 40-metė universiteto administratorė XXI a. Londone turi daugiau bendro, nei kas nors galėtų pagalvoti. Abi jos ieško atsakymų ir randa juos... ten pat. Neįtikėtina, kad kažkokia vieta gali būti tokia svarbi žmonių likimams. Noros gyvenimas – tikra sėkmės istorija. Praktiška, apsukri, gabi profesionalė, nepakeičiama darbuotoja. Ji žino, kad yra nusipelniusi visko: ir padėties, ir laimės. Tačiau Noros puoselėti santykiai su mama ima eižėti, o savo jubiliejaus išvakarėse ji pasuka skirtingais keliais su ilgamečiu partneriu Simonu. Nerimo kamuojama moteris pajunta neįtikėtiną trauką Tenbio paplūdimiams. Nors anksčiau ten lankėsi tik kartą vaikystėje, viešėdama pas senelę. Metusi darbą Nora iškeliauja į pajūrį. Galbūt ten jos laukia naujas gyvenmimas? Ar Tenbio jūros bangos gali nuplauti net didžiausią skausmą? O prieš šešis dešimtmečius čia atostogavo trylikametė Kloja, ambicinga paauglė iš gretimo Velso kaimelio. Čia ji leido kiekvienas vasaros atostogas, tačiau jų scenarijus visada būdavo toks pat – ištaigingos tetos, pusbroliai, idiliškos dienos ant jūros kranto ir pokalbiai su čia gyvenančiu neklaužada Liu. Kloją pralinksmindavo tik kasmetiniai Tenbio paauglių šokiai – čia netikėtai užsimezgė jos ir keliais metais vyresnio vaikino draugystė. Tačiau pirmą pasimatymą ji prisimins dar ilgai… Nors prabėgo šeši dešimtmečiai, Tenbis nesikeičia, kaip ir jame gyvenantys žmonės bei magiška vietos trauka. Ši vieta puikiai tinka pabėgti, susitikti su pačiu savimi ir surasti atsakymus į svarbiausius gyvenimo klausimus. Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2019. Skaito Regina Jokubauskaitė. |
|
Keith Stuart „Stebuklų dienos“ |
 |
Tomas, atsidavęs tėvas, auginantis Haną be motinos, vadovauja nedideliam vietos teatrui. Kasmet per Hanos gimtadienį spalvinga mėgėjų aktorių trupė pastato fantastiškus spektaklius, skirtus vien jai — dovanoja stebuklų kupiną dieną. Tačiau spektaklius jie stato ne be priežasties... Hana serga, todėl Tomas nori, kad kiekviena jos gyvenimo akimirka būtų magiška. Sulaukusi paauglystės Hana ima skleisti sparnus, bet teatrui gresia būti uždarytam, todėl ji su tėčiu turi surasti naują gyvenimo kelią. Gal, tiktai gal, viena, paskutinė magijos kupina diena išgelbės juodu abu. „Stebuklų dienos" pasakoja apie gebėjimą aptikti džiaugsmą kasdieniame gyvenime, tai pats gražiausias ir labiausiai įkvepiantis romanas, kurį perskaitysite šiemet. Įgarsinta iš: Kaunas : Jotema, 2019. Skaito Rūta Rainienė. |
|
Fiona Davis „Centrinė stotis“ |
 |
Fiona Davis – aktorė, žurnalistė ir rašytoja, bestseleriais tapusių romanų autorė, jos knygos išverstos į 12 kalbų. Ji geba ikoninių Niujorko pastatų istoriją paversti žmonių istorija. „Centrinė stotis“ – romanas apie Niujorko Centrinį terminalą, meną, pripažinimą ir dvi labai drąsias moteris. Įgarsinta iš; Vilnius : Tyto alba, 2019. Skaito Regina Jokubauskaitė. |
|
Nick Spalding „Riebus šansas“ |
 |
Atsikratyti nereikalingų kilogramų ir už tai laimėti penkiaženklę sumą – kas gali būti geriau? Britų komiko Nicko Spaldingo romanas „Riebus šansas“ kviečia skaitytojus susipažinti su Zoja ir Gregu Miltonais, susigundžiusiais tokio iššūkio galimybe. Įgarsinta iš: Kaunas : Jotema, 2019. Skaito Rūta Rainienė. |
|
Dinah Jefferies „Dingusi sesuo“ |
 |
Belė Haton visą gyvenimą augo manydama esanti vienturtė dukra. Tačiau tėvui mirus, tvarkydama jo milžinišką biblioteką, vienoje iš dulkėtų knygų Belė randa senų dienraščio iškarpų, kuriose pasakojama iki šiol negirdėta jos tėvų istorija: tolimojoje Birmoje, tiesiai iš aukštuomenės poros pono ir ponios Hatonų sodo, pagrobta vos trijų savaičių sulaukusi naujagimė Elvira. Vyresnioji Belės sesuo.
Negalėdama nuvyti kankinančių dvejonių ir minčių apie paslaptingus praeities įvykius, Belė leidžiasi į prarastos sesers paieškas aukso blizgesiu užlietoje egzotiškoje Birmoje. Gal dar ne viskas prarasta, gal dar pavyks surasti Elvirą? Tačiau kelionėje užsibrėžto tikslo link Belės Haton laukia daugybė išbandymų: galvą apsukanti meilė, apkalbos, paieškas sustabdyti mėginantys nepažįstamųjų grasinimai ir skaudžios išdavystės tų, kuriais pasitikėti ji norėtų labiausiai. Bet Belė stipri, o jos ryžtas surasti dingusią seserį nepalaužiamas.
Įgarsinta iš: Vilnius : „Baltų lankų“ leidyba, 2019.
Skaito Violeta Mickevičiūtė.
|
|
Fiona McIntosh „Arbatos sodai“ |
 |
Nuo vėjų košiamo Anglijos pajūrio miesto Braitono iki Kalkutos lūšnynų ir kvapą gniaužiančių Himalajų kalnų... Daktarei Ailai Fenvik gali pavydėti šiuolaikiškiausios 1933 metų moterys – karjera suteikė jai padėtį visuomenėje, kilmė davė laisvę, be to, staiga jos gyvenime vėl atsirado senoji meilė Jovianas Mandevilis ir jai pasipiršo. Nors Ailai, regis, nieko netrūksta, ją saisto pažadas, duotas motinos mirties akivaizdoje: įgyti medicinos praktikos Indijoje ir tik tada tapti pasiaukojančia žmona. Gavusi Jovo palaiminimą Aila išplaukia į Kalkutą padirbėti naujojoje akušerijos klinikoje. Moteris negali numatyti, kad Indijoje bus išbandyta visa, kas sudaro jos gyvenimo pagrindą, įskaitant profesionalumą ir ištikimybę. Lemtinga pažintis su paslaptinguoju profesoriumi Saksonu Vikeriu meta tikrą iššūkį tam, kuo Aila iki šiol tikėjo. Kai abudu gydytojai atsiduria arbatos plantacijoje netoli Dardžilingo, įsikūrusio Himalajų priekalnėse, Aila turi ryžtis svarbiausiam gyvenime žingsniui. Ir vadinamojo pasaulio stogo, kur susisiekia žemė ir dangus, akivaizdoje pasirenka savo lemtį. Išmoningas ir įtaigus, nukeliantis skaitytoją į praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį pasakojimas apie pareigą ir ryžtą, nenugalimą aistrą ir susitaikymą su likimu. Fiona McIntosh (g. 1960), populiari australų rašytoja, gimė Anglijoje, vaikystę praleido keliaudama po Afriką. Sulaukusi devyniolikos išvyko į Paryžių, vėliau įsikūrė Australijoje. Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2019. Skaito Nijolė Lipeikaitė. |
|
Emma Hannigan „Laiškai mano dukroms“ |
 |
Emma Hannigan (1972–2018) – airių rašytoja, daugelio bestselerių autorė, mirusi po ilgos kovos su vėžiu. Rašymas jai tapo terapija ir atspara gyvenime; gal todėl jos romanai suteikė šilumą ir paguodą tokiai daugybei moterų. „Laiškai mano dukroms“ – paskutinė jos knyga. Trys Breidžių seserys auklę Mėją visuomet mylėjo labiau, nei mamą – visuomet užsiėmusią ir savo darbui visiškai atsidavusią akušerę Martą. Mėja joms buvo ne antroji, bet beveik pirmoji mama: ji visuomet buvo šalia, spinduliavo meilę ir palaikymą ir geriausiai jas pažinojo. Todėl Mėjai mirus seserys pasijunta nepaprastai vienišos. Ypač sužinojusios, kad prieš mirtį mylima auklė kiekvienai paliko po laišką. Tačiau laiškai su paskutiniais meilės ir išminties žodžiais paslaptingai dingo... Trys suaugusios seserys, trys labai skirtingi gyvenimai. Beatrisė, sumaniai vadovaujanti vestuvinių suknelių salonui ir jam atiduodanti visą save, nepriekaištinga šeimos motina, puikaus namo ir interjero kompanijos savininkė Rouzė, ir Džinė, su perspektyviu plastikos chirurgu gyvenanti JAV – ko joms galėtų trūkti? Joms nieko nestinga. Ir kiekvienos iš jų laukia gyvenimo pokyčiai, apie kuriuos jos nė neįtaria. Kiekviena turės padaryti po svarbiausią gyvenime sprendimą. Kur auklės patarimai, kai jų taip reikia? Kas nuslėpė paskutinius jos žodžius nuo Beatrisės, Džinės ir Rouzės? Ir ką apie jų gyvenimus galvoja tikroji mama? „Laiškai mano dukroms“ – šilta, emocinga ir jautri istorija apie vienos šeimos trijų kartų moteris. Apie dukteris, seseris ir motinas. Apie tai, kad kraujo ryšys ir šeima gyvenime yra patys svarbiausi. Ir apie tai, kad meilė į gyvenimą gali ateiti daugybe būdų. Įgarsinta iš: Vilnius : Tyto alba, 2019. Skaito Eglė Čekuolytė. |
|
Diane Chamberlain „Pavogta santuoka“ |
 |
1944-ieji. Tesa staiga meta medicinos studijas, žadančias jai puikią karjerą, susituokia su paslaptingu nepažįstamuoju ir persikelia gyventi į Hikorį, mažą provincijos miestelį Šiaurės Karolinoje. Jos vyras Henris Kraftas – paslaptingas žmogus, dažnai negrįžtantis naktį namo, slepiantis nuo žmonos pinigus ir nerodantis jai jokios meilės. Tesa veikiai sumoja atsidūrusi keistoje santuokoje – be meilės, be menkiausios vilties ištrūkti. Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2019. Skaito Regina Jokubauskaitė. |
|
Roxane Dhand „Perlų žvejo žmona“
|
 |
Meisei Porter devyniolika. Ji pirmąkart visiškai viena stovi ant garlaivio denio ir stebi tolumoje nykstančius gimtosios Anglijos krantus. Tėvai ją siunčia į Australiją, kur Meisės laukia būsimasis jos vyras – niekad neregėtas perlų magnatas pusbrolis Meitlandas Sinkleris. Ilga ir varginanti kelionė nedžiugina: amžinas supimas, alinantis karštis ir per vakarienes nuolat įkyrintis ponas Smolis. Tačiau vieną vakarą trečiosios klasės denyje Meisės žvilgsnį prikausto išraiškingas, nepaaiškinamai patrauklus vyriškis. Tai Viljamas Kuperis, geriausias Karališkojo jūrų laivyno naras, Australijos valdžios paliepimu keliaujantis keisti iki šiol galiojusių perlų žvejybos tradicijų. Meisė nė neįtaria, kad jos ir charizmatiškojo naro keliai susikirs dar ne kartą, kad šaltas sutikimas naujuose namuose nenoromis pastūmės į aukštuomenei nepriimtiną Viljamo draugiją ir su trenksmu išjudins ilgai slėptas tolimo Australijos kampelio paslaptis. Įgarsinta iš: Vilnius : Baltos lankos, 2019. Skaito Nijolė Lipeikaitė. |
|
Jaroslavas Melnikas „Adata“ |
 |
Ant trijų kryžių kalno, esančio Vilniaus centre, randama nužudyta jauna moteris. Ant nužudytosios kaktos – negyvas balandis, ant kairio peties ištatuiruota raudona papūga, o kairė krūtis atrodo labai keistai. Danguje ratus suka erelis. Ką visa tai reiškia? Jaroslavo Melniko, žinomo rašytojo – siurrealisto ir fantasto – knygos populiarios ir Lietuvoje, ir užsienyje. Naujausias šio autoriaus romanas – kvapą gniaužiantis skandinaviškas trileris, kuriame tyrinėjamos žmogaus psichikos gelmės. Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2019. Skaito Rimantas Pranckūnas. |
|
Violeta Gevorgianienė, Edita Norvaišienė „Vaikams apie neįgaliųjų teisių konvenciją“ |
 |
Ši konvencija – tai visų šalių įsipareigojimas gerbti neįgalių žmonių teises. Jos tikslas – apsaugoti negalią turinčius vaikus ir suaugusiuosius nuo diskriminacijos vietos bendruomenėje, mokykloje, laisvalaikiu, darbe. Neįgaliems vaikams konvencija padės suvokti savo teises ir paskatins drąsiau reikšti savo nuomonę.
Įgarsinta iš: Vilnius : Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2019.
Skaito Rokas Simanavičius.
|
|
Daiva Jurevičienė „Finansų rinkos ir institucijos“ |
 |
Vadovėlyje „Finansų rinkos ir institucijos“ aprašomi įvairūs vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama finansų rinkose, pateikiami jų pelningumo, palūkanų normų skaičiavimai. Nurodomi pinigų rinkos ir kapitalo rinkos finansinių priemonių ypatumai. Atskira dalis skiriama finansų institucijų veiklai pristatyti. Nagrinėjami depozitinių ir nedepozitinių finansų institucijų veiklos principai, pagrindiniai jų siūlomi finansiniai produktai. Skaitytojai supažindinami su finansų rinkos infrastruktūra, analizuojama nefinansinių tarpininkų, dalyvaujančių vertybinių popierių prekyboje, veikla ir jų ypatybės. Įgarsinta iš: Vilnius : Technika, 2016. Skaito Rokas Simanavičius. |
|
„Aplinkos politika ir valdymas“ (sudarė Imantas Lazdini) |
 |
Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto Aplinkos politikos ir valdymo katedros dėstytojų parengtame vadovėlyje apžvelgta Lietuvos Respublikos aplinkos politika, sąsajos su Europos Sąjungos aplinkos politika ir pasaulio darnaus vystymosi nuostatos, išnagrinėtos atmosferos, vandens, dirvožemio, ekosistemų ir biologinės įvairovės, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo sritys, aptarti aplinkos stebėsenos (monitoringo), visuomenės informavimo ir švietimo, poveikio aplinkai vertinimo klausimai, kitos su aplinkos politika ir valdymu susijusios problemos: teritorijos planavimas, darnus kaimo vystymasis, biotechnologijų taikymas, triukšmo valdymas ir radiacinė sauga. Vadovėlis skirtas viešojo administravimo specialistams ir aukštųjų mokyklų studentams. Įgarsinta iš: Vilnius : Technika, 2016. Skaito Rokas Simanavičius. |
|
Leo Strauss „Prigimtinė teisė ir istorija“ |
 |
Leo Straussas (1899–1973) – vokiečių ir JAV politikos filosofas ir politinės filosofijos istorikas, kultūrologas. Gimęs Vokietijoje, žydų šeimoje, Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Vokietijos armijoje vertėju, 1932 m. išvyko gyventi į Paryžių, 1934 persikėlė į Didžiąją Britaniją, dirbo Kembridžo universitete. Nuo 1937 m. iki mirties gyveno JAV, Niujorke, Čikagoje, Anapolyje dėstė politologiją ir politinę filosofiją. Savo darbuose plėtojo vadinamąją prigimtinės teisės teoriją, anot kurios žmogaus teisės ir laisvės įgyjamos gimstant ir nepriklauso nuo jo pilietybės ar kitų aplinkybių. Leo Straussas laikomas neokonservatizmo filosofijos kūrėju. 1949 m., dirbdamas Čikagos universiteto profesoriumi, Leo Straussas perskaitė šešių paskaitų ciklą „Apie prigimtinę teisę ir istoriją“. Šios paskaitos ir tapo 1953 m. išleistos knygos Prigimtinė teisė ir istorija pagrindu. Šiame veikale Leo Straussas analizuoja vienos svarbiausių politinės filosofijos problemų – prigimtinės teisės – genealogiją ir reikšmę. Autorius atskleidžia priežastis ir aplinkybes, lėmusias įvairių epochų ir pasaulėžiūrų mąstytojų prigimtinės žmogaus teisės sampratą. Šiuolaikinę politinės filosofijos krizę, autoriaus nuomone, sukėlė būtent atsiribojimas nuo klasikinio požiūrio į prigimtinę teisę. Politinė filosofija, kaip, ko gero, joks kitas mokslas, yra stipriai veikiama subjektyvaus požiūrio į tiriamą dalyką. Kiekvienas į ją besigilinantis mokslininkas yra linkęs tuo pat metu pasijusti ir politiku, ir filosofu. Neretai tai sąlygoja įprotį vertinti reiškinius analizuojant ne juos pačius, o kitų nuomones apie juos, dažnai tendencingas ir kupinas išankstinio nusistatymo. Tokią išvadą jam leido padaryti kruopšti įvairių epochų autorių – nuo senovės iki naujausių laikų atstovų – veikalų analizė. Leo Straussą domina visa politinės minties istorija nuo Platono ir Aristotelio, nuo Machiavelli’o ir Spinozos iki Nietzsche’s, Heideggerio ir Weberio. Įgarsinta iš: Vilnius : Tyto alba, 2017. Skaito Algimantas Butvilas. |
|
Edzard Ernst, Simon Singh „Alternatyvioji medicina. Mitai ir tiesa“ |
 |
Autoriai remdamiesi moksliniais faktais knygoje aptaria daugybę dabar egzistuojančių alternatyvių gydymo būdų, tokių kaip akupunktūra, homeopatija, chiropraktika, vaistingieji augalai ir kt., kurių populiarumas vis auga. Visa tiesa apie gėrimus, losjoną, piliules, žoleles, adatas, masažą dalykus, kurie nepriklauso oficialiosios medicinos sričiai, bet tampa vis patrauklesni daugeliui pacientų.
• Ar alternatyvioji medicina veiksmingai gydo ligas?
• Ar šiuolaikiniai gydytojai žino, kas mums geriausia?
• Ar močiučių patarimai ir yra pati geriausia, laiko patikrinta išmintis?
• Kuo verta pasitikėti, o kas bando jus apiplėšti?
• Kaip bėgant metams keičiasi supratimas apie žmogaus kūną?
• Ar tarp tradicinės ir alternatyviosios medicinos atstovų visada išliks priešiškumas?
Įgarsinta iš: Vilnius : Alma littera, 2019.
Skaito Jūratė Karazijaitė.
|
|
Ronald Rolheiser „Dvasingumo paieškos“ |
 |
Knygų apie dvasingumą prirašyta labai daug, tačiau jis vis dar dažnai neteisingai suprantamas. Dažniausiai manoma, kad dvasingumas yra kažkas egzotiška, ezoteriška, pakylėta virš kasdienybės ir rutinos. Daugeliui žmonių žodis „dvasingumas“ susijęs su tuo, kas neįprasta ir mistiška, su nepažintu Bažnyčios gyvenimu, šventumu, nuolankumu, kitoniškumu, su tuo, kas skirta tik išrinktiesiems. Dvasingumas neturi nieko bendra su natūraliai kylančiu ar sąmoningu apsisprendimu imtis kokios nors dvasinės veiklos – eiti į bažnyčią, melstis ar medituoti, skaityti dvasinę literatūrą ar imtis dvasinių pratybų. Tai daug gilesnis dalykas. Ronaldas Rolheiseris OMI (g. 1947 Makline, Kanada), Kanados ir JAV teologas, ilgametis populiaraus tarptautinio žurnalo „The Catholic Herald“ bendradarbis. „Dvasingumo paieškos“ yra pirmoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba. Įgarsinta iš: Vilnius : Katalikų pasaulio leidiniai, 2017. Skaito Virgilijus Kubilius. |
N.76
Komentarai