LAB garsinių knygų naujienos

Arvydas Anušauskas

Užmirštas desantas

Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas į šiaurę nuo Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė konspiruotis, šifruoti tekstus, siųsti radiogramas ir naudoti savigynos priemones?

Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo įtraukti į ją savo ir ne savo noru. Keliolika jų sumokėjo savo gyvybe. Tačiau iki šiol mažai žinoma, kokį klastos ir dezinformacijos metodų arsenalą naudojo sovietai...

Šaltinis www.rsleidykla.lt

Laura Sintija Černiauskaitė

Šulinys

Iš ankstesnių Lauros Sintijos Černiauskaitės romanų ir novelių įsimintinas itin savitas motinos ir vaiko temos traktavimas – neretai vieniša mama su vaiku nepritampa prie grubios aplinkos, patiria aplinkinių pažeminimą. Naujame romane „Šulinys" siužetas pasukamas kitu kampu – auka tampa nusikaltėle. Kai žlugo vienišos mamos Juditos viltys, jog mylimasis paliks savo žmoną ir ateis pas ją, šoko būsenoje ji įstumia dukrelę į šulinį.

Rašytoja, vaizduodama komplikuotus šeiminius santykius nūdienos visuomenėje, įtraukia ir skaitytoją į svarstymus, kas privedė moterį iki tokio nesuvokiamo nusikaltimo, kaip tokią dramą išgyvena moteris ir aplinkiniai?

Šaltinis www.rsleidykla.lt

Rolandas Parafinavičius

Fotografas

Šiaulietiško slengo prisodrinta istorija apie fotografų gildijos užkulisius, detektyvu virtusias erotinio kadro paieškas ir vyriškos širdies klystkelius.

Šaltinis www.balto.lt

Alvydas Unikauskas

Klauskite daktaro

Knygoje „Klauskite daktaro" Alvydas Unikauskas kalba ne apie ligų gydymą, o apie jų prevenciją. Ne apie tai, kokius vaistus gerti, o apie tai, kaip maitintis ir gyventi, kad tų vaistų reikėtų kuo mažiau, dar geriau – nereikėtų visai. Knygoje profesorius aiškina, kokią įtaką sveikatai daro mityba, judėjimas, sveikas gyvenimo būdas. Pateikia žinių, kaip išvengti lėtinių ligų ar pagerinti sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę jomis jau sergant. Pasakoja, kodėl toks reikšmingas yra požiūris į stresą ir kodėl labai svarbu, kad sutuoktinis visada būtų UŽ jus.

Šaltinis www.knygos.lt

Johanna Thydell

Žvaigždėtos lubos

Trylikametė Jena ką tik pradėjo eiti į septintą klasę. Atrodytų, ji turėtų jaudintis tik dėl to, kad jos krūtinė vis dar neauga, ir stengtis atkreipti į save gražučio Sakės dėmesį. Be to, ji nekenčia šviesiaplaukės bendraklasės Ulisės. Bet tai dar ne viskas – Jenos namuose yra vaikštynė, perukai ir ligoniui pritaikyti baldai. Ten gyvena vėžiu serganti Jenos mama. Jenos kambario lubose naktį suspindi žvaigždės... Debiutuojančios rašytojos Johannos Thydell (g. 1980 m.) knyga „Žvaigždėtos lubos“ palieka stiprų įspūdį.

Sandra Brown

Pyktis

Kylanti televizijos žvaigždė Kera Beili parengė jos gyvenimą pakeisiantį interviu su Amerikos didvyriu tituluojamu majoru Traperiu. Po karo Irake į tėvynę grįžęs kariškis prieš 25 metus bombų sprogimo sugriautame „Pegaso“ viešbutyje išgelbėjo būrelį žmonių, o nuotrauka, kurioje jis laiko ant rankų mažą mergaitę, pavertė jį tikru drąsos ir pasiaukojimo simboliu. Nuo to laiko majoras Traperis tapo geidžiamu pokalbių laidų svečiu, nepamainomu įvairių renginių dalyviu. Tačiau prieš trejus metus jis netikėtai pasitraukė iš viešosios erdvės ir atsisakė bendrauti su žiniasklaida.

Vis dėlto Kera Beili nėra tik dar viena pokalbio su majoru Traperiu trokštanti žurnalistė. Ji žino paslaptį, galinčią suminkštinti net kiečiausią širdį. Mėgindama pasiekti majorą Kera ryžtasi pasinaudoti jo sūnumi, buvusiu Alkoholio, tabako, šaunamųjų ginklų ir sprogmenų biuro agentu Džonu Traperiu. Išvaizdus, tačiau sudėtingo charakterio vyriškis dėl ūmaus būdo senokai prarado agento licenciją, bet neprarado įgūdžių. Nors Džono santykiai su tėvu pašliję, galiausiai jis sutinka palydėti Kerą pas majorą, o šis netikėtai sutinka duoti interviu. Ir taip pasirašo sau mirties nuosprendį.

Šaltinis www.knyguklubas.lt

Herbjorg Wassmo

Dinos testamentas

Nuostabūs Norvegijos peizažai, Skandinavijos rašytojams būdinga tamsa ir gebėjimas joje įžvelgti žmogiškosios būties šviesą – tai kūrinys, į kurį panirę atrasime ne tik jautrią istoriją, bet ir dar nepažintą dalelę savęs. Kaltė, gėda, atleidimas, beprotybė, tyla, įniršis ir nepalaužiama stiprybė... Svarstydama apie šeimos likimą ir naštą, kurią už praeities klaidas tenka prisiimti ateities kartoms, autorei Herbjørgai Wassmo pavyksta prisiliesti prie pačios žmogiškosios dvasios esmės.

Šaltinis www.knygos.lt

Mary Lynn Bracht

Baltoji chrizantema

Korėja, 1943-ieji. Šešiolikmetė Hana visą gyvenimą praleido Japonijos okupuotoje šalyje. Kaip henajo – nardytoja, nerianti į ledinį jūros vandenį ir ieškanti kriauklių arba austrių – ji džiaugiasi kitoms korėjietėms neprieinama laisve. Kol vieną dieną, nuo japonų kareivio išgelbėjusi jaunesniąją seserį, patenka į Mandžiūriją ir tampa viena iš „paguodos moterų“.

Pietų Korėja, 2011-ieji. Emi jau šešiasdešimt metų kankina mintys apie sesers auką. Kad atrastų ramybę ji priversta pažvelgti praeičiai tiesiai į akis. Ar Emi, regėdama besikeičiančius savo vaikus, sugebės susitaikyti su išlikusiosios kaltės jausmu ir atleisti už šimtams tūkstančių nekaltų moterų padarytą skriaudą?

Mary Lynn Bracht debiutinis romanas pasakoja iki šiol Vakarų pasaulyje mažai girdėtą istoriją apie šimtus tūkstančių Korėjos moterų bei mergaičių, kurios Antrojo pasaulinio karo metais Japonijai kolonizavus Korėją pateko į Japonijos armijos seksualinę vergiją. Autorės pastabose, kurios apima ir karo niokojamos šalies istorinių įvykių chronologiją, Bracht nusako savo knygos atsiradimo paskatas: aprašyti šiuos siaubingus dalykus ir atkreipti į juos dėmesį, kad praeities nuodėmės nebepasikartotų.

Šaltinis www.rsleidykla.lt

Nadia Murad

Paskutinė mergina

2014 metais „Islamo valstybė” užpuolė Nadios Murad gimtąjį jazidų (kurdų religinė mažuma) kaimelį šiaurės Irake ir jos, 21 metų moksleivės, gyvenimas sudužo į šipulius. ISIS kareiviai žudė vyrus, kurie nesutiko atsiversti į islamą, ir moteris, kurios buvo per senos tapti sekso vergėmis. Nadios motiną ir šešis brolius taip pat nužudė, o ji pati buvo išvežta į Mosulą ir, kaip ir tūkstančiai kitų jazidų moterų, parduota į „Islamo valstybės” sekso vergiją. Mergina buvo laikoma nelaisvėje, mušama ir prievartaujama, tačiau galiausiai jai pavyko pabėgti ir išsigelbėti.

Nadia nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną ji taps žmogaus teisių aktyviste. Ji metė iššūkį visoms etiketėms, kurias jai mėgino klijuoti gyvenimas: našlaitės, prievartos aukos, vergės, pabėgėlės. Vietoje jų ji susikūrė naujas: likusi gyva, jazidų lyderė, moterų užtarėja, Nobelio taikos premijos nominantė, Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, o dabar ir knygos autorė.

Nadia ne tik sugebėjo išreikšti savo nuomonę, ji taip pat kalba už kiekvieną jazidą, nukentėjusį nuo genocido, vykdomo Irake, už kiekvieną prievartautą moterį ir už kiekvieną likimo valiai paliktą pabėgėlį. Ši knyga – tai didžiulio žmogaus noro gyventi liudijimas ir meilės laiškas – prarastai šaliai, trapiai bendruomenei ir karo išblaškytai šeimai.

Šaltinis www.baltoslankos.lt