Birželio 8–10 dienomis Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) dalyvavo tarptautiniuose skaitmeninės leidybos renginiuose Prahoje. Birželio 8–9 dienomis Prahos taikomosios dailės muziejuje vyko vienas svarbiausių tarptautinių skaitmeninės leidybos renginių – konferencija „Digital Publishing Summit“, kurį birželio 10-ąją pratęsė ten pat vykusi „ThinkPub“ konferencija „Skaitytojų įsitraukimas skaitmeniniame amžiuje“. Trys intensyvios dienos LAB vadovei Ingai Davidonienei ir Leidybos skyriaus vadovei Alisai Žarkovai tapo galimybe ne tik susipažinti su naujausiomis leidybos tendencijomis, bet ir pristatyti Lietuvos patirtį tarptautinei ekspertų bendruomenei.
Kasmet vykstanti konferencija „Digital Publishing Summit“, suburia daugiau nei 120 leidybos, technologijų, prieinamumo ir skaitymo inovacijų ekspertų iš įvairių pasaulio šalių. Čia aptariami svarbiausi skaitmeninės leidybos iššūkiai ir ateities kryptys – nuo turinio kūrimo bei platinimo iki naujų skaitymo patirčių ir prieinamo turinio užtikrinimo visiems skaitytojams.
Šių metų renginys vyko Prahoje, išskirtinėje Dekoratyvinės dailės muziejaus erdvėje, kuri puikiai atspindi pagrindinę renginio mintį – kultūros paveldo ir inovacijų dermę.
LAB dalyvavimas šiuose renginiuose svarbus ne tik kaip galimybė semtis žinių iš tarptautinės bendruomenės. Mums, kaip įtraukiosios leidybos ekspertams, ne mažiau svarbu dalytis savo sukaupta patirtimi ir būti girdimiems tarptautiniame kontekste. Nors Lietuva yra nedidelė šalis, prieinamos leidybos srityje esame matomi, nuosekliai dirbame ir tobulėjame, o tokios konferencijos suteikia progą parodyti, kad mūsų patirtis gali būti aktuali ir vertinga visai tarptautinei leidybos bendruomenei.
Konferencijoje „Digital Publishing Summit“, LAB vadovė Inga Davidonienė dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje „Companioning Publishers’ Digital Journeys“, kurioje pristatė Lietuvos patirtį įgyvendinant prieinamumo iniciatyvas, diegiant Europos prieinamumo akto nuostatas ir kuriant aplinką, kurioje informacija bei kultūros turinys būtų prieinami kiekvienam. Jos pranešimo žinutė visame konferencijos kontekste išsiskyrė dėmesiu žmogui.
„Pagrindinis iššūkis – skaitytojų informavimas. Tad mūsų biblioteka ne tik konsultuoja leidėjus, kaip rengti prieinamus skaitmeninius leidinius, bet ir stengiasi kurti pokytį tarp skaitytojų. Mokome skaitytojus naudotis naujausiais skaitmeniniais leidiniais, supažindiname su jų savybėmis, funkcionalumais, mobiliosiomis aplikacijomis. Tą patį gali daryti ir leidėjai: komunikuoti apie skaitmeninių leidinių inovacijas ar galimybes naudoti sintetinį balsą. Norint aktyvinti skaitmeninių leidinių rinką ir atliepti vartotojų poreikius, reikia viešinimo ir vertės atskleidimo – kaip ir su bet kuriuo kitu produktu“, – teigė I. Davidonienė.
Diskusijoje taip pat dalyvavo prieinamumo, leidybos ir skaitmeninių inovacijų ekspertai iš įvairių šalių: „Fondazione LIA“ generalinė sekretorė Cristina Mussinelli, „Hachette Livre“ skaitmeninės veiklos vadovas Bertrand Rocton ir Kanados skaitmeninės leidybos organizacijos „eBOUND Canada“ vykdomoji direktorė Deborah Nelson. Kartu buvo ieškoma atsakymų, kaip leidybos sektorius gali sėkmingai pereiti prie skaitmeninių sprendimų, stiprinti prieinamumą ir kurti įtraukesnę skaitymo aplinką visiems.
Be apskritojo stalo diskusijos konferencijose vyko gausybė pranešimų ir pristatymų. Daug dėmesio skirta temoms, kurios šiandien formuoja pasaulinę skaitmeninės leidybos kryptį:
- prieinamumui ir įtraukiajai leidybai – nuo EPUB 3, WCAG 2.2 AA ir Europos prieinamumo akto reikalavimų iki praktinių leidyklų transformacijos pavyzdžių Lotynų Amerikoje ir Suomijoje;
- skaitymo patirčių įvairovei – kalbėta apie sprendimus mažo raštingumo skaitytojams, disleksiją turintiems žmonėms, multimodalų skaitymą, kai derinantteksto, garso, vertimo,komentarų ar kitas funkcijas, ne tik prasiplečia skaitymo patirtis, bet ir efektyviau įsisavinama informacija;
- atviriems technologiniams sprendimams – „ReadiumLCP“, OPDS, „Thorium Reader“ ir „Thorium Web“ pristatyti kaip svarbūs įrankiai kuriant atviresnę, saugesnę ir prieinamesnę skaitmeninio skaitymo ekosistemą;
- skaitmeniniams vadovėliams – ypač įspūdingas Brazilijos PNLD pavyzdys, kuriame skaitmeninė transformacija paliečia beveik 40 mln. mokinių;
- DI ir autorių teisių valdymui – diskutuota apie tai, kaip leidėjai gali aiškiai deklaruoti turinio naudojimo teises, kurti pasitikėjimu grįstą infrastruktūrą ir aktyviai dalyvauti kūrybinės AI ekonomikos formavime;
- skaitymo evoliucijai – skaitmeninis skaitymas nėra revoliucija, pakeitusi ankstesnes formas. Tai ilgos evoliucijos etapas, kuriame senosios idėjos įgauna naują technologinį pavidalą.
- senstančiai visuomenei – jeigu leidybos industrija nesugebės padėti vyresniems skaitytojams pereiti prie skaitmeninių formatų, ji gali prarasti milijonus skaitytojų.
Šie renginiai dar kartą patvirtino, kad skaitmeninė leidyba šiandien nebėra vien technologijų ar formato klausimas. Tai – prieinamumas, skaitytojo patirtis, atviri standartai, autorių teisės, duomenys ir tvarūs sprendimai, leidžiantys kultūros turiniui pasiekti daugiau žmonių, nepriklausomai nuo jų poreikių, kalbos ar gyvenamosios vietos.
Džiaugiamės galėdami būti šios tarptautinės bendruomenės dalimi, dalytis Lietuvos patirtimi ir kartu mokytis iš kitų.
Komentarai