Praėjusią savaitę mūsų kolegės Daiva ir Monika, kartu su kolegėmis iš Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos ir Suomijos „Turku city library“ lanėsi Latvijos bibliotekose.
Pagal Nordplus Adult projektą „Bridging & Empowering: Libraries for Inclusion“ kolegos domėjosi, kaip Latvijoje aptarnaujami vartotojai, turintys individulių reikmių.
Pirmosios dvi vizito dienos buvo skirtos pažinčiai su Latvijos nacionaline biblioteka ir jos vykdomomis veiklomis.
Vaikų literatūros centre kolegės susipažino su bibliotekos vykdomais vaikams skirtais projektais. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, vykdomos skaitymo skatinimo programos, tik jos labiau orientuotos į vaikus.
„Knygos muziejuje“ turėjo galimybę ne tik pamatyti eksponuojamas seniausias, vertingas knygas, bet ir užuosti jų kvapą (stiklainiuose). Ekspozicijos prieinamumui skirtas tikrai didelis dėmesys: pasirūpinta ir tekstais Brailio raštu bei audiovizualiniu vertimu.
Biblioteka lankytojams siūlo ir specialius akinius, kurie, imituodami cukrinio diabeto, geltonosios dėmės bei kitų būklių sukeliamus regos sutrikimus, leidžia patiems patirti regos negalią.
Čia veikia garso įrašų studija, kurioje darbuotojai garsina informaciją apie naujai pasirodžiusias knygas ir kuria tinklalaides, kurios vėliau viešinamos bibliotekos komunikacijos kanaluose.
Regos negalia turinti Liga Kikute dalinosi savo, kaip neregės patirtimi ir kolegėms pristatė opią šunų vedlių temą. Latvijoje šiuo metu yra tik 20 šunų vedlių nors poreikis yra kur kas didesnis.
Dėstytoja Velga Polinska kolegėms pristatė ką Latvija yra pasiekusi lengvai suprantamos kalbos srityje. Jos teigimu, šalyje knygas lengvai suprantama kalba leidžia ne tik Aklųjų biblioteka ir Easy Language Agency, bet ir komerciniai leidėjai. Bendrai Latvijoje išleistos 27 grožinės knygos ir 7 informaciniai biuleteniai. Pirmoji grožinė knyga lengvai suprantama kalba „Milda dzivos Riga“ buvo išleista 1999 m.
Trečiadienį kolegės aplankė Rygos centrinę bibioteką, kuri turi 26 padalinius, 3 aptarnavimo punktus (Vaikų klinikinėje ligoninėje, kalėjime, dienos prieglaudoje) ir vasarą veikiančią paplūdimio biblioteką. Gyvai pavyko pabuvoti 3 bibliotekose: Rezna biblioteka, Bolderajas biblioteka, Agenskalna biblioteka ir prieglaudoje įsikūrusiame aptarnavimo punkte. Vizitų metu aptartos bibliotekų veiklos, vartotojų grupės ir jų aptarnavimo niuansai, kalbėta apie knygų lengvai suprantama kalba išdėstymą ir žymėjimą.
Vizitas tęsėsi Latvijos aklųjų bibliotekoje, kur kolegės susipažino su jų vykdomomis veiklomis, leidybos procesais, analizavo fondus bei formatų įvairovę. Biblioteka turi 4276 skaitytojus, negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto. Jiems suteikiama galimybė gali rinktis iš skaitmeninių knygų esančių virtualioje bibliotekoje BALSS, knygų Brailio raštu ir garsinių knygų. Biblioteka turi didelė kolekciją knygų padidintu šriftu ir apie 34 knygas lengvai suprantama kalba.
Kolegos iš Latvijos aklųjų bibliotekos pristatė jų vykdomas skaitymo skatinimo iniciatyvas (skaitymą su terapiniais šunimis bei „ Kavos pertraukėlę“ su autoriais), supažindino su šunimi vedliu ir terapiniais šunimis, papasakojo kaip vedlys padeda surasti kelią, apeiti kliūtis ar kelių darbus ir net surasti nukritusius daiktus. Tuo tarpu terapiniai šunys eina į ligonines ir hospisus, leidžiasi čiupinėjami ir glostomi. Kaip teigė bibliotekos darbuotoja, terapinis šuo per savaitę gali turėti tik 1 dviejų valandų trukmės darbinę sesiją.
Paskutiniąją vizito dieną kolegės lankėsi 2023 m. energetiškai efektyviausio pastato apdovanojimą gavusioje Ogre bibliotekoje, kurioje didelis dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo auditorijoms. Čia įrengtos atskiros zonos jaunimo susitikimams ir mokymuisi, mažų vaikų (iki 3 m.) skaitymo/žaidimo erdvės. Biblioteka turi pastovią 3000 knygų kolekciją talpinantį bibliobusą, kuris 2 kartus per savaitę vežioja knygas į atokias rajono gyvenvietes.
Įdomus faktas – bibliotekoje įrengtas šeimos centras, kuriame vyksta santuokų registracija.
Projekto koordinatorius - Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Šiaurės ir Baltijos šalių tarptautinio bendradarbiavimo programa.
Komentarai