Istorija

2012-05-02

Stanislava Česnauskienė

Stanislava ČesnauskienėIgaletė Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vedėja.

Gimė 1937 m. Pumpurų kaime (Kelmės raj.).

1966 m. baigė Vilniaus universitetą, bibliotekininkystę ir bibliografiją.

1966-1971 m. dirbo Šiaulių viešojoje (dabar P. Višinskio) bibliotekoje.

1971-2006 m. buvo Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vedėja. Jai vadovaujant, 1981 m. biblioteka persikėlė į naujas patalpas, išaugo knygų fondai ir skaitytojų skaičius.

2008 m. išleido poezijos knygą „Ir tu esi, ir aš esu“.

2009 m. rugpjūčio 17 d. p. Stanislava išėjo į užsitarnautą poilsį.

Irena Skėrutė

Irena SkėrutėIlgametė Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotoja.

Gimė 1940 m. sausio 30 d. Didžiųjų Mostaičių kaime (Plungės raj.)

1954 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų vidurinę internatinę mokyklą.

Ją baigusi, nuo 1961 m. rudens pradėjo dirbti Kauno aklųjų įmonės spaustuvėje diktuotoja. Spaustuvę perkėlus į Vilnių, dirbo raidžių rinkėja, knygų komplektuotoja.

1974 - 1990 m. - LAD leidyklos redaktorė, nuo 1990 m. spalio mėn. pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekos Knygų leidybos skyriuje garso įrašų operatore.

2009 m. spalio 23 d. p. Irena išėjo į užsitarnautą poilsį.

Gerb. Irena Skėrutė - įvairių šaškių ir šachmatų čempionatų prizininkė ir nugalėtoja.

Saulius Plepys

Saulius PlepysIlgametis Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojas.

Gimė 1939 sausio 10 d. Šiauliuose.

1948 - 1959 m. mokėsi Kauno aklųjų vidurinėje internatinėje mokykloje. 1964 m. baigė Vilniaus universiteto rusų kalbos ir literatūros studijas. Tais pačiais metais išrinktas Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Vilniaus tarprajoninės valdybos pirmininku. Rūpinosi Vilniaus ir Alytaus apskričių aklaisiais ir silpnaregiais, jų įdarbinimu, buitimi ir sociokultūriniais reikalais.

1966 m. pradėjo dirbti LAD leidykloje redaktoriaus pareigose, 1967 m. buvo paskirtas žurnalo “Mūsų žodis” vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.

1972 m. tapo žurnalistų sąjungos nariu.

Nuo 1973 metų iki 1988 metų vasario vidurio dirbo LAD leidyklos "Versmė" direktoriumi - vyriausiuoju redaktoriumi.

Nuo 1990 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti Lietuvos aklųjų bibliotekoje - garsinių žurnalų redakcijoje, 1998 m. birželio 16 d. paskirtas Lietuvos aklųjų istorijos muziejaus vedėju.

2009 m. rugsėjo 30 d. p. Saulius išėjo į užsitarnautą poilsį.

S. Plepio keli šimtai įvairaus pobūdžio straipsniai yra paskelbti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) žurnale „Mūsų žodis“, ir respublikinėje spaudoje...

S. Plepio keli šimtai įvairaus pobūdžio straipsniai yra paskelbti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) žurnale „Mūsų žodis“, ir respublikinėje spaudoje. Nuo 1996 m. paskelbė kelias dešimtis publikacijų Lietuvos neįgaliųjų draugijos laikraštyje „Bičiulystė“. 1988-1989 m. buvo Londono radijo BBC rusų tarnybos neetatinis korespondentas Vilniuje. Kas savaitę perduodavo informaciją Apie „Perestroikos“ aktualijas ir „Sąjūdžio“ veiklą Lietuvoje. Iš rusų kalbos yra išvertęs keletą knygų tiflologine tematika.
S. Plepys – garsinių žurnalų akliesiems leidybos Lietuvoje pradininkas (1965 m. pradėjo redaguoti pirmąjį garsinį žurnalą „Spindulys“). Su bendraautoriumi A. Baltramiejūnu paruošė didelės apimties knygą – „Tiflologijos enciklopedinis žodynas“. Knyga išleista Brailio raštu 1981 -1986 m. (viso 22 knygos Brailio raštu). Sudarė ir paruošė spaudai Neregių literatų kūrybos almanacho „Vaivorykštė“ 2, 3, 4 tomus. Parašė esė knygą apie neregius „Maištas prieš lemtį“ (pirmasis leidimas – 1994 m., antrasis – 2003 m.).
S. Plepys dalyvavo meno mėgėjų kolektyvuose: LAD Vilniaus kultūros namų estradiniame orkestre grojo saksofonu, dainavo solo. Nuo 1992 iki 2002 metų giedojo evangelikų reformatų chore „Giesmė“.
Už ilgametę tiflologinę, žurnalistinę veiklą bei „Tiflologijos enciklopedinio žodyno“ parengimą LAD Centro valdybos prezidiumo sprendimu jam paskirta 1986 metų tiflologijos premija.
Hobi – šachmatai, žvejyba, muzika (groja akordeonu).
Lietuvos aklųjų biblioteka pasitikdama S. Plepio 60-metį, 1998 m. išleido informacinį leidinį – „Sauliu Plepys. Literatūros rodyklė 1955-1998“.