Istorija

2012-05-02

Visuomet liks mūsų atmintyje...

Stasys Stasiulis

Stasys StasiulisS. Stasiulis vadovavo bibliotekai 24 metus (1971 – 1995).

Meilė Muzikai

Stasys Stasiulis - aktyvus mūsų organizacijos narys beveik 25 metus vadovavo Lietuvos aklųjų bibliotekai. Rūpinosi, kad neregiai laiku gautų Brailio ir garsines knygas, jo iniciatyva leidiniai skaitytojams buvo pradėti vežioti į namus. Daug ir racionalių pasiūlymų teikė LASS organizacijos vadovams, stengėsi, kad neregiai turėtų ne tik mėgstamą darbą, bet ir galėtų save realizuoti ir po darbo, dalyvaudami meninės saviraiškos kolektyvuose, noriai sportuotų, domėtųsi kultūra ir rūpintųsi savišvieta. Tačiau, S. Stasiulis plačiajai visuomenei geriau žinomas kaip puikus muzikantas – akordeonistas, XX a. antroje pusėje palikęs ženklų pėdsaką šalies muzikiniame gyvenime. Nuostabus muzikinis produktyvumas stebino ne vieną muzikos mylėtoją, o žinojimas, kad jam bendrauti ir „susikalbėti“ su nuostabiu garsų pasauliu padėjo tiktai Brailio raštas, dar labiau paryškina šio žmogaus gabumą muzikai. Iš tiesų - muzika jam buvo šventė  Jo įgroti muzikiniai kūriniai ir šiuo metu skamba per įvairias Lietuvos radijo stotis.
S. Stasiulis gimė 1939 m. Gedikėnuose, Plungės rajone. Antrojo pasaulinio karo sūkuriuose pasimetė nuo tėvų ir gyveno pas gerus žmones. Po karo ištiko nelaimė: neatsargus elgesys su sprogmenimis sužalojo vaiką ir jis beveik prarado regėjimą, o antroji patirta akių trauma atėmė ir paskutinę akių šviesą. 1951 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Guvus moksleivis greitai išmoko Brailio raštą,  gerai mokėsi ir gana anksti susidomėjo muzika. Pradėjo mokytis groti pianinu, akordeonu, trimitu. Tuo metu mokykloje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo labai populiarus muzikos instrumentas - akordeonas, tad ir jis pamilo šį instrumentą. Daug repetuodavo ir tobulino grojimo techniką. Pirmasis mokytojas, pradėjęs mokyti būsimąjį garsų akordeonistą, buvo neregys pedagogas Adolfas Majauskas. Po kelerių metų jaunasis akordeonistas pradėjo koncertuoti mokyklos renginiuose, o 1957 m. jau atstovavo Lietuvai Pabaltijo respublikų aklųjų draugijų meno saviveiklos olimpiadoje ir sulaukė daug pagyrimo žodžių. 1958 m. kovo mėn. Kauno miesto profsąjungų rūmuose vyko miesto meno saviveiklos apžiūros-konkurso baigiamasis koncertas. S. Stasiulis grojo puikiai, iškovojo pirmąją vietą ir buvo apdovanotas Kauno miesto vykdomojo komiteto garbės raštu.
1958 m. vasarą S. Stasiulis nusprendžia siekti muzikinio išsilavinimo ir sėkmingai išlaiko stojamuosius egzaminus į Juozo Gruodžio muzikos technikumą. Tačiau susiduria su to meto sovietinės valdžios diskriminacija - jam neleidžiama mokytis technikume dėl aklumo. Lietuvos aklųjų draugijos vadovai ir jis pats pradeda varstyti valdžios ir funkcionierių kabinetų duris. Pastangos nenueina veltui, ledai pralaužiami ir jam suteikiama išimtinė teisė - leidžiama mokytis vaikų muzikos mokykloje. Akordeono paslapčių moko mokytojas Jonas Skiragis. Nuoširdus pedagogo darbas ir moksleivio stropumas duoda puikius rezultatus - vaikų muzikos mokyklos kursą judviejų duetas baigia per vienerius mokslo metus. Tai buvo puikus įrodymas to meto valdininkams, kad ir neregiai gali sėkmingai mokytis ir pasiekti gerų rezultatų.
1960 m. rudenį S. Stasiulis pradeda studijuoti Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume, neakivaizdiniame skyriuje. Akordeono specialybę dėsto Albertas Baika. 1965 m. baigęs muzikos technikumą, tęsia studijas Valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), taip pat studijuoja neakivaizdiniame skyriuje, docento Alberto Baikos akordeono klasėje. Studijas baigė 1970 metais.
S. Stasiulis dirbti pradėjo 1959 metais LAD Kauno įmonėje šepečių ceche, taip pat  vadovavo įmonės akordeonistų būreliui. Nuo 1962 m. vadovavo įmonės saviveikliniam liaudies ansambliui. 1964 – 1968 mokslo metais dirbo muzikos mokytoju Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje ir vadovavo moksleivių ansambliui ir mišriam chorui.
1968 metų rudenį S. Stasiulį LAD vadovai paskiria LAD Vilniaus kultūros namų direktoriumi. Su šeima persikelia gyventi į Vilnių. Nuo 1971 m. jis paskiriamas  LAD respublikinės centrinės bibliotekos direktoriumi, šias pareigas ėjo iki gyvenimo pabaigos. Gyvendamas Vilniuje aktyviai dalyvauja Lietuvos aklųjų draugijos veikloje. Daug kartų renkamas delegatu į LAD suvažiavimus, dalyvauja visuomeninių komisijų darbe, organizacijos veiklos gerinimui teikia įvairius siūlymus ir pageidavimus. Dirbdamas aklųjų bibliotekos direktoriumi, rūpinasi, kad žmonės su regėjimo negalia nestokotų Brailio raštu ir garsinių knygų. Populiarina Brailio raštą, kasmet inicijuoja respublikinius ar regioninius Brailio rašto skaitovų konkursus. Nors  vadovo darbas ir visuomeninė veikla atimdavo daug laiko, bet muzikai ir akordeonui visada buvo ištikimas. S. Stasiulis koncertuodavo vienas kaip akordeonistas solistas ir su Juozapu Kairiu grojo akordeonu duetu, grodavo ir su įvairiais instrumentiniais ansambliais. Mielai dalyvaudavo įvairiose meno mėgėjų apžiūrose, festivaliuose, konkursuose. Ne kartą yra tapęs laureatu ar prizininku, gavęs gausybę garbės raštų ir padėkų. S. Stasiuliui buvo suteiktas Lietuvos kultūros žymūno vardas, už aktyvią koncertinę veiklą 1979 ir 1985 m. jam skirtos Lietuvos aklųjų draugijos meno premijos. Įgrojo net septynias plokšteles (keturios solinės ir trys akordeonų duetų su J. Kairiu).  Per trisdešimt penkerius koncertinės veiklos metus koncertavo ne tik Lietuvoje, bet pasirodė ir daugelyje užsienio šalių. Jo repertuare buvo apie tris šimtus įvairios apimties kūrinių, jų tarpe apie penkiasdešimt kūrinių akordeonų duetui. Mielai jis atlikdavo lietuvių kompozitorių kūrinius, nevengė ir stambios apimties užsienio kompozitorių kūrinių, grojo ir klasikinius kūrinius. Jo repertuare buvo daug artimo draugo, kompozitoriaus ir akordeonisto Juozapo Kairio, originalių kūrinių akordeonui. S. Stasiulio įrašai skambėjo per Lietuvos radiją ir televiziją. Šiuo metu Lietuvos radijo fonduose saugoma keturios dešimtys jo įgrotų kūrinių. Lietuvos aklųjų bibliotekos fonduose jo įrašų - gerokai per šimtą. 
S. Stasiulis mirė staiga - 1995 m. spalio 14 d. Draugai ir bičiuliai pasirūpino jo kūrybinio palikimo išsaugojimu. 1999 m. pasitinkant šešiasdešimtąsias gimimo metines, surinko jo geriausius solinius įgrojimus ir išleido kompaktinę plokštelę „Akordeonu groja Stasys Stasiulis“. 2000 metais geras jo draugas kompozitorius ir muzikantas, taip pat jau šviesios atminties, Juozapas Kairys paruošė literatūrinę muzikinę antologiją apie akordeonistą Stasį Stasiulį „Muzika jam buvo šventė“ kurioje  autorius apžvelgia šio neeilinių gabumų žmogaus gyvenimą, jo visuomeninę kultūrinę bei muzikinę veiklą. Šiame kompaktinių plokštelių rinkinyje, jį sudaro 8 CD, skamba net 107 S. Stasiulio akordeonu atliekami muzikiniai kūriniai.  2008 m. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido archyvinių įrašų kompaktinę plokštelę „Prisiminimai“ - tai S. Stasiulio ir J. Kairio akordeonų dueto atliekami geriausi muzikiniai kūrinai.

Juozas Valentukevičius