Domnica Radulescu „Traukinys į Triestą“

2018-01-04

Naujasis Domnicos Radulescu romanas turėtų sudominti ir jauną, ir vyresnio amžiaus skaitytoją. Jaunos rumunės Monos Marijos pasakojimas patraukia ir užburia jau nuo pirmųjų knygos puslapių. Dviejų dalių romanas suskirstytas atskirais skyreliais. Jų pavadinimai – trumpi būsimų įvykių anonsai. Taigi knygą skaitai nekantraudamas, norėdamas kuo greičiau sužinoti, kas gi vyko toliau… Mergina pasakoja savo meilės istoriją ir tą laikotarpį, kurį teko išgyventi Rumunijai, valdant N. Čaušesku. Žmonės gyveno nuolatinėje įtampoje ir baimėje, šalyje veikė slaptosios saugumo tarnybos, aplinkui šmėkščiojo mirties šešėlis… Niekuo negalėjai pasitikėti, nes jaudinaisi ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos. Baisu net pagalvoti, ką patyrė pagrindinė knygos herojė. Mona Marija turėjo palikti savo šeimą, savo mylimąjį ir bėgti į nežinią. Emigrantės kelias labai vingiuotas, o gyvenimas tikrai nesaldus. Naktimis kamuoja košmarai, tas begalinis tėvynės ilgesys … O kai esi pabėgėlė ir susimauni – tik dar skaudžiau. Juk pats emigracijos tikslas – pradėti viską iš naujo, sugriebti sėkmę, susikurti naują gyvenimą, geresnį už ankstesnį, tokį, koks tavo protėviams net nesisapnavo, geresnį už bet ką, apie ką galėjai svajoti savo nelaimingoje tėvynėje, apnuodytoje komunizmo, kamuojamoje alkio ir nelaimių… Labai netikėta ir intriguojanti romano pabaiga. Užvertęs paskutinį knygos puslapį, skaitytojas turi galimybę toliau tęsti arba užbaigti romantišką meilės istoriją. Kiekvienas savaip…