Romualdas Granauskas „Išvarytieji“

2018-01-04

Rugpjūtis krito kaip žmogus nušautas.
Į žalią kraštą įžengė ruduo.
Ir vėjas, įsikniaubdamas į šiaudus,
Pradėjo sunkiai, vyriškai raudot.

Regis, kad šios Jono Strielkūno eilės, taip vykusiai pacituotos naujajame Romualdo Granausko apsakymų rinkinyje „Išvarytieji“, puikiai tinka darganotiems rudens vakarams. Dar labiau prasmingai tokiems vakarams praleisti tinka minėtoji R. Granausko knyga, kurioje kviečiama susimąstyti apie gyvenimą, jo prasmę ir mus supančius žmones. Kiekvienas šios knygos kūrinys – tai atskiro žmogaus pasaulis. Jums įdomu, ką išgyvena alkoholizmu sergantis dainininkas? Ką jaučia emigravusių tėvų pamirštas vaikas? O gal norite prisiminti Joną Strielkūną, kurio atminimui knygoje irgi skirta vietos? Tada lietingą rudens vakarą įsitaisykite fotelyje ir su puodeliu garuojančios arbatos leiskitės į kelionę po išvarytųjų gyvenimus!