Bibliotekininkas rekomenduoja

Romualdas Granauskas „Išvarytieji“

2018-01-04

Rugpjūtis krito kaip žmogus nušautas.
Į žalią kraštą įžengė ruduo.
Ir vėjas, įsikniaubdamas į šiaudus,
Pradėjo sunkiai, vyriškai raudot.

Regis, kad šios Jono Strielkūno eilės, taip vykusiai pacituotos naujajame Romualdo Granausko apsakymų rinkinyje „Išvarytieji“, puikiai tinka darganotiems rudens vakarams. Dar labiau prasmingai tokiems vakarams praleisti tinka minėtoji R. Granausko knyga, kurioje kviečiama susimąstyti apie gyvenimą, jo prasmę ir mus supančius žmones. Kiekvienas šios knygos kūrinys – tai atskiro žmogaus pasaulis. Jums įdomu, ką išgyvena alkoholizmu sergantis dainininkas? Ką jaučia emigravusių tėvų pamirštas vaikas? O gal norite prisiminti Joną Strielkūną, kurio atminimui knygoje irgi skirta vietos? Tada lietingą rudens vakarą įsitaisykite fotelyje ir su puodeliu garuojančios arbatos leiskitės į kelionę po išvarytųjų gyvenimus!

Domnica Radulescu „Traukinys į Triestą“

2018-01-04

Naujasis Domnicos Radulescu romanas turėtų sudominti ir jauną, ir vyresnio amžiaus skaitytoją. Jaunos rumunės Monos Marijos pasakojimas patraukia ir užburia jau nuo pirmųjų knygos puslapių. Dviejų dalių romanas suskirstytas atskirais skyreliais. Jų pavadinimai – trumpi būsimų įvykių anonsai. Taigi knygą skaitai nekantraudamas, norėdamas kuo greičiau sužinoti, kas gi vyko toliau… Mergina pasakoja savo meilės istoriją ir tą laikotarpį, kurį teko išgyventi Rumunijai, valdant N. Čaušesku. Žmonės gyveno nuolatinėje įtampoje ir baimėje, šalyje veikė slaptosios saugumo tarnybos, aplinkui šmėkščiojo mirties šešėlis… Niekuo negalėjai pasitikėti, nes jaudinaisi ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo šeimos. Baisu net pagalvoti, ką patyrė pagrindinė knygos herojė. Mona Marija turėjo palikti savo šeimą, savo mylimąjį ir bėgti į nežinią. Emigrantės kelias labai vingiuotas, o gyvenimas tikrai nesaldus. Naktimis kamuoja košmarai, tas begalinis tėvynės ilgesys … O kai esi pabėgėlė ir susimauni – tik dar skaudžiau. Juk pats emigracijos tikslas – pradėti viską iš naujo, sugriebti sėkmę, susikurti naują gyvenimą, geresnį už ankstesnį, tokį, koks tavo protėviams net nesisapnavo, geresnį už bet ką, apie ką galėjai svajoti savo nelaimingoje tėvynėje, apnuodytoje komunizmo, kamuojamoje alkio ir nelaimių… Labai netikėta ir intriguojanti romano pabaiga. Užvertęs paskutinį knygos puslapį, skaitytojas turi galimybę toliau tęsti arba užbaigti romantišką meilės istoriją. Kiekvienas savaip…

Simonas Sebagas Montefiore „Kalbos, pakeitusios pasaulį“

2018-01-04

„Pradžioje buvo Žodis, kuris tapo kūnu“ – šis sakinys iš Biblijos tinka ir kalbant apie Simono Sebago Montefioreʼs knygą „Kalbos, pakeitusios pasaulį“. Leidinyje publikuojamos 48 žymių žmonių kalbos pradedant Jėzumi iš Nazareto, baigiant Baraku Obama. Būtų sunkoka skaityti „sausus“ istorijos vadovėlius, jeigu už svarbių istorinių įvykių, procesų, negalėtume pamatyti asmenybių. Jų kovų dėl savo idealų vaisiais vadovaujamės ir šiandien. Kaip suvokta laisvė XVIII a. ir kaip ji suvokiama XX amžiuje? Kaip kovota už pilietines moterų teises; kaip įvairių valstybių atstovai reagavo į II-ojo pasaulinio karo grėsmę, naujų valstybių atsiradimą ir pan.? Daugelis šių seniai išsakytų minčių neprarado aktualumo ir šiandien. „Neklauskite, ką šalis gali padaryti dėl jūsų, – klauskite, ką jūs galite padaryti dėl savo šalies“ – sako vienas iš knygos herojų 1961 m. Kas jis? Paliekame malonumą surasti patiems...

José Saramago „Kai mirtis nusišalina“

2018-01-04

Mirtis yra neišvengiamybė. Ji priverčia žmogų susimąstyti, ypač tada, kai ateina ne laiku. O kas atsitiktų, jeigu mirties nebeliktų ? Ar tikrai būtume laimingi?..Tokią keistą, nepaprastą ir intriguojančią istoriją savo knygoje pasakoja José Saramago. Rašytojas mirtį suasmenina: ji turi jausmus ir net gali įsimylėti. Knyga patraukia įdomiu rašymo stiliumi – sakiniai ilgi, be jokių skyrybos ženklų. Iš pradžių tai vargina, net nervina, bet paskui įtraukia kaip verpetas ir jau nebepaleidžia... Iškeldamas daug filosofinių klausimų, rašytojas mirtį vaizduoja kitaip: „Normalu yra tiesiog mirti, kai išmuša mūsų valanda. Tiesiog mirti, o ne imti ginčytis, ar mirtis mums buvo nulemta nuo gimimo, ar tiesiog ji ėjo pro šalį ir atsitiktinai mus pastebėjo“...

Marina Stepnova „Lazario moterys“

2018-01-04

Marina Stepnova naujausiame savo romane pasakoja kelių kartų istoriją: nuo carinės Rusijos iki šių laikų. Pagrindinis veikėjas – utėlėtas pamestinukas žydas – pasirodo besąs genijus, talentingas chemikas ir fizikas. Pateikdama mums talentingo, karjerą darančio mokslininko istoriją, autorė pasakoja ir apie karą, ir apie aistrą, ir apie neapykantą... Sudomina ir patraukia ryškūs moterų charakteriai. O kur moterys, ten ir meilė. Labai vaizdingai aprašoma Lazario Lindto anūkė Lidočka. Ji talentinga baleto šokėja, repetuodama iki išsekimo, susipažįsta su gražuoliu Aleksejumi, jį įsimyli, o šis…

Leonardas Gutauskas „Fragmentai“

2018-01-04

Paėmus į rankas naująją Leonardo Gutausko knygą „Fragmentai“, tarsi smiltys ima žirti įvairiausių pasakojimų motyvai. Šis kūrinys unikalus tuo, jog neturi jokio siužeto. Jis tarsi primena karolių vėrinį, iš kurio ant prisiminimų siūlo suvertos visos knygos istorijos. Nors knyga sudaryta iš daugybės paskirų tekstų, skaitant kiekvieną iš jų galima pamatyti, išgirsti ir suvokti ne vieną ar dvi paslėptas pasakojimo plotmes. Tekstai kaip prisiminimai keičia vienas kitą be jokios tvarkos, todėl skaitytojas keliauja per įvairius pasaulius, iš kurių susideda autoriaus prisiminimai.