Peršokti į pagrindinį turinį

ES projektai

„E-kultūros platforma (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas"


Projekto finansavimo šaltiniai ir vertė 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.  

Vertė – 23,8 mln. Eur. 

Projekto tikslas

Didinti kultūros prieinamumą ir pakartotinį naudojimą, sukuriant bendrą kultūros įstaigų skaitmeninių duomenų platformą, diegiant integralius organizacinius ir technologinius sprendimus.

Projektu sprendžiama problema

Pagrindinė problema – žemas kultūros skaitmenizacijos lygis ir nepakankamas ar nepatrauklus skaitmeninio / skaitmeninto kultūros turinio prieinamumas.

Problema ir ją lemiantys veiksniai skirstomi į kelis blokus:

  • neužtikrintas kokybiškų, profesionalių, įvairių kultūros paslaugų tolygus prieinamumas riboja gyventojų įtrauktį į kultūrinį gyvenimą, kultūros turinio raiškos formos ir sklaidos priemonės neatitinka individualių vartotojų bei socialinių grupių poreikių ir lūkesčių;

  • kultūros įstaigų informacinių sistemų ir duomenų bazių techninių galimybių ribotumas, jų organizacinio, techninio ir semantinio sąveikumo trūkumas, duomenų fragmentacija, ribota prieiga prie informacijos ir duomenų rinkinių, siūlomų el. paslaugų nesuderinamumas ir dubliavimas;

  • nepakankamos kultūros išteklių valdytojų žinios, kompetencijos ir įgūdžiai, dirbant su autorių teisėms ir gretutinėms teisėms atstovaujančiomis kolektyvinio administravimo asociacijomis dėl kultūros išteklių publikavimo elektroninėje erdvėje ir (per)panaudojimo;

  • prieigos ribotumas, skaitmeninių sprendimų ir pritaikyto turinio trūkumas negalią turintiems asmenims;

  • nėra į tikslines grupes (pavyzdžiui, į vaikus, vyresnio amžiaus žmones (65 m. ir vyresni) orientuoto ir diferencijuoto inovatyvaus kultūros turinio (produktų);

  • senstant technologijoms kyla grėsmė, kad turima informacija gali būti prarasta arba tapti nenuskaitoma ir nebeprieinama vartotojui.

Projektas įgyvendinamas

2023 m. spalio 5 d. – 2026 m. balandžio 30 d.

Projekto veiklos ir poveiklės

  • Patrauklios vartotojo sąsajos sukūrimas iš dalies konsoliduotai vykdant projektų programą.

    • „E-kultūros“ platformos sukūrimas – bendro suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalo sukūrimas.

  • Informacinių sistemų / duomenų bazių atnaujinimas ir duomenų sąsajumo užtikrinimas iš dalies konsoliduotai vykdant projektų programą.

    • Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos modernizavimas.

    • Informacinės sistemos E-kinas

    • Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Mokslo centro Muzikinio folkloro archyvo modernizavimas.

    • Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos modernizavimas.

    • Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacinės sistemos modernizavimas.

    • Elektroninio archyvo informacinės sistemos modernizavimas.

    • Investicijų projekto rengimas.

  • Šiuolaikinių technologijų diegimas iš dalies konsoliduotai vykdant projektų programą.

    • Turinio parengimas ir įkėlimas į „E-kultūros“ platformą (planuojami veiksmai: Europeana formato Data Model taikymo plėtra ir mokymai; dirbtinio intelekto sprendimų paieška ir jo panaudojimas; kultūros turinio atranka; audiovizualinio turinio paieška ir pakartotinio naudojimo skatinimas; kuruoto turinio modelio ir jį atitinkančio turinio rengimas; elektroninių kultūros objektų naudojimo teisinių ribojimų analizė ir jų sprendimas).

  • „E-kultūra“ komunikacija.

    • Projekto komunikacijos ir visuomenės informavimo kampanija (planuojami veiksmai: platformos „E-kultūra“ ir jos paslaugų pristatymas atsižvelgiant į skirtingus vartotojų segmentus; visuomenės supažindinimas su kultūrinio turinio įvairove ir panaudojimo galimybėmis; kultūrinio turinio naudojimo švietimo, turizmo, kultūrinių industrijų, verslo srityse skatinimas ir kt.).

  • Kultūros turinio skaitmeninimas.

    • Kultūros turinio skaitmeninimas siekiant kurti šiuolaikinio vartotojo poreikius atitinkančius produktus ir paslaugas.

Planuojami rezultatai ir rodikliai

  • Sukurtas vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas.

  • Kultūros įstaigų informacinės sistemos / duomenų bazės (iš viso – šešios), pritaikytos darbui su „E-kultūra“

  • Sukurti šiuolaikinėmis technologijomis paremti ir vartotojui patrauklūs produktai ir el. paslaugos.

  • Padidėjusi suskaitmeninto kultūros turinio dalis.

  • Įgyvendinta komunikacijos strategija. 

  • Pasirašyta ir įgyvendinta daugiau nei 12 sutarčių (susitarimų) su skaitmeninių ir suskaitmenintų kultūros išteklių savininkais dėl išteklių atvėrimo ir prieinamumo vartotojams.

  • 3D formatu suskaitmeninta 50 paminklo statusą turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (statinių).

  • Naujų ir patobulintų viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojų skaičius viršys 100 000 (bus fiksuojama 2026 m. gruodžio 31 d.).

Projekto vykdytojas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Projekto partneriai

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos audiosensorinė biblioteka, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Lietuvos šokio informacijos centras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, VšĮ „Meno avilys“, Šiuolaikinio meno centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Valstybinis choras „Vilnius“.

Atsakingas asmuo

Aidas Sinkevičius, projekto „E-kultūra“ platforma (vieningas suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalas)“ vadovas, el. p. aidas.sinkevicius@lnb.lt

 

ELVIS – pritaikytų medijų platforma: prieigos prie įtraukaus kultūros turinio individualių poreikių turintiems vartotojams plėtra


Projekto pavadinimas: ELVIS – pritaikytų medijų platforma: prieigos prie įtraukaus kultūros turinio individualių poreikių turintiems vartotojams plėtra

Projektą įgyvendina: Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB)

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2022-07-15 – 2025-12-31

Projekto finansavimo šaltinis ir vertė: projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Projekto vertė 3 666 996,28 Eur.

Projekto tikslas: sukurti Lietuvoje įtraukios leidybos sistemą, užtikrinančią asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, geresnę prieigą prie kultūros turinio.

Projektu sprendžiamos problemos: asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, nėra užtikrinamos vienodos prieigos prie informacijos, kultūros turinio ir paslaugų galimybės, tokiu būdu šie asmenys atsiduria informacinėje, kultūrinėje ir socialinėje atskirtyje. Neturėjimas gebėjimų, įgūdžių arba galimybių studijuoti bei naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis mažina gyventojų galimybes dalyvauti darbo rinkoje, trukdo naudotis skaitmeninės rinkos paslaugomis, visavertiškai dalyvauti kultūriniame ir socialiniame gyvenime.

Lietuvos higienos instituto duomenimis Lietuvoje daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų turi įvairių sutrikimų, dėl kurių šie asmenys negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Nors Lietuvos teisės aktai užtikrina informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų socialinei integracijai naudojantis informacinėmis ir ryšių technologijomis didinti, tačiau šie asmenys sunkiau įsitraukia į informacinę visuomenę. Viena iš esminių priežasčių – ribota prieiga prie informacijos šaltinių: tik 15 proc. visų Lietuvoje išleidžiamų knygų yra pritaikyta asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto. Lietuvos audiosensorinė biblioteka (LAB) – pagrindinė ir bene vienintelė leidinių pritaikytais formatais leidėja Lietuvoje, kuri valdo Elektroninių leidinių valdymo informacinę sistemą ELVIS kaip vieningą pritaikytos informacijos šaltinių prieigos platformą. LAB yra sukaupusi didelę patirtį leidinių pritaikytais formatais leidybos srityje, tačiau kaip rodo užsienio šalių analogiškų bibliotekų patirtis, pritaikyto formato leidinių leidybos procesus būtina automatizuoti, tokiu būdu sudarant sąlygas didinti pritaikytų leidinių pavadinimų apimtis.

Besikeičianti Europos Sąjungos teisinė aplinka taip pat įtakoja teigiamus pokyčius informacijos prieinamumo srityje: 2019 m. balandžio 17 d. priimta Europos parlamento ir tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, kurioje numatyta prievolė nuo 2025 metų ES rinkoje užtikrinti žmonėms su negalia prieinamus gaminius ir paslaugas. Europos prieinamumo aktas tiesiogiai įtakos Lietuvos informacinių paslaugų sektorių, o ypač leidybos sektorių, kadangi el. būdu išleisti leidiniai turės būti pritaikyti negalią turintiems asmenims. ES mastu vykstančios diskusijoms su leidėjais rodo, kad šis sektorius nėra pasirengęs numatytiems pokyčiams pirmiausiai dėl žinių ir kompetencijų informacijos pritaikomumo srityje stokos. Siekiant, kad Lietuvoje visos suinteresuotos pusės pasirengtų tinkamam Europos prieinamumo akto įgyvendinimui nuo 2025 m., būtinas procesų koordinavimas ir minėtų kompetencijų didinimas tarp Lietuvos leidėjų. Šių iššūkių sprendimui LAB numato pasidalinti savo turimomis žiniomis ir kompetencijomis informacijos prieinamais formatais rengimo srityje su leidybos verslo atstovais, siekiant panaudoti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus pajėgumus didinant informacijos prieinamumo visiems galimybes.

Projekto veiklos:

  • Modernizuojamoje ELVIS sistemoje bus sukurti įrankiai, skirti automatizuotai generuoti prieinamų EPUB ir MP3 formatų skaitmeninius leidinius, sukurta skaitmeninio Brailio skiemenavimo sistema, sukurtas skaitmeninių leidinių kokybės ir prieinamumo negalią turintiems žmonėms sertifikavimo modulis, ELVIS sistema pritaikyta įtraukios leidybos procesams: įdiegti metaduomenų prieinamumo standartai, realizuotos informacijos saugumo užtikrinimo priemonės.

  • Modernizuojamoje ELVIS sistemoje bus sukurti šiuolaikinėmis technologijomis grįsti sprendimai, kurie leis efektyvinti pritaikyto formato leidinių rengimo procesus: planuojama įdiegti šiuolaikinėmis technologijomis ir neurotinklais grindžiamą lietuvių kalbos balso sintezatorių ir sukurti iliustracijų turinio atpažinimo įrankį.

  • Leidybos sektoriaus kompetencijų didinimui bus parengta įtraukios leidybos principų įgyvendinimą perteikianti mokymų programa, sukurta įtraukios leidybos tematikai skirta platforma, organizuojami mokymai šalies leidėjams.

  • Siekiant užtikrinti modernizuotos ELVIS sistemos matomumą tikslinių vartotojų tarpe bei aktualinti įtraukios leidybos principus šalies leidėjų tarpe planuojama organizuoti informavimo ir viešinimo kampanijas.

Projekto tikslinės grupės:

  • asmenys, negalintys skaityti įprasto spausdinto teksto,

  • vyresnio amžiaus asmenys, kurie dėl sveikatos sutrikimų negali naudotis įprastomis kultūros paslaugomis ir produktais,

  • asmenys su negalia, siekiant užtikrinti šiems asmenims galimybę visapusiškai ir savarankiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Projekto rezultatai:

Projektu siekiama modernizuoti LAB pritaikyto formato leidinių leidybos procesus, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, kurios leistų mažesnėmis sąnaudomis ir greičiau pritaikyti skaitmeninę informaciją, įgalinti šalies leidybos sektorių leisti skaitmeninius leidinius pritaikytais formatais bei užtikrinti pritaikyto formato leidinių kokybę, sukuriant skaitmeninių leidinių atitikimo prieinamumo reikalavimams sertifikavimo mechanizmą.
Įgyvendinus projektą asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, pritaikytų elektroninių leidinių didės iki 20 proc.

Projektu siekiama prisidėti prie 2021–2030 Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos įgyvendinimo. Šia programa numatoma didinti kultūros išteklių prieinamumą visuomenei: plėtoti modernią, šiuolaikinėmis technologijomis grįstą prieigą prie pritaikyto kultūros turinio ir informacijos išteklių, gerinti sąlygas gyventojams, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, naudotis skaitmeniniais pritaikytais informacijos ištekliais. Įgyvendinus projektą, asmenys, negalintys skaityti įprasto spausdinto teksto, gaus vieno langelio prieigą prie įvairių leidėjų parengtų pritaikytų skaitmeninių leidinių aktualiu laiku, galės būti garantuoti dėl pritaikyto formato leidinių kokybės ir jiems bus užtikrina didesnė pasiūla.
Įgyvendinus projektą, viešųjų skaitmeninių paslaugų, produktų ir procesų naudotojų skaičius per metus sieks 5150.

Plačiau apie projektą skaitykite ES investicijų interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt

 

 „Erasmus“ akreditacija suaugusiųjų švietimo srityje

Akreditacijos numeris: 2021-1-LT01-KA120-ADU-000043951

Lietuvos aklųjų bibliotekai (toliau – LAB) suteikta „Erasmus“ akreditacija patvirtina, kad turime kokybiškų mobilumo veiklų ilgalaikę įgyvendinimo viziją, kuri yra organizacijos strateginės plėtros dalis. Mūsų bibliotekos „Erasmus“ planas pagrįstas išryškėjusiais veiklos iššūkiais:

  1.      Pirmasis iššūkis – nepakankamos darbuotojų kompetencijos, neatitinkančios vartotojų įvairovės poreikių.

Nors LAB turi ilgametę patirtį veikdama kaip regos negalią turinčiųjų informacinius, kultūrinius, socialinius ir savišvietos poreikius tenkinanti įstaiga, LAB darbuotojai pripažįsta, jog jiems reikia žinių ir įgūdžių, kad atlieptų kitų negalinčiųjų skaityti įprastai suaugusių besimokančiųjų reikmes.

Siekdama pažinti naujas ir potencialias auditorijas bei jų reikmes, 2021 m. LAB įgyvendino 6 renginių šalies regionuose ciklą „Biblioteka, kuri vienija“. Renginių metu LAB vartotojų auditorijos išsakė lūkestį, kad LAB, dirbdama įtraukties srityje, imtųsi lyderystės šalies bibliotekų tinkle. Vartotojai tikisi, kad visos šalies bibliotekos bus atviros lankytojams su negalia ne tik fondų, bet ir paslaugų ar aplinkos prieinamumo prasme.

  1.       Antrasis iššūkis – Lietuvoje neišplėtotas tarpbibliotekinis bendradarbiavimas. Tiek besimokantiesiems, tiek ir šalies bibliotekoms stinga informacijos apie LAB valdomą virtualią biblioteką ELVIS bei galimybes ją pasitelkti teikiant neformaliojo suaugusių švietimo ir savišvietos paslaugas asmenims su negalia arčiausiai jų gyvenamosios vietos.

Sprendimu veiksmingam bendradarbiavimui gali tapti Lietuvai adaptuotas Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse veikiantis bendradarbiavimo tarp specialiosios bibliotekos ir viešųjų bibliotekų modelis.

LAB „Erasmus“ plano tikslai:

1) Pagerinti suaugusiųjų švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, tobulinant LAB darbuotojų kompetencijas žmonių su negalia ir kitomis reikmėmis pritraukimo ir aptarnavimo srityje.

Siekiant šio tikslo numatoma remtis patirtimi šalių, kuriose įtvirtinta tradicija į darbuotojų mokymo programas įtraukti įvairias vartotojų grupes (žmones su negalia ir kitomis reikmėmis), kurioms yra kuriamos ir teikiamos paslaugos.

Vadovaujantis Lietuvos bibliotekų prieinamumo manifestu, kaip vertybinėmis nuostatomis pagrįstu veiksmų planu, kuriuo remdamosi bibliotekos atsiveria įvairių galių žmonėms, bus parengti 4 mokymų moduliai ir organizuoti mokymai 5-iose apskrityse, apskričių ir savivaldybių viešosioms bibliotekoms: 1) kompetencijos, žmogiškieji ištekliai (mokymasis iš patirčių); 2) ryšio su auditorijomis kūrimas ir komunikacija (pritaikyta informacinė aplinka); 3) paslaugos ir ištekliai (formatų įvairovė, edukacijos, mokymai); 4) fizinė ir informacinė bibliotekos aplinka (universalus dizainas, ženklinimas, mobilumas).

2) Didinti mažiau galimybių turinčių suaugusių besimokančiųjų galimybes dalyvauti švietimo programose, sukuriant ar pritaikant Lietuvai ir taikant bendradarbiavimo tarp LAB ir viešųjų bibliotekų modelį.

Arčiausiai žmogaus gyvenamosios vietos esanti biblioteka, net ir turėdama labai ribotus išteklius, pasitelkus tarpbibliotekinį skolinimąsi ir gaudama metodinę pagalbą aptarnaujant negalią turinčiuosius, gali suteikti prieigą prie kultūros, informacijos bei savišvietos paslaugų ir atverti galimybes mokymuisi visą gyvenimą, nepaisant lokacijos, besimokančiojo socialinės padėties ar kitų individualių reikmių.

Pasitelkiant mobilumus, numatoma sukurti bendradarbiavimo tarp LAB ir viešųjų bibliotekų modelį, kuris padės skaitytojams, turintiems individualių reikmių, atrasti alternatyviais formatais leidžiamus leidinius, jų neformaliam mokymuisi bei savišvietai, o viešosioms bibliotekoms visoje šalyje – pasiūlyti savo lankytojams leidinių prieinamais formatais.

MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą

Projekto pavadinimas: MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą

Projektą įgyvendina: Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), Kauno apskrities viešoji biblioteka, Mykolo Romerio universitetas (biblioteka), Vytauto Didžiojo universitetas (biblioteka), Vilniaus universitetas (biblioteka ir Vilniaus universiteto Kauno fakultetas).

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2018-11-30–2023-05-31

Projekto finansavimo šaltinis ir vertė: projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, projekto vertė 1 419 160,79 Eur

Projekto tikslas: padidinti paslaugų, skirtų žmonėms, negalintiems skaityti įprasto formato teksto, prieinamumą organizuojant jų informacinį aptarnavimą bei aprūpinimą savišvietai ir studijoms reikalingais leidiniais per Lietuvos bibliotekų tinklą.

Kodėl tai svarbu? Statistikos duomenimis Lietuvoje daugiau kaip 245 tūkst. gyventojų nustatyti įvairūs regėjimo sutrikimai, iš jų 160 tūkst. serga sunkiomis akių ligomis, nemaža dalis sutrikimų, dėl kurių žmogus negali skaityti įprasto teksto, nėra diagnozuojami. Šiais laikais didelė dalis informacijos perduodama vizualiniu kanalu, tad apie 10 proc. mūsų visuomenės susiduria su informacijos gavimo sunkumais. Šie žmonės negali skaityti įprasto spausdinto teksto, jiems reikalinga pritaikyta informacija, parengta adaptuotu formatu.

LAB rengia ir platina knygas, periodinius leidinius ir kitą informaciją adaptuotu formatu. Ši informacija žmonėms pasiekiama LAB ir kitose bibliotekose, taip pat prieinama virtualioje bibliotekoje ELVIS (Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema). ELVIS (elvis.labiblioteka.lt) yra atvira visiems, tačiau adaptuoto formato knygas ir kitus leidinius joje gali klausytis arba atsisiųsti tik asmenys, negalintys skaityti įprasto teksto. Šiuo metu ELVIS yra daugiau kaip 12,6 tūkst. įvairų informacijos išteklių: garsinių knygų ir žurnalų, leidinių DAISY formatu, regėjimo sutrikimus turintiems žmonėms pritaikytų kino filmų garsinio vaizdavimo aprašų, garsinių spektaklių ir kitos informacijos. Net 95 proc. kasmet LAB išleidžiamų adaptuotų knygų ir kitų leidinių skirti laisvalaikiui (grožinė literatūra, žurnalai ir laikraščiai, kino filmai). Savišvietai ir mokslui skirti leidiniai reikalauja didesnių parengimo pastangų. Pastarųjų leidinių parengimo procesams efektyvinti bei jų prieinamumą gerinti inicijuotas šis projektas.

Pagrindinės veiklos:

MoBiLait projektu pasitelkiami LAB ir kitų bibliotekų pajėgumai rengiant adaptuoto formato savišvietai ir studijoms reikalingus leidinius. Tuo tikslu bibliotekos aprūpintos technine ir programine įranga, kuri reikalinga adaptuotų leidinių leidybai, darbuotojams suteikiamos žinios ir gebėjimai šių leidinių rengimo srityje.

MoBiLait projektu taip pat siekiama modernizuoti ELVIS, diegti šiuolaikiškus informacijos paieškos ir prieigos sprendimus, kad ELVIS taptų pagrindine kitaip skaitantiems žmonėms pritaikytos informacijos paieškos ir prieigos virtualia platforma.

Pagrindiniai siekiai:

Kartu su partneriais numatyta parengti 700 adaptuoto formato leidinių, skirtų skaitantiems kitaip:

  • 100 DAISY (angl. Digital Accessible Information System) formato leidinių. Šiuo metu tai pats moderniausias adaptuotų leidinių formatas, kuris turi du neginčijamus privalumus: ypatingai lanksti navigacija; spausdinto ir skaitomo teksto sinchronizacija esamuoju laiku. DAISY leidinyje lengva peršokti nuo vienos knygos vietos prie kitos (pvz., turinyje galima perklausyti visus pavadinimus ir tada pasirinkti, kurį skyrių nori klausytis), galima lengvai pasižymėti svarbias ar patikusias vietas ir vėliau jas „atsiversti“, lengvai peršokti į norimą puslapį, tarsi vartant knygą savose rankose. Tai patogu dirbant su keliais tekstais vienu metu. Formatas leidžia tekstą adaptuoti pagal skaitytojo poreikius – keisti kontrastą tarp teksto ir fono, šrifto dydį. Ypatinga DAISY vertė – teksto ir garso sinchronizavimas, kuomet lygiagrečiai matomas tekstas ir girdimas tas pats tekstas, skaitomas balsu, o matomo teksto skaitomos dalys pažymimos (žymėjimo spalvą galima keisti pagal vartotojo poreikius). Tai ypatingai svarbu silpnaregiams ar disleksijos sutrikimus turintiems asmenims.
  • 400 skaitmeninių leidinių, pritaikytų skaityti naudojantis balso sintezavimo programine įranga. Tai PDF formato leidiniai, pritaikyti skaityti sintezatoriumi. PDF formatas „verčiamas balsu“ (tai padaryti padeda text-to-speech programinė įranga bei lietuviškas „Liepos“ sintezatorius). Pačiame dokumente yra galimybė laisvai naviguoti per tekstą, kopijuoti citatas bei nurodyti jų puslapį, atitinkantį įprastinio spausdinto leidinio puslapį. Šiuo formatu aktyviai naudojasi regėjimo negalią turintys moksleiviai, studentai, žurnalistai, mokslininkai, teisininkai ir kt.
  • 200 garsinių knygų, profesionalių diktorių įskaitytų knygos garso įrašų. Šias knygas žmogus gali atsisiųsti į savo įrenginį arba klausytis online, kaip ir bet kurį kitą garso įrašą, gali garso įrašą valdyti pagal savo poreikius. Garsinė knyga žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, turi didelę vertę, nes grąžina skaitymo ir pažinimo džiaugsmą.

Taip pat projektu siekiama modernizuoti ELVIS, pagerinti adaptuoto formato leidinių paiešką ir prieinamumą, sukurti mobiliąsias programėles, kurios leistų patogiau naudotis ELVIS mobiliosiomis priemonėmis, susieti ELVIS su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis elektroninių leidinių informacinėmis sistemomis (pvz. LIBIS, ABC, kt.), siekiant, kad informacija apie adaptuoto formato leidinius būtų kuo plačiau prieinama.

Kas gali skaityti adaptuoto formato leidinius? skaityti adaptuoto formato išteklius gali asmenys, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto:

  • turintys regėjimo negalią ar sutrikimus: neregiai, silpnaregiai, senjorai, kuriems skaityti sunku dėl suprastėjusio regėjimo, sergant tokiomis ligomis kaip katarakta, diabetas, insultas, kitos akių ligos ir traumos
  • susiduriantys su skaitymo ir mokymosi sunkumais: disleksija, kt.
  • turintys fizinę negalią, dėl kurios negali laikyti knygos rankose, versti puslapių: cerebrinis paralyžius, pirštų/rankų amputacija, Parkinsono liga, kt.
  • turintys neurologinius sutrikimus (pvz. autizmas) ar protinę negalią
  • turinys laikinus sutrikimus, dėl kurių negali skaityti įprastai: po akių ligų ar traumų, kitų rimtų sužalojimų, po kurių asmuo negali valdyti rankų, sėdėti, laikyti knygą ir ją skaityti įprastai.

Lietuvos aklųjų bibliotekos modernizavimas

Projekto pavadinimas – Lietuvos aklųjų bibliotekos modernizavimas;

Projektą įgyvendina – Lietuvos aklųjų biblioteka;

Projekto įgyvendinimo trukmė – 2018-05-15–2022-10-31

Projekto finansavimo šaltinis ir vertė: projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ Nr. 07.1.1-CPVA-V-304 priemonę „Modernizuoti kultūros infrastruktūrą“. Projekto vertė - 1 731 186,55 Eur.

Projekto tikslas - pagerinti ir praplėsti Lietuvos aklųjų bibliotekos teikiamas paslaugas, didinti jų prieinamumą ir įvairovę, taip išlaikant esamus bei skatinant papildomus lankytojų srautus. Tikslui pasiekti suformuluotas vienas uždavinys: atnaujinti Lietuvos aklųjų bibliotekos infrastruktūrą, skirtą teikiamų paslaugų kokybės bei prieinamumo gerinimui bei naujų paslaugų teikimui. Įgyvendinus projektą, t. y. pagerinus viešųjų paslaugų kokybę, biblioteka kiekvienais metais pritrauks 14 496 naujus lankytojus (apsilankymai). Po projekto įgyvendinimo, vidutinis lankytojų praleidžiamas laikas Bibliotekoje 35 480 val./metus.

Kodėl tai svarbu?
Pagrindinė problema, kuriai spręsti parengtas pristatomas projektas, yra tai, kad Lietuvos aklųjų bibliotekos teikiamų viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas nepatenkina tikslinių grupių poreikių ir neužtikrina pažangios visuomenės principų įgyvendinimo. Siekiant praplėsti bibliotekos teikiamų paslaugų asortimentą, renginių kokybę, suaktyvinti bendruomeniškumą bei suteikti prieigą prie visų turimų bibliotekos išteklių, reikalingos investicijos į esamo Lietuvos aklųjų bibliotekos pastato infrastruktūros atnaujinimą.

Pagrindinės veiklos
Siekiant patenkinti lankytojų poreikius bei užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą, bus atnaujintos patalpos, esančios Skroblų g. 10, Vilnius (pastato unikalus Nr. 4400-0026-0092), padidintas jų prieinamumas ir įvairovė; Taip pat bus įsigyti veikloms būtini baldai.

Pagrindiniai siekiai:
Lietuvos aklųjų bibliotekos projektu siekiama didinti viešųjų paslaugų kokybę, prieinamumą bei skatinti aktyvesnį aklųjų, silpnaregių bei visos visuomenės dalyvavimą kultūros veiklose, tenkinant bibliotekos lankytojų poreikius. Planuojama, kad įgyvendinus projekte numatytas veiklas, lankytojų skaičius padidės 14.496 per metus. Siekiama, kad biblioteka atsivertų kaip kultūros erdvė platesne prasme – čia vyktų aktualios diskusijos, susitikimai, kūryba, mokymasis, žinių gilinimas; biblioteka siekia tapti aktyvia visuomenės bendravimo erdve ne tik tarp regos ar kitą negalią turinčių asmenų, bet ir stiprinti ryšį su visa visuomene.

 

   Garsiniai vadovėliai – pagalba skaitymo sunkumų turintiems mokiniams ir jų mokytojams

Projekto pavadinimas: „Garsiniai vadovėliai – pagalba skaitymo sunkumų turintiems mokiniams ir jų mokytojams“ (angl. „Audio Textbooks – Help for Challenged Readers and Their Teachers“, 2020-1-LV01-KA201-077533)

Projektą įgyvendina: Latvijos disleksijos asociacija (pareiškėjas) su partneriais: Lietuvos aklųjų biblioteka, Joniškio raj. Skaistgirio gimnazija, Kumanovo jaunimo asociacija „Kreator“ (Šiaurės Makedonija), Košicos pramonės elektrotechnikos mokykla (Slovakija) ir DAISY konsorciumu (Šveicarija).

Projekto įgyvendinimo trukmė: 2020-09-01–2022-01-01

Projekto finansavimo šaltinis ir vertė: Europos Sąjungos rėmimo programos „Erasmus +“ antrojo veiksmo „Bendradarbiavimas inovacijų ir dalijimosi gerąja patirtimi tikslais“ bendrojo ugdymo strateginės partnerystės projekto vertė 167 930,00 Eur

Projekto tikslas: sukurti inovatyvias priemones, kurios prisidės prie įtraukties nuostatų švietime įgyvedinimo tobulinant ugdymo specialistų kompetencijas bei rengiant vadovėlius ir mokymo medžiagą „Daisy“ formatu skaitymo sunkumus patiriantiems mokiniams.

Kodėl tai svarbu? Statistikos duomenimis, Lietuvoje daugiau kaip 245 tūkst. gyventojų nustatyti įvairūs regėjimo sutrikimai, iš jų 160 tūkst. serga sunkiomis akių ligomis, nemaža dalis sutrikimų, dėl kurių žmogus negali skaityti įprasto teksto, nėra diagnozuojami.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje dėl įvairių priežasčių – sensorinių, fizinių, funkcinių ar kompleksinių ypatumų – negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto gyventojų yra ~450 tūkst.

Europoje apie 20 proc. gyventojų negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Rečiau vartojamų Europos kalbų vartotojai turi ir gana ribotą sprendimų skaitymo kliūtims šalinti pasirinkimą dėl reikalingų didelių investicijų į kokybiškos balso sinetezės kūrimą.

Todėl bendradarbiaudami projekte partneriai apibendrins pasiteisinusią praktiką ir parengs „Daisy“ vadovėlių kūrimo metodiką, kuri taps vertingu ištekliu pedagogams ir ugdymosi pagalbos specialistams. Taip pat bus parengta vadovėlių ir kitos mokomosios medžiagos skaitymo ypatumų turintiems mokiniams.

Projektu bus siekiama ir politinio poveikio – švietimo sistemoje įtvirtinti ankstyvos disleksijos diagnostikos ir pagalbos suteikimo praktiką, kad skaitymo sunkumai būtų įveikti kuo anksčiau ir tai neigiamai nepaveiktų vaiko ugdymosi galimybių.

Projektu siekiami rezultatai:

  • remiantis pasiteisinusia įvairių valstybių praktika parengti vadovą, kaip kurti „Daisy“ vadovėlius ir apmokyti 150 žmonių,
  • parengti 12–15 „Daisy“ vadovėlių (saugomų autorių teisių),
  • parengti 20–30 mokomosios medžiagos leidinių (be autorių teisių apsaugos),
  • sukurti patikimą leidinių saugojimo platformą registruotiems vartotojams.

Projektu taip pat siekiama padidinti tėvų, pedagogų, ugdymosi pagalbos specialistų jautrumą mokinių, patiriančių skaitymo sunkumų, poreikiams.

Savalaikė pagalba mokinių patiriamoms skaitymo kliūtims įveikti, tikėtina, prisidės prie geresnių akademinių pasiekimų ir sumažins riziką iškristi iš bendrojo ugdymo sistemos.

Kas gali skaityti adaptuoto formato leidinius? Skaityti adaptuoto formato išteklius gali asmenys, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto:

  • turintys regėjimo negalią ar sutrikimus: neregiai, silpnaregiai, senjorai, kuriems skaityti sunku dėl suprastėjusio regėjimo, sergant tokiomis ligomis kaip katarakta, diabetas, insultas, kitos akių ligos ir traumos;
  • susiduriantys su skaitymo ir mokymosi sunkumais: disleksija, kt.;
  • turintys fizinę negalią, dėl kurios negali laikyti knygos rankose, versti puslapių: cerebrinis paralyžius, pirštų / rankų amputacija, Parkinsono liga, kt.;
  • turintys neurologinius sutrikimus (pvz. autizmas) ar protinę negalią;
  • turinys laikinus sutrikimus, dėl kurių negali skaityti įprastai: po akių ligų ar traumų, kitų rimtų sužalojimų, po kurių asmuo negali valdyti rankų, sėdėti, laikyti knygą ir ją skaityti įprastai.

S.188

2018 © Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"