Peršokti į pagrindinį turinį

Nuotraukų paroda "Likimus pakeitęs birželis" (birželio 15-30 d. Vilniuje)

2020 m. birželio 30 d. 10:53 val.
Lietuvos aklųjų biblioteka Skroblų g. 10 Vilnius

LAB Tiflotyros skaitykloje, visą birželio mėnesį, veikia nuotraukų paroda, skirta akliems ir silpnaregiams tremtiniams prisiminti. Dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų ir sunkaus darbo daugybė ištremtųjų mirė, prarado sveikatą, taip pat ir akių šviesą.
Tarp tremtinių – buvusi Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotoja Vida Giedrienė (Bieliauskaitė). Gimė 1934 m. Zarasų rajone pedagogų šeimoje. 1941 m. Bieliauskų šeima buvo ištremta į Sibirą. Pokario metais šeima nelegaliai grįžo į Lietuvą, bet 1949 m. vėl buvo ištremta. Vida tik per atsitiktinumą liko Lietuvoje. 1957 m. ji baigė Kauno aklųjų vidurinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus universitetą. Baigusi aukštąją mokyklą, Vida mokytojavo Kaune, 1963 m. pradėjo dirbti redaktore, vėliau grožinės literatūros redakcijos vedėja Lietuvos aklųjų draugijos leidykloje. Nuo 1993 m. Vida Giedrienė dirbo Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Mirė 1998 m.

Petras Simonaitis gimė 1936 m. Pakruojo apskrityje. 1948 m. ištremtas su tėvais į Krasnojarsko kraštą. Tremtyje, dirbdamas miškų ūkyje, neteko vienos akies. 1961 m. iš tremties grįžo į Lietuvą, apsigyveno Trakų rajone, vėliau persikėlė į Panevėžį.

Algimantas Šuminas gimė 1929 m. Utenos rajone. Mokėsi gimnazijoje Kaune. 1945 m. buvo suimtas ir ištremtas į Vorkutos lagerius. 1954 m. grįžo į Lietuvą. Regėjimas sutriko nuo organizmo išsekimo tremtyje. Grįžęs studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Technologijos univesitetas). 1972 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. Dirbo dėstytoju Kauno politechnikos instituto Panevėžio fakultete.

Pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus sovietų valdžia pradėjo 1941 m. birželio 14 d. Valentinas Vytautas Toločka rašė, kad Vilniaus aklųjų mokyklos auklėtinė Kamilė Filmanovič buvo ištremta dar anksčiau – 1940 m. „Mūsų žodžio“ 2001 m. birželio numerio straipsnyje „Baisusis birželis“ V. V. Toločka rašė: „Mūsų šventa pareiga daryti viską, kad aklieji ir sutrikusio regėjimo politiniai kaliniai bei tremtiniai nebūtų pamiršti, apie juos privalo likti prisiminimas. Reikia rinkti jų biografinius duomenis, nuotraukas, dokumentus ir tai nuolat rodyti Lietuvos aklųjų istorijos muziejuje.“

Lietuvos aklųjų biblioteka yra išleidusi dviejų sutrikusios regos tremtinių prisiminimus. Tai Birutės Janušonytės „Jaunystė prie Angaros“ (2011) ir Vytauto Talat Kelpšos „Ne pasaką seku“ (2007). Dar vieną knygą – Antano Verksnio tremties prisiminimus „Mano gyvenimas – liudininkas“ – yra išleidusi Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla (1992).

Parodos kuratorė Audronė Gendvilienė

R.131