Peršokti į pagrindinį turinį

Mokslininkai siekia suprasti, iš kur aklieji tiek daug žino apie daiktų išvaizdą

Mokslininkai siekia suprasti, iš kur aklieji tiek daug žino apie daiktų išvaizdą

Neseniai mokslininkai nustatė, kaip akli žmonės susikuria vizualinius daiktų vaizdinius, nors tų daiktų nemato. Ankstesni tyrimai rodė, kad efektyviausias būdas akliesiems sužinoti, kad flamingas yra rausvas – įsiminti šį faktą, tačiau šis tyrimas rodo, kad akli žmonės pasaulį suvokia tarytum mokslininkai, remdamiesi daugybe šalutinių užuominų.

„Tiesioginė patirtis nėra vienintelis būdas susikurti platų supratimą apie mus supantį pasaulį, – teigia mokslinio tyrimo bendraautorė Judy Kim. – Žmonės dažnai nesąmoningai daro prielaidą, kad negalime žinoti to, ko negalime pamatyti.“

Ši prielaida neteisinga, nes Kim ir jos kolegų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 20 aklų ir 20 reginčių suaugusiųjų (visi buvo maždaug 30 metų amžiaus), atskleidė, kad akli žmonės daug žino apie niekada nematytų gyvūnų išvaizdą. Dalyviai buvo paprašyti surikiuoti įvairius gyvūnus pagal dydį ir ūgį, po to juos surūšiuoti į grupes pagal formą, odos tekstūrą ir spalvą. Jiems taip pat buvo pateikta grupė gyvūnų ir paklausta, kuris gyvūnas tarp jų nėra panašus į kitus.

Dauguma tyrimo dalyvių – ir akli, ir regintys – teisingai atsakė į klausimus. Jie suskirstė gyvūnus maždaug tokiu pačiu būdu ir abi dalyvių grupės sutarė dėl to, kokie fiziniai požymiai yra dominuojantys kiekvienoje gyvūnų grupėje. Pavyzdžiui, tiek aklieji, tiek regintieji teigė, kad delfinų ir ryklių kūno forma panaši.

Bet abiejų grupių dalyvių atsakymai nesutapo dėl spalvų – klausimo, kuris, tyrėjų nuomone, neturėjo kelti sunkumų. Regintiems dalyviams kartais būdavo sunku apibūdinti gyvūnų formą, tačiau jie visada lengvai pasakydavo jų spalvą. O akliems žmonėms buvo sunku nurodyti spalvą. Šis rezultatas paneigė „mokymosi pagal apibūdinimą“ hipotezę, pagal kurią aklieji sužino apie objektus, klausydami, kaip juos apibūdina regintys žmonės. Jei tikrai taip būtų, akliems dalyviams turėjo būti lengva nurodyti gyvūnų spalvą, nes regintys žmonės, apie kažką kalbėdami, visada ją pamini.

Kadangi akliems tyrimo dalyviams labai blogai sekėsi nurodyti gyvūnų spalvą, mokslininkai teigia, kad „mokymosi pagal aprašą“ hipotezė yra neteisinga ir kad aklieji susirenka vizualinę informaciją kitaip – išskiria ją iš turimos žinių bazės apie objektą. „Nesant tiesioginės sensorinės prieigos, žinios apie išvaizdą įgyjamos pirmiausia per sąveiką, o ne įsimenant žodžiais išreikštus faktus“, – rašo mokslininkai.

Scientists Discover How Blind People Know So Much About Appearances // https://www.inverse.com/article/56125-blind-people-knowledge-of-visual-sights?utm_content=93231339&utm_medium=social&utm_source=facebook&hss_channel=fbp-31294868677&fbclid=IwAR3g1XUyPTt2M81z7XW8o4hleCbeD4xsTdqvs1vPgsBWTsx-wrVGJolTSiE [žiūrėta 2019-06-12]

Parengė Audronė Gendvilienė

G.40

2018 © Visos teisės saugomos. Sprendimas: UAB "Fresh Media"