Diana Raudonienė

Pažinau rašydama disertaciją

Diana Raudonienė,

menotyrininkė

 

Pas Valentiną Vytautą namuose lankiausi nedaug, gal porą kartų. Tai galėjo būti 2009–2010 metais, kai rengiau savo disertaciją Vilniaus dailės akademijoje. Dar vieną kartą lankiausi kartu su estų istoriku Aldo Kals (g.1945), kai jis su savo žmona Mall buvo atvykęs pas mane į svečius Vilniuje 2011 m. pavasarį. Jiedu iš seniau buvo pažįstami – abu istorikai, esperantininkai, tad labai džiaugėsi susitikimu.

Mano vizitų tikslas buvo gauti patvirtinimą, kad einu teisinga kryptimi, užpildyti informacijos spragas, gauti nuorodų tolesniam tyrimui bei išgirsti autentiškų prisiminimų. Buvo didelė garbė ir malonumas bendrauti su šiuo žmogumi. Paliko didelį įspūdį jo fenomenali atmintis ir dokumentų, nuorodų saugojimo sistema namuose, gausybė kortelinių katalogų Brailio raštu. Taip pat – noras dalintis savo žiniomis, bendradarbiauti, dirbant mokslinį darbą (prisiminęs kokią detalę ar šaltinį, jis paskambindavo man į namus). Labai šiltai prisimenu šiuos, kad ir trumpus, bendravimo su a. a. Valentinu VytautuToločka epizodus.

Porvoo (Suomija)

2020 m. balandis

S.171