Apie mus

Viesulu įsisuko LAB viešinimo kampanija „Skaitykite kaip dar neskaitę“, kurios metu visuomenei pristatytas EPUB personažas. Skaitmeninis formatas EPUB šiandien labiausiai atitinka prieinamumo reikalavimus ir užtikrina skaitymo galimybę kiekvienam.
LAB Vilniuje visuomenei atvėrėme interaktyvią ekspoziciją „Nuo poreikio į pokytį“, pasakojančią apie neregių bendruomenės įtaką Lietuvos istorijos raidai.

Prasidėjo įtraukiosios leidybos era. Lietuvos audiosensorinė biblioteka sukūrė prieinamų skaitmeninių leidinių sertifikavimo sistemą ir patentavo prieinamo leidinio ženklą. Ženklas „Prieinamas leidinys. Sertifikuota LAB“ užtikrina, kad EPUB leidinys yra draugiškas ekrano skaitymo programoms bei patogiai skaitomas įvairiuose įrenginiuose.
Sertifikuoti pirmieji komerciniai leidiniai EPUB formatu.
Startavo ELVIS mobiliosios programėlės ir autorių teisių saugojimo iniciatyva „Skaitykis su knygomis“.

Lietuvos aklųjų biblioteka pakeitė pavadinimą į Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Pavadinimas pakeistas siekiant akcentuoti ne negalią, o prieinamų formatų teikiamas galimybes.
LAB komanda grįžo į renovuotą pastatą Vilniuje, kurio prieinamumo sprendimai tapo pavyzdžiu ne vienai Lietuvos įstaigai.
Į pirmąją kelionę išvyko ELVIS autobusas, atokiausiuose kaimeliuose gyvenantiems senjorams ir juos aptarnaujančioms bibliotekoms vežantis žinią apie garsines knygas ir kitokio skaitymo galimybes.
Išleidome pirmąją grožinę knygą lengvai suprantama kalba – Alvydo Šlepiko romaną „Mano vardas yra Marytė“.

Pirmą kartą suorganizavome Neskaitymo festivalį – renginį, skirtą disleksiją turintiems jaunuoliams, jų šeimoms ir specialistams.
Rusijai užpuolus Ukrainą, LAB pasirūpino, kad leidiniai prieinamais formatais ukrainiečių kalba pasiektų įvairiose šalyse laikinai apsigyvenusius pabėgėlius.

Biblioteka tapo nuolatine IFLA LPD komiteto nare. IFLA – tarptautinė bibliotekų asociacijų federacija, burianti viso pasaulio bibliotekas. Jos komitetas LPD vienija bibliotekas, aptarnaujančias įprastai negalinčius skaityti žmones.

Išgryninta LAB misija, vizija ir vertybės.
Virtuali biblioteka ELVIS pradėta pildyti kitų leidėjų išleistomis prieinamų formatų knygomis, filmais ir spektakliais su garsiniu vaizdavimu.

Atnaujinti LAB nuostatai. Juose bibliotekos tikslinė grupė apibrėžta kaip asmenys, negalintys skaityti įprastai. Šis pokytis sukūrė prielaidas LAB ir ELVIS plėtrai, tarptautiškumui bei sparčiam paslaugų ir išteklių modernizavimui.

Knygas LAB studijose pradeda garsinti diktoriai savanoriai.

Sukurta elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema (ELVIS) – virtuali biblioteka, regėjimo negalią turintiems skaitytojams atvėrusi galimybę pasiekti skaitmenines knygas bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu.

Pradedami kurti daugiafunkciai leidiniai DAISY formatu, skirti besimokantiems, studijuojantiems, tyrinėjantiems. DAISY leidiniuose veikia paieška, o svarbias teksto vietas galima pasižymėti ir pakomentuoti.

Po pereinamojo 6 metų laikotarpio leidiniai kompaktinėse plokštelėse galutinai išstumia kitas laikmenas.

Garsinės knygos pradėtos leisti kompaktinėse plokštelėse (CD).

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) iniciatyva, Neįgaliųjų reikalų tarybai prie LR vyriausybės skyrus lėšas, iškyla bibliotekos pastatas Vilniuje, Skroblų g. 10.
Tai pirmoji biblioteka Lietuvoje, pastatyta po Nepriklausomybės paskelbimo.

Lietuvos aklųjų biblioteka tapo respublikinės reikšmės biblioteka. Tokiu pat statusu biblioteka dalinasi su Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka.
Ši nuostata įtvirtinta Bibliotekų įstatyme.

LASS respublikinė centrinė biblioteka pereina tuometinės Kultūros ir švietimo ministerijos žinion ir keičia pavadinimą į Lietuvos aklųjų biblioteka.

Sausio 13 d. sovietinei armijai užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos patalpas bei televizijos bokštą, radijas skubiai persikėlė į bibliotekos garso įrašų studiją ir dirbo ten daugiau nei 300 dienų.

Bibliotekai perduodami Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) garso įrašų namai.

Garsinės knygos pradėtos leisti kasetėse. Pirmoji kasetinė knyga – J. Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ ir „Mažvydas“.

Pradėti organizuoti skaitymo Brailio raštu konkursai.

Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) centrinėje bibliotekoje įsteigtas tiflotyros skyrius (iš graikų k. „typhlos“ – aklumas). Specializuotas tiflologinių išteklių fondas yra vienintelis Lietuvoje.
Pradėjo veikti pirmosios kilnojamosios bibliotekėlės, aprūpindavusios prieinamų formatų leidiniais žmones, gyvenančius mažuose miesteliuose ar kaimo vietovėse.

Sausio 1 d. įsteigiama Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) centrinė biblioteka Vilniuje su filialais Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Švėkšnoje. Ši data laikoma oficialia bibliotekos gyvavimo pradžia.
Išleidžiamas pirmasis garsinis žurnalas, vėliau pavadintas „Spinduliu“.

Išleidžiama pirmoji lietuviška garsinė knyga – Eduardo Mieželaičio „Žmogus“ (įskaitė aktorius Eduardas Kunavičiaus). Knyga įrašyta į magnetinę juostą.

Po Antrojo pasaulinio karo bibliotekos suaugusiesiems neregiams buvo steigiamos prie neregių darbo centrų: 1947 m. Vilniuje, 1948 m. Kaune, 1952 m. Panevėžyje, 1957 m. Šiauliuose, 1961 m. Klaipėdoje.
Pirmoji Vilniaus bibliotekėlė yra vos 18 kv. m. kambarėlis su negausiais leidiniais Brailio raštu, tačiau nuo pat pradžių bibliotekos darbuotojai įsitraukia į mokytojų rolę: mokosi Brailio rašto, kuria metodikas, kad galėtų apmokyti potencialius suaugusius skaitytojus.
Vyksta garsiniai skaitymai per vietinius radijo taškus ar gyvai įmonėse, bibliotekose.

Atspausdinta pirmoji knyga Brailio raštu lietuvių kalba – tai Viktorijos Genytės (Šmaižienės) parengtas elementorius pirmajai klasei „Mūsų šviesa“. Knyga išleista Kauno aklųjų institute 20 egzempliorių tiražu ir naudota daug metų.

Pasirodė pirmosios rankraštinės knygos Brailio raštu lietuvių kalba. Knygas diktuodavo regintys mokyklos mokytojai ir gimnazistės skautės, o diktuojamą tekstą brailiu užrašydavo Kauno aklųjų instituto mokiniai.
Metų pabaigoje Kauno aklųjų institute buvo ir nedidelė kolekcija tiflologinių leidinių reginčiųjų raštu, taip pat abėcėlės Brailio raštu latvių, vokiečių, esperanto kalbomis. Šios negausios kolekcijos tapo bibliotekos fondų pradžia.

Pranas Daunys, remdamasis lotynų, vokiečių ir latvių kalbų Brailio rašto raidynais, pritaikė Brailio rašto abėcėlę lietuvių kalbai.
Pradėjo veikti Kauno aklųjų institutas.