Ruošdama Plam Haton (Plum Hutton) knygos „Keistas žiovulio užkratas. Nuotykiai su disleksija ir raštingumo sunkumais“ (angl. „A Nasty Dose of the Yawns. Adventure with dyslexia and Literacy Difficulties“) apžvalgą lentynoje pamačiau dar vieną autorės parengtą leidinį – „Disleksijos ir skaitymo bei rašymo sunkumų įveikimas mokyklose“ (Supporting Dyslexia and Literacy Difficulties in Schools).
„Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad dabar apie disleksiją ir jos keliamus iššūkius žinau gerokai daugiau. Knyga buvo įdomi ir lengva skaitoma, o įgytos žinios bus naudingos tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Ačiū!“ – perskaičiusi metodinį leidinį dalinasi disleksiją turinčio vaiko mama Ema Džadž (Emma Judge).
Po knygos apžvalgos ir perskaitytų metodinio leidinio anotacijų bei atsiliepimų pagalvojau, kad šis leidinys tikrai bus naudingas ne tik tėvams, bet ir mokytojams bei kitiems specialistams, dirbantiems su disleksiją turinčiais vaikais, ypač tiems, kurie jau yra skaitę birželio mėnesį mano apžvelgtą P. Haton knygą „Keistas žiovulio užkratas. Nuotykiai su disleksija ir raštingumo sunkumais“.
Šis metodinis leidinys parengtas kaip šios knygos priedas ir gali būti naudojamas kaip pagalbinė priemonė, padedanti giliau aptarti knygoje nagrinėjamas temas, geriau suprasti disleksiją bei skaitymo ir rašymo sunkumus, jų poveikį vaikų emocinei savijautai ir mokymuisi, o kartu suteikianti praktinių rekomendacijų tėvams, mokytojams ir specialistams.
Metodinę knygą sudaro 6 skyriai, kurių apžvalgą trumpai pateikiu žemiau.
Raštingumo samprata
Šiame skyriuje knygos autorė P. Haton teigia, kad skaitymas ir rašymas nėra įgimti gebėjimai, todėl daliai vaikų mokymasis gali kelti nemažų iššūkių. Autorė aptaria įvairias priežastis, galinčias lemti raštingumo problemas: regėjimo ar klausos sutrikimai, kalbos raidos patiriami sunkumai, nepakankama skaitymo patirtis ar disleksija.
Didžiausias dėmesys skiriamas disleksijai. Pasak P. Haton – tai vienas dažniausių mokymosi sunkumų, kuris pirmiausia veikia skaitymo ir rašymo gebėjimus, tačiau nėra susijęs su vaiko intelektu. Priešingai, disleksiją turintys vaikai dažnai pasižymi kūrybiškumu, gerais problemų sprendimo ar bendravimo gebėjimais.
Autorė taip pat pastebi, kad disleksija dažnai pasireiškia kartu su kitais raidos ar mokymosi sunkumais, todėl kiekvieno vaiko situacija yra individuali. Jos teigimu, kuo anksčiau pastebimi sunkumai ir suteikiama tinkama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas bus sėkmingas.
Disleksijos psichologinis poveikis
Nagrinėdama, kaip skaitymo ir rašymo sunkumai veikia vaiko emocinę savijautą, P. Haton pastebi, kad pasikartojančios nesėkmės mokantis gali mažinti savivertę, pasitikėjimą savimi ir motyvaciją. Pasak autorės, vaikai, turintys disleksiją, dažnai įdeda daugiau pastangų nei jų bendraamžiai, vis dėlto pažanga būna lėtesnė. Nors disleksija nėra susijusi su intelekto stoka, neretai vaikai, turintys disleksiją, pradeda abejoti savo gebėjimais, jaučiasi mažiau gabūs ar net mano, kad yra prastesni už kitus. Tam nemažai įtakos turi ir visuomenėje įsišaknijęs įsitikinimas, kad skaitymo ir rašymo sunkumai yra susiję su žemesniu intelektu.
P. Haton nemažai dėmesio skiria aiškinimui, kokias problemas sukelia nerimas, stresas ir elgesio sunkumai. Pasak autorės, vaikams itin sudėtingos situacijos, kai jų sunkumai tampa matomi kitiems, todėl jie gali vengti užduočių, prarasti motyvaciją ar netinkamu elgesiu bandyti nuslėpti patiriamas nesėkmes. Tokie išgyvenimai ilgainiui gali neigiamai paveikti mokymąsi, santykius su bendraamžiais ir jų emocinę gerovę.
Tarpusavio santykiai ir tėvų vaidmuo vaiko, turinčio disleksiją, gyvenime – tai dar viena tema, kuriai skiriamas nemažas P. Haton dėmesys: „Tėvai dažnai jaučia kaltę manydami, kad galėjo perduoti vaikui genetinį polinkį į skaitymo ir rašymo sunkumus. Šie jausmai gali būti dar stipresni, jei patys tėvai mano esantys nepakankamai raštingi tinkamai padėti savo vaikui“.
Vis dėlto autorė teigia, kad ankstyvas sunkumų nustatymas, mokytojų ir tėvų palaikymas, supratimas, pagalba bei šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės padeda vaikams sėkmingiau mokytis, išsaugoti pasitikėjimą ir atskleisti savo stipriąsias puses.
Diskusijų skatinimas pasitelkiant P. Haton knygą „Keistas žiovulio užkratas“
Knyga „Keistas žiovulio užkratas“ – tai įtraukianti istorija apie 11-os metų berniuką vardu Zakas. Joje gausu informacijos apie tai, ką reiškia gyventi turint disleksiją arba nuolatinių skaitymo ir rašymo sunkumų. Knygoje pateikta istorija skatina disleksiją turinčius vaikus tikėti, kad sunkumus galima įveikti ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tai taip pat puiki priemonė, padedanti tiek vaikams, tiek suaugusiems geriau suprasti iššūkius, su kuriais kasdien susiduria skaitymo ir rašymo sunkumų turintys žmonės.
Šiame metodinio leidinio skyriuje, skirto darbui su knyga „Keistas žiovulio užkratas“, autorė siūlo įvairius klausimus ir diskusijų temas, susijusias su Zako istorija. Pasitelkiant knygos veikėjų patirtis vaikai skatinami kalbėti apie skaitymo ir rašymo sunkumus, emocijas, savivertę bei savo stipriąsias puses. Pavyzdžiui, siūloma pasvarstyti, kaip mokiniai jaustųsi nuolat turėdami atlikti labai sunkias užduotis, kokios yra jų stipriosios pusės, kokie gebėjimai labiausiai vertinami visuomenėje?
Nemažai dėmesio skiriama emocinei gerovei ir aplinkinių palaikymui. Autorė ragina diskutuoti, kodėl vaikai kartais elgiasi netinkamai, kaip mūsų mintys veikia jausmus bei elgesį ir kodėl svarbu išmokti sunkumus atskirti nuo savo asmenybės.
Pavyzdžiui, keliamas klausimas: „Kodėl, jūsų manymu, disleksiją būtų geriau įsivaizduoti kaip „pabaisą“, o ne savo asmenybės dalį? Kokiems dar patiriamiems sunkumams būtų galima taikyti šį metodą?“
Pagalbinė medžiaga diskusijoms ar galimam atsakymui į klausimus siūlomas paaiškinimas: „Kai susiduriame su tokiomis problemomis kaip disleksija, liga, nerimas, prislėgta nuotaika ar pyktis, gali būti naudinga suvokti šiuos sunkumus kaip atskirus nuo savęs. Tai leidžia pripažinti savo nusivylimą, tačiau nejausti, kad pats žmogus yra problema. Toks požiūris gali atrodyti nedidelis skirtumas, tačiau jis yra labai reikšmingas.
Pavyzdžiui, bendraujant su vaiku, kurio elgesys kelia sunkumų, svarbu aiškiai parodyti, kad suaugusiajam nepatinka tam tikras elgesys, o ne pats vaikas. Vaikui lengviau nukreipti neigiamus jausmus į problemą, kuri įsivaizduojama kaip pabaisa, audros debesis ar dygliuotas augalas, o ne į save. Tuomet vaikas kartu su suaugusiaisiais gali ieškoti būdų, kaip tą problemą įveikti. Pavyzdžiui: „Šiandien daug rūpesčių kelia Pykčio Pabaisa. Eikime pasivaikščioti ir suplanuokime, kaip galėtume ją nuraminti.“ Tokiu būdu vaikas mokosi suprasti, kad jis nėra pyktis, nerimas ar disleksija. Tai tik sunkumai, su kuriais galima dirbti ir kuriuos galima įveikti.“
Analizuodama vėlesnius knygos skyrius, P. Haton aptaria ir praktines problemas su kuriomis susiduria skaitymo sunkumų turintys žmonės. Siūloma pagalvoti, padiskutuoti, kaip mokymąsi gali paveikti susilpnėjusi klausa ar regėjimas, kodėl suaugusiesiems sunku prisipažinti apie savo raštingumo problemas ir kaip šiuolaikinės technologijos gali padėti rašant bei skaitant. Taip pat daug dėmesio skiriama šeimos, mokytojų ir draugų vaidmeniui, o Zako istorija tampa pavyzdžiu, kad nepaisant disleksijos, tinkama pagalba, atkaklumas ir gebėjimas pastebėti savo stiprybes leidžia pasiekti sėkmę.
Ankstyvųjų raštingumo įgūdžių ugdymas
Ankstyvo skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymas – tai dar viena tema, kuriai P. Haton skiria daug dėmesio. Autorė pabrėžia, kad pasiruošimas skaitymui prasideda gerokai anksčiau, nei vaikas pradeda eiti į mokyklą. Tam svarbūs kasdieniai pokalbiai, knygų skaitymas, žodyno plėtimas, dėmesys kalbos garsams, dainelės, eilėraštukai ir įvairūs žaidimai, lavinantys fonologinį suvokimą.
Pradėjus lankyti mokyklą, itin svarbu reguliariai skaityti kartu su suaugusiuoju ir nuosekliai stiprinti garsų bei raidžių pažinimą. Autorė atkreipia dėmesį, kad vaikai geriausiai mokosi tuomet, kai mokykloje taikomi metodai yra tęsiami ir namuose. Taip pat ji primena, kad svarbiausia ne tik mokyti skaityti, bet ir ugdyti vaiko susidomėjimą knygomis bei pasitikėjimą savo gebėjimais.
Pagalba vaikams, patiriantiems nuolatinių skaitymo ir rašymo sunkumų
Pasak P. Haton, vienas svarbiausių žingsnių siekiant padėti vaikams, patiriantiems skaitymo ir rašymo sunkumų, yra atvirai kalbėtis su jais ir jų tėvais apie patiriamus iššūkius bei kartu ieškoti tinkamiausių pagalbos būdų. Autorė dar kartą pabrėžia, kad disleksija nėra intelekto stokos požymis. Todėl itin svarbu pastebėti ne tik vaiko sunkumus, bet ir jo stipriąsias puses, puoselėti savivertę bei stiprinti pasitikėjimą savo gebėjimais.
Šiame skyriuje autorė pristato ir įvairias praktines pagalbos priemones, kurios gali padėti vaikams įveikti skaitymo ir rašymo sunkumus. Aptariami fonologinių gebėjimų ugdymo būdai, skaitymo, rašymo ir rašybos strategijos, darbo atminties stiprinimas bei technologijų naudojimo galimybės. Tarp rekomenduojamų veiklų minimi kasdienis skaitymas, garsinių knygų klausymas, žodžių skaidymas skiemenimis, įvairūs garsų atpažinimo žaidimai, pozityvus savęs drąsinimas ir mokymasis spausdinti kompiuteriu.
Autorė taip pat atkreipia dėmesį į veiksnius, galinčius apsunkinti skaitymo ir rašymo įgūdžių ugdymą, pavyzdžiui, klausos, regėjimo ar girdimosios informacijos apdorojimo problemas. Taip pat pateikiami ir žinomų žmonių, tokių kaip Ričardas Bransonas (Richard Branson) ar Stivenas Spilbergas (Steven Spielberg), pavyzdžiai, kurie įrodo, kad disleksija netrukdo siekti profesinės sėkmės. Anot P. Haton, vaikams įveikti sunkumus padeda tinkama pagalba, individualiai pritaikytos strategijos ir nuoseklus jų stiprybių puoselėjimas.
Baigdama metodinį leidinį, P. Haton dar kartą primena pagrindinę jo mintį – disleksija ir skaitymo bei rašymo sunkumai gali turėti ne tik akademinių, bet ir socialinių, emocinių bei psichologinių pasekmių. Tačiau laiku pastebėti sunkumai ir suteikta pagalba gali reikšmingai sumažinti jų poveikį vaiko savijautai ir mokymosi sėkmei.
Baigdama metodinio leidinio apžvalgą norėčiau pasidalinti Karo Strover (Caro Strover), psichologės, dirbančios edukacijos srityje, pastebėjimais: „Buvo labai malonu skaityti taip aiškiai pateiktą informaciją apie disleksiją ir ją sudarančių aspektų paaiškinimą. Ši knyga yra tikra dovana tėvams ir mokykloms, kuriems reikia profesionalios, tačiau lengvai suprantamos informacijos apie disleksiją.“
