Kaip apčiuopiamas universalaus dizaino poveikis, jei akivaizdu, kad jo išmatuoti vien atitiktimi teisės aktams ar ISO standartams neįmanoma? Lapkričio 4–6 d. Golvėjuje (Galway), Airijoje, vyko aštuntoji tarptautinė universalaus dizaino konferencija „UD26. Įtraukaus ir tvaraus pasaulio kūrimas pasitelkiant universalųjį dizainą“.
Tris dienas tyrėjai, dizaineriai, viešųjų įstaigų ir bendruomenių atstovai dalijosi patirtimi iš švietimo, kultūros, transporto, turizmo, sporto, viešųjų paslaugų ir kitų sričių. Kaip sužinoti, kad pasikeitė autobuso maršrutas, jei negirdi pranešimo? Kaip užsiregistruoti į konsultaciją žmogui, kuris bendrauja raštu, jei įstaiga registruoja tik telefonu?
Kieno eilė kalbėti?
Airijos nacionalinė negalios tarnyba (National Disability Authority), rengdama rekomendacijas gyventojus aptarnaujantiems darbuotojams, subūrė dvi patariamąsias grupes. Vienoje dirbo žmonės, kurie bendrauja pasitelkdami simbolius, rašytinį tekstą ar įrenginį, kuris jų žodžius perskaito balsu. Kitoje – jiems kasdien talkinantys žmonės. Rekomendacijose aptariama dažna situacija. Kai žmogus ateina su palydovu, darbuotojui patariama pirmiausia kreiptis į patį lankytoją. Jei šis renka atsakymą planšetėje, pauzė gali užtrukti. Užbėgdamas jam už akių ar klausimą pakartodamas palydovui, darbuotojas gali taip ir neišgirsti, dėl ko iš tiesų atėjo negalią turintis žmogus.
Kartais tenka keisti ir patį būdą, kuriuo klausiama žmonių nuomonės. Airijoje rengdami gaires, kaip projektuoti ilgalaikės globos namus, tyrėjai lankėsi vienuolikoje (!) įstaigų, kalbėjosi su gyventojais, jų artimaisiais ir darbuotojais. Jie surengė net poezijos dirbtuves, o su vienų globos namų gyventojais parengė leidinį apie tai, kas vietą paverčia namais.
Lego – taip pat architektūra
Apie tai, kur jaučiasi kaip namie, gali papasakoti ir žmogus, kuriam būtų sunku komentuoti architekto brėžinį. Tiesą sakant, bandymų buvo: projektuodami savarankiško gyvenimo namus intelekto negalią turintiems žmonėms Berlyne, architektai dirbo su tiksline kelių asmenų grupe. Brėžinius, net supaprastintus, intelekto negalią turintiems žmonėms komentuoti buvo sunku. Sunku buvo ir su būsimo pastato vizualizacijomis. Tačiau pagelbėjo… lego! Įsivaizduoti idealią recepciją – prašom, pastatyta! Ideali virtuvė – yra!..
Didžiausią įspūdį būtent tai ir paliko – kaip kūrėjai (dizaineriai, architektai, paslaugų teikėjai) bendradarbiauja su tikslinėmis auditorijomis. Ne formaliai, ne dėl varnelės, o dėmesingai, kantriai ir iš širdies.
Ne veltui „Apple“ atstovė konferencijoje minėjo, kad patys kūrybiškiausi sprendimai gimsta ieškant prieinamumo – nes tenka eiti keliais, kuriais dar niekas iki tol nėjo.
Ko neparodo įprasta apklausa
Konferencijos programą papildęs dokumentinis filmas „Driven to Ride“ pasakoja apie Bostono viešojo transporto keleivius. Sugedus stoties liftui ar autobuso keltuvui, žmogui su negalia nebuvo kitos išeities, kaip tik likti stotelėje. Jei autobuso vairuotojas nepranešdavo stotelės pavadinimo, neregys nežinodavo, kur išlipti.
Siekdami pakeisti situaciją, viešojo transporto keleiviai rašė kelionių dienoraščius, filmavo kliūtis ir surinktą medžiagą panaudojo teikdami grupės ieškinį. Vėliau jie kartu su transporto tarnyba gerino liftų priežiūrą ir keleivių aptarnavimą. Keleivių atstovai ir šiandien padeda aptikti prieinamumo kliūtis bei bendradarbiauja su transporto paslaugų teikėjais.
Įstaigai, norinčiai geriau aptarnauti skirtingus žmones, verta pradėti nuo tų, kurių įprasta apklausa nepasiekia. Elektroninę anketą po vizito gaus tik tas, kuriam pavyko užsiregistruoti ir atvykti. O ką pasakytų vyresnis žmogus, pirmąkart bandęs registruotis internetu ir patyręs nesėkmę, ar ką tik atvykusi šeima, kuri penkias minutes nerado įėjimo?
„Tik kurdami žmonėms, kuriuos vakar pražiūrėjome, iš tiesų sukursime visiems, kurie ateis rytoj“ – viena iš žinučių, kurią verta prisiminti kaskart, kai norisi pasukti lengvesniu keliu.
Tai vis tik – kaip išmatuoti?
Ne vienas pranešėjas minėjo, kad tikras, kokybiškai ir nuosekliai parengtas universalus dizainas yra nepastebimas. Naudotis aplinka, pastatu ar paslauga tiesiog paprasta ir malonu, ir retas vartotojas savęs paklausia, kodėl taip paprasta ar malonu.
Ir dažnai pastatai ar erdvės, idealiai atitinkantys ISO standartus ar statybų techninius reglamentus, vis tik neveikia idealiai socialine prasme. Jose lankydamies žmonės nesijaučia ramūs ir laimingi. Tad jei neįmanoma universalaus dizaino išmatuoti atitiktimi standartams ir teisės aktams, tai kaip vis tik jį išmatuoti?..
„Dalyvumo pokyčiu“, tvirtino ne vienas pranešėjas. Patogia aplinka, preke ar pastatu, prieinama paslauga tiesiog naudojasi daugiau ir įvairesnių žmonių.
Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 400 žmonių iš 37 pasaulio šalių, nuo Japonijos iki JAV ar Naujosios Zelandijos.
Tarptautinę konferenciją UD26 rengė Airijos nacionalinės negalios tarnybos Universalaus dizaino kompetencijos centras (The Centre for Excellence in Universal Design) ir Golvėjaus universitetas (University of Galway). Universitete renginiu rūpinosi Prieinamumo centras (Access Centre) bei Lygybės, įvairovės ir įtraukties biuras (Office for Equality, Diversity and Inclusion).
Su Airijos pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai susijusiame renginyje dalyvavo Ramunė Balčikonienė, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos prieinamumo ekspertė.
Profesinė stažuotė finansuota iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų.
Nuotrauka iš Centre for Excellence in Universal Design LinkedIn profilio.

