Straipsnių temos – nuo orientacijos ir mobilumo mokymo, baltųjų lazdelių, kaip geriausios priemonės, padedančios išvengti traumų, su kuria lengviau orientuotis uragano nusiaubtoje aplinkoje, aprašymo, Brailio eilučių konfigūravimo, kad tiktų mokytis užsienio kalbų, iki neregių ir reginčiųjų psichologijos skirtumų tyrimų.
Du straipsniai skirti neregių orientacijos ir mobilumo temai. Autorė S. E. Baguhn straipsnyje „Ankstyvoji orientacijos ir mobilumo intervencija: „Delphi“ tyrimas apie vaikų iki 6 metų amžiaus orientacijos ir mobilumo įgūdžių aprašą (B6SI)“ nagrinėja O&M įgūdžių vertinimo įrankį, skirtą tiflopedagogams, dirbantiems su mažais neregiais vaikais. Kitas straipsnis – Kevino McCormako „Orientacijos ir mobilumo įgūdžių nauda ruošiantis pasitikti 2017 m. uragano sezoną Puerto Rike ir likviduojant jo pasekmes“. Po uragano, vardu Marija, dėl pakitusios aplinkos neregiams kilo nemažai psichologinių ir fizinių sunkumų. Daugelis jautė nerimą, jautėsi palikti likimo valiai, nes padarinių likvidatoriai laiku nesuteikė paramos. Gaivalinė nelaimė daugeliui išbalansavo psichiką, tačiau O&M įgūdžių turėjimas padėjo lengviau išgyventi po uragano.
Straipsnyje „Naudojimasis neregiams skirtomis mobilumo priemonėmis ir teigiamas neįgaliojo tapatybės suvokimas“ M. Zapata aprašo tyrimą, kuriame buvo užčiuoptas tiesioginis ryšys tarp naudojimosi baltąja lazdele arba šunimi vedliu ir teigiamos savivertės bei asmeninės gerovės jausmo.
Toliau spausdinamas A. Briano ir bendraautorių straipsnis „Psichometrinės savybės, skirtos patikrinti sutrikusios regos jaunuolių fizinės kompetencijos suvokimą“. Tyrimo metu 9–19 metų amžiaus neregiai ir silpnaregiai atliko psichometrinių savybių testą (TPPC). Rekomenduojama šį testą atlikti ugdymo įstaigose, nes jis padeda išsiaiškinti, ar jaunuoliams netrūksta fizinio aktyvumo, o jei taip – skatinti keisti gyvenimo būdą.
Straipsnyje „Sutrikusios regos suaugusiųjų depresyvaus elgesio koreliacijos“ rašoma apie sąsajas tarp fizinio aktyvumo, sėdint praleisto laiko, miego trukmės ir depresijos. Buvo tiriami sutrikusios regos suaugusieji. Išvada nenustebino: gyvenimo būdo keitimas padeda mažinti riziką susirgti depresija, svarbu daugiau judėti ir geriau išsimiegoti.
Straipsnyje „Neįgalumo modeliavimo poveikis studentų pasiekimams, efektyvumui, požiūriui ir interesams“ apžvelgiamas tyrimas, kuris vyko aukštojo mokslo įstaigoje. Specialiojo ugdymo specialybės studentams, kaip įprasta, per paskaitą buvo duota pasimatuoti regos sutrikimus modeliuojančius akinius, jie mokėsi orientuotis aplinkoje, imituoti, jog juos lydi „regintieji“ ir patys lydėjo „neregius“. Svarstoma, ar tokia mokymo praktika nesukelia neigiamo požiūrio į nematančius asmenis ir ar nepadeda vešėti stereotipams.
„Nelaimingų atsitikimų rizika pacientams, turintiems regėjimo sutrikimų: Švedijos ligoninės socialinių darbuotojų apklausos rezultatai“ – straipsnio autoriai Jorgenas Lundälvas ir Charlotte Thodelius ragina sutrikusios regos pacientus, patekusius į ligonines dėl traumų, informuoti, jog grįžę namo nedelsdami pradėtų mokytis naudotis baltąja lazdele, nes tai padės išvengti naujų traumų. Be to, Švedijos socialiniai darbuotojai primygtinai siūlo pritaikyti aplinką, pavyzdžiui, pakeisti apšvietimą, nes tinkama aplinka padeda sumažinti tikimybę susižaloti.
Aysenuro Aslano straipsnis „Erdvinės strategijos, kurias naudoja regėjimo negalią turintys mokiniai, spręsdami erdvinės vizualizacijos reikalaujančius uždavinius“ pristato Turkijoje atliktą tyrimą, kuriame dalyvavo keli aštuntos klasės sutrikusios regos mokiniai. Jie turėjo mintyse pasukti 2D ir 3D figūras, sulankstyti popierių ir t. t. Paaiškėjo, kad regėjimo negalią turinčių mokinių naudojamos strategijos turi panašumų su erdvinėmis strategijomis, kuriomis naudojasi regos negalios neturintys mokiniai.
Straipsnyje „Dar kartą apie skaitymo stovą, skirtą padidinti skaitymo efektyvumą“ Kerry S. Lueders siūlo silpnaregiams skaityti, pasidėjus knygą ne tiesiog ant stalo, bet ant specialaus stovo: nereikia lenktis prie jos, nevargsta kaklas, skaitymas tampa efektyvesnis. Skaitymo stovai gali būti įvairūs – nuožulnios lentos, planšetinių kompiuterių stovai ir panašūs įrenginiai, ant kurių galima patogiai pasidėti skaitomą medžiagą.
Gaylen Kapperman ir kolegų straipsnis aktualus neregiams mokiniams bei studentams, kurie mokosi užsienio kalbų: „Brailio eilutės „BrailleNote Touch+“ konfigūravimas užsienio kalbų besimokantiems mokiniams“. Autorių nuomone, „BrailleNote Touch+“ Brailio rašto eilutė gali būti nepakeičiama priemonė neregiams, kurie mokosi užsienio kalbos. Žingsnis po žingsnio aprašyta, kaip sukonfigūruoti BNT+ taip, kad mokinys galėtų skaityti užsienio kalbų vadovėlius ir atlikti rašytinius pratimus užsienio kalba. Paaiškinta, kaip Brailio rašto eilutę sukonfigūruoti ispanų, prancūzų ir vokiečių kalboms bei kaip įvesti tų kalbų specialiuosius simbolius ir skyrybos taisykles.
Orientacijos ir mobilumo instruktoriaus Lee Straubo straipsnis „Laikas sunkiems pokalbiams: ableizmas ir rasizmas orientacijos ir mobilumo srityje“ atliepia kitą žurnalo JVIB tikslą – tarnauti kaip keitimosi idėjomis forumas, ginčytis ir aptarti problemas. L. Straubas aprašo atvejį, kurį klientas suprato kaip nedidelę orientacijos ir mobilumo instruktoriaus agresiją savo atžvilgiu, mat instruktorius nesutiko jo mokyti pereiti per vieną gatvės sankryžą, nes tai būtų buvę nesaugu. Negi regos sutrikimų srities specialistai save laiko „visažiniais geradariais“, klausiama straipsnyje.
Šiame numeryje taip pat rasite psichologinį straipsnį apie lietimąsi prie žmonių. Straipsnio autoriai Sarokowska ir kolegos atliko tyrimą – ieškojo galimų požiūrio į prisilietimus neintymiuose santykiuose skirtumų tarp reginčių ir neregių. Mokslininkai nustatė, jog regintieji ir neregiai šiuo požiūriu nesiskiria, nes mėgstantieji liestis ir to nemėgstantieji pasiskirstę vienodai.
Žurnalą apžvelgė Audronė Gendvilienė
Komentarai