Redakcijos skiltyje kviestinė redaktorė Dr. M. Cay Holbrook rašo, kad 34 metų laikotarpiu buvo išleisti trys žurnalo „Journal of Visual Impairment and Blindness“ (JVIB) specialūs numeriai, skirti sutrikusios regos asmenų raštingumui. Rašyta apie Brailio raštą, unifikuoto anglų kalbos Brailio rašto kūrimą ir priėmimą, Luji Brailio gyvenimą jo 200-ųjų gimimo metinių proga. Ji primena dainininko Bobo Dylano žodžius „laikai keičiasi“ ir susieja juos su aklųjų ar silpnaregių raštingumu, o jis tebėra aktualus ir dabar, todėl nieko nuostabaus, kad visuose trijuose specialiuosiuose numeriuose daugelis temų kartojasi.
Dr. M. Cay Holbrook nuomone, šiuolaikinio įvairialypio, įtraukaus švietimo ir reabilitacijos kontekste svarbu skirti dėmesio regos sutrikimų turinčių asmenų raštingumui kaip „specialiai temai“, visgi būsimus „specialiuosius numerius“ ji siūlo vadinti ne specialiaisiais, o kritiniais, esminiais, tiksliniais arba aktualiais.
Šiame numeryje rasite:
Straipsnį apie įvairių negalių turinčių mokinių mokymosi medijų vertinimo tvarką, kurią taiko JAV ugdymo specialistai, norėdami nustatyti optimalią mokymosi ir skaitymo mediją. Ekspertų grupė rekomendavo į Mokymosi medijų vertinimą įtraukti tam tikrus elementus, vienus paliko, kitus pakeitė arba išbraukė. Pateikiamas galutinis sąrašas, jame yra tokių kriterijų (juos reikia vertinti balais): vaiko akademiniai pasiekimai, skaitymo lygis atitinkamoje klasėje; ar vaikas rodo susidomėjimą skaitymu ir rašymu; mokinio darbo eigos lūkesčiai ir kaip mokinys dalyvauja pamokoje (pvz., ar naudojasi „Google Classroom“, ar geba savarankiškai laiku atiduoti darbą); ar vaikas tik mokosi skaityti, ar jau skaito; jo gebėjimas skaityti ir bendrauti raštu, įskaitant rašymo būdus (pvz., rašymas ranka, technologijų naudojimas ir pan.); kaip vaikas gali naudotis dalyko (klasės lygio) tekstais ir kokie tekstai yra jam prieinami; kaip vaikas geba naudotis spausdintine matematikos medžiaga (pvz., skaityti matematikos vadovėlį ir kitą medžiagą, elektroninę / skaitmeninę, grafikus ir paveikslėlius ir t. t.); ar moka abėcėlę ir kaip tai parodo (pvz., ar mato ir įvardija raides, lytėjimu skaito raides ir jas įvardija, atkartoja abėcėlę atmintinai); ar geba skaityti iš tam tikro atstumo, reikia nurodyti atstumą ir priemones (pvz., balta lenta, projekcija lentoje); gebėjimas nukopijuoti per atstumą pateiktą informaciją (nurodyti atstumą, informacijos pateikimo priemones, kopijavimo tikslumą, bet kokio nurodyto prietaiso naudojimą ir greitį).
Skaitykite apie internetu atliktą apklausą dėl skaitymo kartu su kurčneregiais mokiniais ir mokymosi aplinkos. Dėl dvigubos negalios kai kurie mokiniai negali dalyvauti įprastuose skaitymuose kartu. Anketą užpildė 60 žmonių, vėliau iš 10 žmonių paimti interviu. Tai padėjo išsiaiškinti, kaip tėvai, mokytojai ir ugdymo institucijos parenka skaitymo medžiagą ir pritaiko aplinką bendram skaitymui: atsižvelgia į mokinių poreikius (regos, klausos, lytėjimo), bendravimo gebėjimus, interesus ir ankstesnę patirtį. Mokymosi aplinką tikslingai parenka arba sukuria, koreguoja apšvietimą, mažina triukšmą ir kitus trukdžius. Skaitymo medžiagą pritaiko asmeniškai, prideda papildomų elementų, padedančių bendrauti ir suprasti tekstą.
Rasite straipsnį apie tiflopedagogų patirtį mokantis naujojo matematinio ir gamtamokslinio Brailio rašto ir kaip sekėsi jo mokyti neregius mokinius. 2016 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo pereita prie dviejų naujų Brailio rašto kodų, skirtų gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai (STEM). Tai Nemetho kodas, naudojamas unifikuoto Brailio rašto (UEB) kontekste ir UEB techninis kodas. 2020 m. pavasarį buvo apklausti trylika atestuotų tiflopedagogų. Atsakymų garso failai buvo transkribuoti ir išanalizuoti. Kai kurie dalyviai teigė, kad jie dar ne visai perėjo prie Nemetho kodo UEB kontekste ar prie UEB Techninio kodo. Dauguma pedagogų naujus kodus išmoko savarankiškai, o su simboliais mokinius supažindina palaipsniui. Dalyviai sakė, kad jų mokiniai sėkmingai išmoksta naujų Nemetho kodų, tačiau patys susiduria su sunkumais – trūksta laiko pasirengti pamokoms, padėti mokiniams STEM klasėse. Tiflopedagogai yra svarbi mokinių, skaitančių Brailio raštu, STEM švietimo komandos dalis. Norint, kad jie padėtų neregiams mokiniams klasėje, jiems reikia turėti specialių žinių apie STEM pamokose naudojamus Brailio rašto kodus ir taktilinės medžiagos gamybos technologijas. Todėl tiflopedagogmas siūloma dalytis mokomąja medžiaga, keistis esamais ištekliais ir patirtimi.
Sužinosite apie nuotolinius kvalifikacijos kursus tiflopedagogams, skirtus išmokti rašyti matematikos lygtis literatūrinio unifikuoto angliško Brailio rašto tekstuose. Kursai vyko 2022 m. birželį, juose dalyvavo 17 tiflopedagogų, ir nė vienas baigiamojo testo nepateikė be klaidų. Jie privėlė nuo 8 iki 60 klaidų, daugiausia formatuojant tekstą, parenkant lygties pradžios ir pabaigos indikatorius, kitus matematinius simbolius. Negerai, nes skaitantys Brailio raštu mokiniai turi laiku gauti teisingai parengtą medžiagą iš visų dalykų, įskaitant matematiką.
Dar šiame numeryje rasite straipsnį apie grafinės informacijos prieinamumo neregiams ir silpnaregiams mokiniams gerinimą naudojant multimodalinius liečiamuosius ekranus. Daugiamodaliniai liečiamieji ekranai rodo garsinę, liečiamą ir vaizdinę informaciją. Tai itin perspektyvios priemonės, jos padeda užtikrinti prieigą prie skaitmeninio turinio. Šiame darbe buvo vertinama, kaip mokiniai supranta liečiamajame ekrane atvaizduotą tiflografiką, ir lyginama su dabartiniu grafinio turinio prieigos standartu. 20 mokinių buvo pateiktos trys stulpelinės diagramos ir geometrinės figūros, o tada buvo vertinamas jų gebėjimas orientuotis liečiamajame ekrane bei suvokti popieriuje išspausdintą reljefinę informaciją. Mokiniai statistiškai reikšmingai geriau įvertino liečiamajame ekrane, o ne popieriuje išspausdintą tiek stulpelinę diagramą, tiek geometrines figūras. Dalyviai palankiau vertino liečiamąjį ekraną nei spausdintinę grafiką, nurodydami, kad liečiamasis ekranas yra naudingesnė, įdomesnė, linksmesnė ir ne tokia paini priemonė.
Ir dar sužinosite apie kitą tyrimą tiflografikos tema. Skaitykite, kaip tiflografiką suvokia vaikai, kurių amžius nuo darželio iki 5 klasės. Šiame tyrime buvo nagrinėjama, kokia tiflografika naudojama pradinėse klasėse. 2022 m. pavasarį buvo atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 68 JAV tiflopedagogai. Išnagrinėjus atsakymus padaryta tokia išvada: mokiniai turėtų būti supažindinami su įvairiais informacijos pateikimo būdais, mokomi tyrinėti kuo įvairesnę tiflografiką. Lytėjimo pirštais įgūdžių reikėtų mokyti nuo ankstyvojo amžiaus, kad vaikai lengviau išmoktų skaityti Brailio raštu ir per tiflografiką galėtų pasiekti mokymo programos dalykus.
Šiame numeryje yra darbo ieškantiems neregiams aktualus tyrimas – ištestuota keliasdešimt svetainių, tikrinant galimybę pateikti prašymus dėl darbo naudojantis ekrano skaitymo programomis. Trys patyrę neregiai tapo testuotojais – jie bandė užpildyti internetines anketas. Buvo atsitiktinai pasirinktos 30 įmonių ir užpildyta 90 prašymų. Kiekvienas tyrimo dalyvis naudojo skirtingą ekrano skaitymo programos ir naršyklės derinį. Pildant prašymus kilo didelių kliūčių. Iš 90 bandymų tik 50 buvo sėkmingi, 23 iš 30 interneto svetainių turėjo kritinių problemų, dėl kurių bent vienas testuotojas negalėjo užpildyti prašymo. Testuotojai nustatė 694 prieinamumo problemas ir vidutiniškai 3,60 balo iš 5 įvertino testuotų svetainių naudojimo paprastumą. Dauguma testuotų svetainių turėjo trūkumų, jie trukdo norintiems įsidarbinti neregiams ir silpnaregiams. Nors šiame tyrime nustatytas didesnis sėkmės rodiklis palyginti su ankstesniais tyrimais, tik 23,3 proc. tirtų svetainių buvo prieinamos naudojantis trimis ekrano skaitymo programomis. Rekomenduojama įmonėms laikytis universalaus dizaino požiūrio, vadovautis Žiniatinklio turinio prieinamumo gairėmis (WCAG).
Dar skaitykite apie Brailio trumparaščio ženklų mokymą, taikant uždelsimo metodą. Tai pasitvirtinusi praktika mokant skaityti. Kol mokiniai mąsto apie skaitomo žodžio pabaigą, mokytojas lukteri 3 – 10 sekundžių, kol vaikai perskaitys ir pasakys tą žodį, tada pasako teisingą žodį. Šis metodas pasiteisina ir mokant skaityti reginčiųjų raštu atskirus žodžius, atpažinti paveikslėlius.
Yra straipsnis, kuriame aprašoma mamos patirtis, kaip cerebrinį regėjimo sutrikimą turinti dukra mokėsi skaityti reginčiųjų ir Brailio raštu. Tai motinos papasakota istorija, kaip jos dukra mokėsi skaityti – iš pradžių nesėkmingai bandė skaityti reginčiųjų raštu išspausdintus tekstus, paskui ėmėsi Brailio rašto, nes motina pastebėjo, kad Brailio raštas yra vienintelis jai tinkamas būdas, nors regėjimas nebuvo labai prastas. Motina pati mokė dukrą namuose. Mergaitė nesąmoningai naudojo regos ir lytėjimo pojūčių ryšį kaip kompensacinę strategiją, kai tekdavo skaityti reginčiųjų raštu išspausdintus tekstus. Brailio rašto ji pradėjo mokytis nuo 12 metų ir su malonumu mokėsi, darė akademinę pažangą ir siekė savarankiškumo.
Sužinosite L. Penny Rosenblum nuomonę apie regos sutrikimų turinčių mokinių mokymąsi skaityti ir rašyti. Pasak jos, reikia prisiminti posakį „Vaikui užauginti reikia viso kaimo pagalbos“. Daugybė žmonių, pradedant tėvais, tiflopedagogais, kitais švietimo sistemos dalyviais, regos sutrikimų turintiems mokiniams padeda išmokti skaityti ir rašyti.
Šiame numeryje skelbiamos dvi liūdnos žinios, kad mirė žinomi JAV neregystės srities specialistai Robertas Byronas Brasheris ir Katlina Marija Huebner.
Besidomintiems psichologija bus įdomu perskaityti Andrew Lelando memuarų knygos „Aklųjų šalis“ recenziją (The Country of the Blind: A Memoir at the End of Sight, 2023). Joje aprašyta, kaip jautėsi autorius kai jam, rašytojui, ėmė silpti rega, kaip jis prisitaikė prie progresuojančios akių ligos, kaip klostėsi santykiai su žmona ir sūnumi.
Apžvalgą parengė Audronė Gendvilienė
Komentarai